Pagaliau namuose...
Dvi dienos buvo skirtos starkių žūkliai Nemune, bet..... na gal apie viską nuo pradžių.
Jau ne pirmą kartą buvo planuojama- atidedama, vėl planuojama aplankyti starkines Nemuno vieteles. Galiausiai šį savaitgalį sutarėm su bendraminčiais jamti Nemuno žemupio starkius. Susirinkimo vieta-Plaškiai.
Pažliugusiais panemunės keliukais į sutartą vietą atvykau pirmas, tad kol atvyks kiti nieko nelaukdamas pradėjau "šukuoti" artimiausią dambą. Oras penktadienį buvo labai karštas, jokio vėjalio, tvanku, tad po kelionės norėjosi net išsimaudyti

, bet tas kvailas mano mintis tuoj pat išblaškė kibimas. Dabar tai bus dabar tai pagaliau pagausim rimtų žuveliokų.... Dar kažkiek pamojavus spiningu susigundė kilinė lydekaitė. Maloniai likau nustebintas kad žvejoju gal tik penkias minutes o jau rezultatyviai. Tai labai nebloga įžanga tikintis vakarinio starkio kibimo.
Ilgai netrukus susirinko visas kolektyvas, bet kol visi suvažiavo į vietą daugiau kibimo nuo tos dambos neturėjau.
Ruošiama sunkioji altirelija starkiukams ir šamaūsiams.
Baubas,- šių vietelių žinovas. Jis tikriausiai daugiausiai gali papasakoti apie kiekvieną dambą žino kas kur ir kaip, tad Ačiū Baubui už pažintinį instruktažą prieš žūkle.
Tadzius tuoj tuoj kažką sumeistraus. Panašu kad tai bus pavėsinė
Kukli mūsų stovykla.
Vakarinis spiningavimas ir dugninės ant porcijų jokių rezultatų nedavė. Spiningu nebuvo nei vieno starkinio kibimo. Tylėjo ir dugninės. Sutemus dugninių porcijas pakeitus naktinukais tuoj vienas mažylis susigundė
Bet tuo viskas ir baigėsi. Keli nežymūs patampymai o po vidurnakčio dugninės nurimo visiškai. Naktis šilta, kažkur šiaurės vakarų pusėje vis dar matėsi pasibaigusios dienos neryški šviesa o giedras dangus vieš galvų prisipildė nelabai malonios uodų zyzimo muzikos. Beliko visam kolektyvui susirinkti ant dambos galo kur labai šauniai įsikūrėm pavakaroti.
O dugininės tylėjo tylėjo...
Jau buvo gerokai po vidurnakčio kai mus paliko Baubo kolektyvas iš Tauragės o mes likome budėti prie dugninių. Deje kibimo nebuvo tad nusprendėme eiti pailsėti.
Ryte pažadino lietaus lašų barbenimas. Atrodo praėjo tik kelios vazlandos nuo to momento kai prigulėsm pamiegoti o oras pasikeitė visu 180 laipsnių. Dangus apniukes pučia rytinės vejukas, Nemuno paviršius pašiauštas bangelių, o priėjus prie vandens paaiškėja kad nemažai pakiles vandens lygis.
Per naktį dugninės liko beveik nepaliestos tik ant vienos pakliuvo neblogas ešeriokas.
Nekreipdamas dėmesio į lietų ir nevisai malonų orą vėl ėmiau spiningą ir pradėjau "šukavimą" Po keletos metimų pakliuvo taip pat neblogas ešeriokas. Dabar tai bus pagalvojau....bet apsirikau. Gerą pusvalandį mojavau spiningu bet tuščia. Nei starkių nei lydekiukų nei ešerių.
Nuėjau ant kitos dambos. Ji srauniausia iš visų. Nusprendžiau patikrinti ar yra šapalų. Taip yra. Apie puskilį jau mano rankose. Dar kiek pamėčius mikriuką susigundė ir antras tik truputi jau mažesnis. Turėjau ir dar keletą kibimų pakliuuvo keli nedidukai ešeriukai, bet net nepajutau kai rytinis vėjukas virto rimtu vakariniu vėju ir nuolat veidą kapojo lietaus lašai. Staiga viskas nurimo. Nekibo nei šapaliukai nei ešeriukai. Tuomet nusprendėkme pervažiuoti į kitą vietą prie kitų dambų už 7-8km. Deje ten taip pat jokio kibimo.Oras su kiekviena minute darėsi vis prastenis pakilo bangos, o kylantis vandens lygis pakėlė begales šiukšlią ir darėsi sunku spiningati nes nuo kabliukų nuolat reikėjo valyti visokias šiukšles.
Pasitare nusprendėm nesikankinti ir po poros valandų jau buvome mano valdose prie Veliuonos. Čia ir oras gražesnis ir bent jau smulmės pagauti tikrai galima, tad dieną užbaigėme spiningavimu mano valdose su mikro masaliukias .
Buvo pagautos kelios legalios ir nelabai legalios lydekaitės (buvo paleistos pas gentainius paaugti) ir visa krūvelė ešeriuką. Nors laimikis ne rekordinis bet nors buvo kibimas o žemupių šį kartą likom nusivyle bet manau tikrai mes ten dar nuvyksime pagaudyti starkių.
Vakarienė tiesiog pievelėje Veliuonoje
Kagi, laiką praleidom tikrai labai puikiai. Juk visada malonu susitikiti su bičiuliais- meškerės braliukais ir praleisti beveik visą naktį ant tolimos dambos galo. Na o kad starkų nepakliuvo tai manau dar nieko nereiškia. Jei reiktų kažką apkaltinti kodėl nepagavom, tai šį kartą tikriausiai vienareikšmiškai kaltinčiau labai staigią orų permaina. Nepadėjo ir stipriai kylantis vandens lygis, o dar ir vandens skaidrumas labai staigiai pasidarė beveik kaip kava. Ne visada juk mūsų norai sutampa su gamtos jėgomis.
Labai didelis AČIŪ visiems dalyvavusiems o ypač Baubui kuris taip stengėsi dėl mūsų kad iš jo valdų negrįžtume visai tušti tik gaila kad prie jo pastangų visai neprisidėjo orai.
Tai tiek trumpai iš išvykos į starkių žūkle.
Manau dar foto bus iš Ziupkos o aš jau išjungiu savo lempukus ir krentu į šiltą sausą minkšta lovą. Atrodo kad truputi pavargau

Iki kitų malonių susitikimų Nemune tykojant starkio.....