Keletą dienų į priekį dar prognozuoja šaltuką, bet tikriausiai tai jau paskutiniai rimtesni žiemos pasispardymai, prieš nenumaldomai ateinantį pavasarį

. Gal dar bus visko, gal dar bus ir rimtesnių šalnų, gal dar bus ir sniego ne vienas glėbys, bet...žiema po truputi jau užleidžia savo pozicijas, nenumaldomai ateinančiam dideliais žingsniais pavasariui

.
Žiema nebuvo dosni laimikiais

, o nuo Nemuno ledo iš vis neprisitaikiau pažvejoti

, tad paruošti tam tikslui žieminiai įrankiai ir sukurti planai, taip ir pasiliks tikriausiai neįgyvendinti iki sekančios žiemos

. Na, o prieš akis jau nusimato pavasarinė žūklė

. Ji man viena iš įdomiausių ir gal net truputi neįprastų. Atėjus pavasariui ir sugrįžus Nemuno vandenims iš lankų į pagrindinę Nemuno vagą, prasideda beveik visų žuvų pavasarinė migracija

. Tai vienas iš įdomiausių metų laikų žūklei Nemune, kai beveik visa žuvis iškankinta žiemos, slankioja visiškai pakrantėmis, kai netgi pakrančių vengiantys starkiai ir tie slankioja vos keletas metrų nuo kranto linijos. Čia pat pakrantėse galima sutykoti ir kilograminį karšį, šapalą, meknę ir kas be ko kuojų- mamyčių

. Šiuo metų laiku nereikia niekur bristi, kad pasiekti kibesnes vietas, nereikia jokių išskirtinių įrankių ir jaukų. Visas veiksmas vyksta vos keletas metrų nuo kranto linijos. Pakanka rasti ramiasnę įlankėlią, šalia pagrindinės srovės, kur gylis bent metras ar daugiau, paplukdyti ten plūdelę ir....ir galima tikėtis ne tik kuojos ar plakio. Atplaukia į tokias ramesnės srovės užuovėjas pailsėti nuo srovės ir kilograminis šapalas ir karšis. Masalau pakanka sliekučio, musės lervų, kartais suveikia ir uodo trūklio lervutės. Kibimai sunkiai pastebimi, bet dažniausiai užtikrinti ir kartais paleidus plūdę pasroviui vos metro atstumu nuo kranto galima pasikirsti "kažką" nuo ko jau užgroja ritės stabdžiai

.
Laukiu šio momento, laukiu šio metų laiko, nes jis pats įdomiausias man, žvejojant plūdine.
Yra pasitaikę tokių pavasarių, kai iš kažkur buvo atsiradę karosai ir ne šeip karosai, bet ne mažesni kaip kilogramas. Kibdavo visiškai prie pat užlietų pakrantės žolių vos metro nuo kranto linijos ir nepilno metro gylyje. Nereikdavo jaukinti tik užmesti ir lengvai prilaikyti plūdelę lėtoje pakrantės srovelėje. Sverelį tokiais atvejais guldydavau ant dugno. Kartais pasitaiko užtikti šapalų kurių vasaros metu tikrai tenka ieškoti kažkur toli vos ne Nemuno vagoje. Jei tinkamai pasirinkta vieta tai labai smagiai galima pažvejoti ir gražių kuojų

. Jau senei pastebėjau, kad kuojoms šiuo metų laiku labai patinka užlieti karklų krūmai, užlieti pernykšti žolynai ir pan. Vos tik nuplukdai plūdę prie užlieto krūmo ir tuoj sulauki kibimo. Jaukinimas šiais atvejais nelabai dar padeda, o gal net priešingai, netgi truputi išbaido, tad kartais maloniai pažvejoti galima net neturint jokio jauko.
Žinoma, pirmos krutinti plūdę beveik visada pradeda aukšlės ir pūgšliai, bet po žiemos sąstingio ir pirmose atviro vandens žūklėse, netgi šios pirmosios pagautos žuvelės, kaip geras ženklas, maloniai nuteikia visam, ateinančiam atviro vandens, sezonui

.
Laukti liko ne tiek jau daug. Išplauks Nemune ledai, sugrįš išsilieja Nemuno vandenys iš lankų į vagą ir jau bus galima mėginti. Nesvarbu kad daugelyje vietų dar tik vos kyšo karklų krūmų viršūnės iš vandens, nesvarbu, kad vanduo dar ne toks skaidrus kaip vasarą. Žūklės šauksmas tokiu metu ne vieną jau atveda prie vandens ir jei turėti kantrybės, nepatingėti paieškoti ramesnių įlankėlių galima visai maloniai pažvejoti, be jokio išankstinio pasiruošimo žūklei.
Kartais kovo pabaiga, kartais balandžio vidurys jau tas metas, kai verta pamėginti atrasti pakraščiais slankiojančius Nemuno gyventojus, ir jei nekreipti dėmesio į visus prietarus, nekreipti dėmesio į dar labai ankstyvą atviro sezono laiką, jau galima papildyti sietelį labai puikiu ir kartais visai netikėtu laimikiu. Visiems siūlau nepraleisti šios progos, kurią suteikia pavasaris, juk tam pakanka tik kėdutės, meškerės, masalų ir ramios srovės pakrantės... Pamėginkite ir jei pirmas kartas nebus sėkmingas, nenusivilkite, nes ne visada pasiseka iš pirmo karto atrasti kibia vietelę, bet tai vienas iš įdomiausių žūklių plūdine visiškai pakraštyje vos metras kitas nuo kranto.
Jau laukiu šio momento, jau palaikiau šiandieną rankose savo meškeres, pasukiojau jų rites, palaikiau rankose plūdeles.... Viskas veikia

, plūdelės po žiemos sveikos, kabliukai dėžutėse nesurūdiją...Belieka tik sulaukti, o liko jau visai ne daug.....