
Sėdi du gruzinai prie butelio vyno ir kalbasi. Vienas pasakoja:
-Žinai važiuoju aš sau vakar namo, ogi žiūriu ant kelio varlė šokinėja.
Kažkaip pagailo man jos - dar pervažiuos kas - ir paėmiau aš ją į mašiną.
Galvoju parvešiu iki namų ir kur nors paleisiu. Ar tiki manim?
Draugas susimastęs atsakė:
- Tikiu, tikiu...
- Tai va parvažiavau namo - tęsia savo istoriją gruzinas, - pažiūrėjau į tą
varlę ir pagalvojau, tegu gyvens ji mano namuose, bus naminis gyvūnas. Ar
tiki mani?
- Tikiu, tikiu, - vėl sumurmėjo draugas.
- Taigi parsinešiau ją namo ir paleidau ant kilimo, bet vėliau ir vėl jos
pagailo ir nusprendžiau leisti miegoti lovoje. Bet ar tu tikrai tiki manim?
- Aišku, kad tikiu.
- Ir žinai aš su ta varle sau miegu, o ryte pabudęs pamatau šalia savęs
nuostabaus grožio moterį. Ar gali tuo patikėt???
- Jei jau taip sakai, matyt, taip ir buvo. Tikiu tavim.
- Na matai, tu manim tiki, o žmona kažkodėl netiki....