Aplankiau Nemunėlį dar ir šį vakarą. Oras gražus- neiškenčiau sėdėti namuose

Gera žinia kad stipriai nusekes vandens lygis, neneša jokių šiukšliu, žodžiu vaizdelis vėl normalus

Kas buvo pas mane spiningauti jau žino šį akmenį. Kai buvo pakiles vanduo tai virš jo dar apie 30cm buvo vandens.
Nieko nelaukes bridau ant tolimų seklumų....gal ūsorius susigundys, gal šapalas o gal

Pakeliui kol nubridau pakliuvo kaip visada keli nedidukai neklaužados rainiai
Pagaliau aš jau ant seklumų. Iki kranto apie 50 metrų o gylis tik iki vyriškų įrenginių
Fantastiškas vakaras Net kažkokia nostalgija apėmė....atostogos baigiasi ir gal jau tik kitais metais galėsiu neskubėdamas ir niekeno netrukdomas savo malonumui pažvejoti....
Apie valandą tikrinau ūsorius...bet ne...nebuvo nei vieno prisilietimo prie masalo, nepajutau ir kad jų ant tų labai sraunių seklumų būtų. Paprastai ten kur jų yra spiningaujant kartas nuo karto pajunti kaip masalas juos atsitiktinai paliečia ir jie pasibaido, bet nėra... Užsidėjau mikro guminuką ir nutariau pamėginti šapaliokus. Truputi žemiau tų raunumų yra nedidelis pagilėjimas už kurio prasideda didelių akmenų sekluma. Ten visada vienas kitas laikydavosi. Neapsirikau. Po kokių dešimties metimų stiprus smūgis atakuojant guminuką, subangavo veidrodinis vandens paviršius nuo verpeto ir po neilgos kovos vieną apie 700-800gr jau laikau rankose.
Dar kažkiek pašukavus tą sekluma mikriuku dar vienas galingas smūgis, bet iš kart laisva, tik šapaliokas matyt nesuprates kas čia buvo dar pora kartų iššoka toje vietoje iš vandens

Gražus vaizdas nors mikriukas jau senei toli nuo jo.
Daugiau kibimų toje vietoje neturėjau.
Saulė palietė horizonte kylantį debesį tad žingsnelis po žingsnelio brendu vingiuotu maršrutu kranto link, bet vis dar mėtau mikriuką. Šapalinės seklumos pabaigoje dar vienas kibimas tik jau negalingas. Į rankas paimu apie 400gr šapaliuką.
Trumpam stabteliu ties ta vietele ir dar truputi pamėtau mikriuką. Vėl yra ir atrodė kad visai mažiukas bet kai paėmiau į rankas pasirodo panašus į paskutinijį. Čia pat jau ir krantas. Taigi krante padarom su paskutiniuju šapaliuku paskutinę šio vakaro fotosesija ir jau ruošiuosi namo.
Atsisveikindamas su paskutiniuju šapaliuku paprašau kad jis padėkotų Nemunui už puikias dovanas.
Žūklė baigta. Vandens lygi krites tai ir prieiti įmanoma prie mano mėgstamų vietelių o kai ten pavyksta nubristi visada ką nors pavyksta sugraibyti

. Manau trys šapaliukai per trumpa vakarinę žūklę visai neblogas rezultatas po ilgos nekibos su spiningu
Kagi, tikiuosi šapaliokai padėkos už mane Nemunui už jo dovanas. Paskutinį kartą šį vakarą dar nužvelgiu vandens veidrodinį paviršių ir per žolynus pasuku link namų....