PENSIJA

Sūrskis: Tai va, Mauzeri, pagaliau sulaukėme sprendimo, kaip aptvarkyti pensijų klausimą.
Mauzeris: O kaip čia sutvarkyti? Norint sutvarkyti, reikia iš kažkur gauti pinigų.
Sūrskis: Reikia pinigų? Pinigų bus – pasakė Butkevičius. Pensijas kelsim iš alkoholio vartojimo. Kuo daugiau gersim, tuo daugiau pinigų atiteks pensininkams.
Mauzeris: Įdomiai, anksčiau kaip būdavo? Kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau pinigų atiteks „Sodrai“, tuo daugiau gaus pensininkai.
Sūrskis: Tai čia prie Kubiliaus, o prie Butkevičiaus pasakyta – mažiau dirbti, daugiau gerti ir taip didinti pensijas.
Mauzeris: Prie caro sakydavo „girtas valstybės biudžetas“, bo daugiausia mokesčių surinkdavo iš degtinės. O tai dabar bus „girta pensija“.
Sūrskis: Dabar bus pragertasis pensijos ratas. Anūkas ateina pas močiutę, atima pensiją ir prageria. Tada iš tos pragertos pensijos didelė dalis atitenka pensijų fondui. Kitą mėnesį bobutės pensiją dar didesnė. Anūkas atima didesnę pensiją, ją prageria ir pensijų fondą patenka dar didesnė pragertos pensijos dalis.
Mauzeris: Ir kuo viskas baigiasi?
Sūrskis: Pensija tiek užauga, kad anūkas jos pragerti nesugeba. Ateina pas babą, atsisėda ant suolo, atsidūsta ir sako: „Viskas, baba, nebegaliu. Duok tik pusę pensijos.“ Visi laimingi.
Mauzeris: Jo, 20 metų Nepriklausomybės praėjo, kol pagaliau radome orios senatvės būdą. Dukart premjeru buvo Kubilius ir nedasiprotėjo.
Sūrskis: Kubilius gali tik šalį nuvaryti, o socdemai žino tikrąją degtinės vertę.
Mauzeris: O patys pensininkai galės pragerti savo pensiją.
Sūrskis: Tai net bus skatinama. Kuo daugiau prageri, tuo didesnis pensijos prieaugis.