Nu kūū, skelbiu Nemuno žvejybos sezoną 2014 m. atidarytą

Taigi, kad ir labai tingėjau, bet nusprendžiau kad gamta geriau atgaivins negu lova

Taigi apie 13 val. susirenku chebra ir į trasą

Patikrinam vieną kitą vietą vis netinka, tai apžėlę tai dar kas nors trukdo . Na pagaliau surandam tinkamą dambą. Vietos daug, krūmų nėra tik nepavasariškai seklus ir švarus vanduo
Matosi kad mes čia jau ne pirmi, kažkas jau mėgino žvejoti. Aš paeinu į kitą dambą. Metu 3-fyderius su skirtingais masalais.
Laikas eina , nekimba, tylu. Tylu vandenį o oras taip ir skleidžiasi nuo žąsų gargsėjimu o ir vyturėliai savo melodijų per žiemą nepamiršę-smagu. Na tik vėjas gan stiprokas, bet tai baika , svarbu pats žvejybos procesas.Na kad nekibs jau buvau kaip ir susitaikęs. Nes kiek girdėjau mėgino daug kur, deja tuščia. Taip besėdin ir spoksant į fydero viršūnes, pastebiu kažkokį tai veiksmą vieno fyderio. O veiksmas toks, tarsi srovė ridentų šviną

, viršūnė iš lėto sulinksta ir vėl atsitiesia,keista, švinas jau senai nusistovėjęs, nešti kaip ir negalėtų. Kažkokia tai vidinė nuojauta kužda kad čia tikrai ne srovė

, nejaugi kimba. Einu tikrinti, mosteliu, ogi akurat , ten anam gale sėdi, JIS pirmasis baltaveidis karšis 2014
Metu šalin visus kitus masalus, dedu kūkštą mėšlinukų, tradicinį Nemuno pavasarinį skanėstą

. Sėdžiu, kai užlinguos kitas fyderis ir sekantis baltaveidis keliauja į krantą. Taigi reziume, netikėtai nelauktai apsižuvinau. Paskutinis karšiokas net 1,5 kg tempė
Rytoj matyt teks rūkyklą kurti

Tai tiek būtų iš po pasiblaškymo panemuneis. Draugeliai net kibimo nematė .