Šventinis rytas. Pažadina stiprus gerklės skausmas. Išlipu iš lovos ne ant tos kojos su skaudančia galva, varvančia nosim. Vietoj margučių lukštenu pokelį spalvotų tablečių ir kaifuoju. O iš vakaro buvo suplanuota palėkt iki upės patikrint ar yra gyvybės ženklų. Planas sužlugo, gerai, kad yra tinklapis, kuris sulaiko nuo beprotystės, noras pažvejot yra didesnis už ligą, bet atidedu. Dar kerasino dapila į mano "gerą" nuotaiką Pylos tinklapis su kolegų raginimais vykti į "Pylos taurės" varžybas, kurios sutampa su mūsų susitikimo Gėgėje diena.Šitą pagundą irgi nuveju į šalį. Vaikštau po kambarį nerandu vietos. Širdį džiugina paruošta startui platforma, kurios niekaip nekyla ranka supakuoti, džiugina ji mane kaip kalėdinė eglutė. Čia bėdos nesibaigia, vienas kolega skambina ir siūlo štekerį nupirktą Anglijoj iš ekspozicijos parodoj už patrauklią kainą kaip tokiam meškerikočiui, bet čia pristabdo financinės galimybės, kažkaip nekyla ranka rizikuot bendru šeimyniniu biudžetu. prieš pateikdamas tokią mintį žmonai taip pat patyriau nuostolių, teko pastatyt butelį alaus, kad po pirmo sakinio neatsibust reanimacijoj

Bet mintis niekaip nenori palikt manęs ramybėje.
Jei dar viena bloga naujiena mane aplankys šiandien, tai reikės nupirkti teleloto bilietuką, paimt milijoną ir igai ir laimingai gyventi

Išpažintį atlikau, belieka laukti išrišimo