Dabar, kai prisimenu šią salą, tai viskas, kas su ja susiję, kažkaip kitaip atrodo Nemoku apsakyti, tačiau sala lyg suteikia kažkokį ramybės, amžinybės pojūtį. Atrodo, jog laikas buvo sustojęs, kad atskleisti šį nuostabų gamtos kampelį
Tunelis - apie 2 m pločio, iš abiejų pusių sėdi po gizelį ir reguliuoja eismą. Viskas saloje atrodo nepaliesta nūdienos, tad ir tunelis į senovę įsipaišo
Kam darželio gėlių?
Aplankėme ir išsimaudėme viename iš paplūdimių.
Čia šiek tiek atvėrėm pinigines ir restorane užsisakėme vietinės gamybos maisto. Liežuvį galima praryti
Paskutinė dalis gimsta labai sunkiai. Ir ne tik todėl, jog reikia atrinkti pačias gražiausias nuotraukas iš 450 vnt. komplekto Tiesiog eilinį kartą bandant jas peržiūrėti ir išmesti nereikalingas, užplūsta liūdnas, nostalgiškas jausmas Prie to prisideda ir už lango jau savo užuominas reiškiantis ruduo... Noriu atgal į tą šalį
Ryte pakirdome nuo stipraus vėjo, kaip reikiant velėjančio prie pat lango augančią palmę. Šiaip Makarska iš visų pusių apsaugota nuo įprastų vėjų, tačiau prieš Bora vėją nepapūsi
Kelionėms jis netrukdo, tačiau ir nepadeda
Paskutinę dieną lankome du Imotskio miestelio pasididžiavimus: Mėlynąjį ir Raudonajį ežerus. Info iš E. Laiconas. Lietuvos speleologijos istorija. 2003.
"Imotskio ežerai – ypatingas geologinis reiškinys tiek savo kilme, tiek ir dydžiu, forma bei hidrologinėmis savybėmis. Žydrasis ežeras [Modro jezero] – vakariniame miesto pakraštyje yra elipsės formos dauboje, kurios matmenys viršuje – 800 x 500 m, o jos perimetras iškilęs virš jūros lygio 386-527 m. Daubos gylis ties šiauriniu šlaitu – 288 m, o ties pietiniu – 147 m. Ežero dugne yra estavelė – karstinė anga, kuri sausros metu veikia kaip drenažas, o liūčių metu tampa šaltiniu. Todėl ežero vandens lygis svyruoja nuo 0 iki 100 m. Žemyn veda turistinis takas, ir, jei ežere yra vandens, jame galima net maudytis. Paskutinius penkis metus rudenį ežeras visai išdžiūdavo, o 2001 m. rugsėjį ežero dugne, sako, net futbolo rungtynės vyko."
Sekantis gamtos stebuklas, esantis vos geras kilometras nuo Mėlynojo ežero - Raudonasis ežeras. Smegduobės vardas kyla iš aplinkinių uolų, kurios kontrastuoja su šviesiai mėlyna ežero spalva:
Sekančioje nuotraukoje man geriausiai atrodo klaustukas ežero apačioje
Įdomu tai, jog ežere yra keletas organizmų, kurie gyvena tik čia ir niekur kitur pasaulyje. Vienas iš jų yra mažos, iki 12 cm ilgio žuvis - Delminichthys adspersus (Heckel 1843).
Iš tiesų ši žuvis kartais per sausas žiemas ir pavasarius gali būti sutinkama ir aplink smegduobę - tai reiškia, jog ežeras turi susisiekimą su aplinkinėmis upėmis ir ežerais. Ši žuvis yra žinoma mokslui nuo 1840, bet tik 1998 metais tyrinėtojai ją aptiko jos natūralioje aplinkoje. Ežere yra daug šios žuvies. Net 70 m gylyje buvo pastebėta dideli spiečiai Delminichthys adspersus - iki 200 vnt. grupėje. Vakare jos pakyla į vandens paviršių ir žiūrint iš viršaus atrodo kaip paslaptingos, juodos dėmės. Būtina šių žuvų išgyvenimo sąlyga - švarus Dinarų kalnyno karstinis vanduo.
Daugiau ir padoresnių nuotraukų rasite čia:
Paskutinis mūsų aplankytas gamtos šedevras - Biokovo nacionalinis parkas. Jis užima 196 km2 plotą, ilgis - apie 30 km. Parke galima rasti visų darinių, būdingų Dinarų karstiniam kalnų masyvui: smegduobių, kalnų, ledo viršukalnių, požeminių urvų (giliausias - Amfora su 788 metrais). Kaip matysite vėliau nuotraukose, iš pirmo žvilgsnio parkas atrodys nykus, pilkas ir negyvenamas. Tačiau tai bus klaidinga mintis, kadangi parke veši kelių rūšių medžiai, augalų - per 1500 rūšių. Gyvūnų rūšių galima sutikti labai plačią gamą. Vien požeminiai urvai slepia apie 60 rūšių gyventojų, būdingų tik Biokovui Ropliagyvių - 21 rūšis. Paukščių - virš 100 rūšių, iš kurių 13 rūšių retų, saugomų šikšnosparnių. Aukščiausias parko kalnas - Sv. Jure viršukalnė (turbūt versti reikia kaip Švento Jurgio? ) užsibaigianti 1762 m aukštyje. Į ją veda 23 km ilgio, aukščiausiai Kroatijoje esantis vingiuotas ir siauras keliukas:
Paskutinis taisymas: 2011-08-28 13:13 nuo dainiuška.
Neskubėdami (tik poroje vietų trumpam pavyko "įkalti" trečią pavarą, visur kitur - pirma arba antra pavara ) kylame į viršų. Kelias atveria vis gražesnę panoramą, pakeliui matosi kažkokių lyg gyvenviečių likučiai.
Pasiekus viršukalnę, temperatūra iš +32 laipsnių pasidarė į + 10 laipsnių. Gerai, jog turėjome šiltesnių rūbų. Plius dar Bora vėjas - derinukas neblogas Tačiau ką pamatėme viršuje... ai, nepasakosiu, nes nepavyks Žiūrėkite patys: