Pabandysiu trumpai pasidalinti įspūdžiais iš Dzūkijos, nors dar tebemaudžia kojose malonus nuovargis, o akys reikalauja miego.
Nežinau,- gal būt tik man vienam, dzūkijos Nemunas turi kažkokios magijos, bet laukinės gamtos grožis pakerėjo vos atvykus. Staigūs Nemuno vingiai, statūs aukšti šlaitai, pušynai, akmenynai, stiprios srovės, duobės, gelmės sūkuriai... Toli gražu dzūkijos Nemunas neprimena to, kas teka pro mano "tėviškę". Čia jis nesulyginamai "judresnis", daug mažiau civilizuotas ir kai kuriose vietose labiau primena kalnų upę, negu Lietuvos upių tėvą.
Į vietą atvykau, kai jau saulutė gerokai buvo palypėjus aukštyn. Pasitiko jau išmiegojas kolektyvas, kuris jau nuo vakar vakaro čia įsikūrę. Jų dėka stovykloje, pradingo, žolynai, išgenėta nuo žolių ir dalis duobės pakrantės, netgi malkų pradžiai priruošta. Didelis Jums dėkui, kad pasirūpinot atvykstančių dalyvių gerove.

Pasilabinom, paplepėjom, tuoj paskui mane atvažiavo Čebas & co, paskui juos "dievs" & co, dar pusvalandis ir jau atrodo visi kas žadėjo atvykti buvome vietoje.
Nepajutom kai priartėjo laikas ruoštis žūklei.
Trumpas instruktažas ir visi spiningautojai pažiro po Dzūkijos Nemuno šlaitus, lyg skruzdėlės iš skruzdėlyno. Būtent taip atrodė nuo greta stovyklos esančio kalno viršaus.
Kaip sekėsi??
Labai įvairiai. Vietos tikrai labai įvairios, tai labai stipri srovė su seklumomis, dideliais akmenimis, čia pat gilios akmenuotos duobės, dar už keletos žingsnių uždumblėjusi rami pakrantė. Spiningavimui pasirinkimo tikrai buvo per akis. Nelengva tas įvairias vietas ir pasiekti. Pakrantėmis visur aukšti žolynai, jokių takelių, krūmai šakos, klampynės ir pan.
Seklumose tuoj pat buvo pagauta keletas salačiukų, deje mažuliukai- nelegalūs, kitur papurto vienas kitas ežerukas. Gal labai didelio kibimo ir nėra bet pagauti tikrai kažką įmanoma.
Vieni iškeliavo brizdami per pakrančių žolynus ieškoti savo laimės už kilometro kito, kiti spiningavo vietoje ir niekur toli nekeliavo. Nekeliavau ir aš, nes negaliu atsispirti labai sraunių seklumų žavesiui

Gal šapalas, gal....ūsas. Per kelias valandas deje nepavyko rasti bendros kalbos nei su šapalais nei su ūsais, nei su kitomis sraunumų žvynuotomis, nelabai sekėsi ir vietoje ,likusiems spiningautojams. Na o kas nepatingėjo brautis pakrentėmis po keletą kilometrų, neliko tušti. Atokesnėse duobėse neblogai kibo lydekiukai, o Arūnui net neblogą adrenalino dozę suleido į kraują, užkibusi bonusinė lydekaitė. Deje kaip visada , - pasitvirtino nerašyta žvejų taisyklė. Didžiausia visada pabėgo

Labai gaila, bet dzūkiškos lydekos taip lengvai nepasiduoda. Ta patvirtino ir grįžę iš žūklės kiti spiningautojai kuriems teko susikauti su dzūkų lydekiūkščiais.
Nuo seklumos galo, srovėje tykojau šapalo arba ūso. Priešingas krantas jau pasirodė daug arčiau negu "savas" krantas. (Krante matosi mūsų stovykla)
Tik tiek beliko iki priešingo kranto. Sunkesniu masalu jau galima beveik permesti, bet srovė srovelė
Kažkas iš spiningautojų taip pat nutarė pažvejoti iš Nemuno vidurio nuo kitos seklumos galo
Kagi, spiningautojai kurie iškeliavo į tolimus Nemuno užkampius grįžo nešini lydekomis

Svarbiausia kad tie "keliautojai" buvo būtent tie kurie sakė iš vis nespiningaus, ar kur spiningą laiko rankose vos ne pirmą kartą

Šaunuoliai. Gal tai bus jiems paskatinimas, kartais nespjauti į žūklę su spiningu

Po spiningavimo turo, prasidėjo viena iš įdomiausių susitikimo dalių, kai visi sueinam į vieną būrį, ir galima pabendrauti su senei matytais bičiuliais
Tuoj įsiliepsnos laužas, pakvips Dzūkijos Nemuno slėniai šašlykais, keptoi dešrelėmis, tuoj tuoj iš spiningautojų laimikio suburbuliuos puodas su gardžia žuviene
Atrodo visi esam žvejai, vieni aistringesni kiti gal kažkiek mažiau (nors gal ir klystu

) bet net nelabai yra noro vėl skirstytis visiems iš vieno būrio ir eiti antram turui žvejoti dugninėmis. Juk ne kiekvieną dieną susitinkam, ne kiekivieną dieną, visas šis būrys susiburia gamtos prieglobstyje prie akis graužiančio laužo dūmo. Nesinori niekur eiti, bet žingsnis po žingsnio po truputi vėl visi pasklindam atram žvejybos turui.
Pasipila į Nemuno duobes kruša nuo užmetamų dugninių. Kažkas tykos tik šamo, kažkas mėgins ir su smulkesne žuvimi rasti bendrą klabą. Sunkiąją artleriją " suleidau" į duobės gelmę ir aš.
Gretimais įsikuria mūsų gerbiami senjorai ANRI, kairiau Čebas, o tolimesnė dešinės pusės pakrantė visa nusėta, kaip nendrių stiebais, dugninių viršūnėlėmis. Lauksim jo didenybės šamo.
Šamas ne aukšlė, budėti prie dugninių ištisai nereikia, tad šį žūklė puikiai suderinama ir su stalo malonumais, ar su senei nesimačiusių bendraminčių, pasiplepėjimais.
Sauliukas praalko, tuoj pažarinsiu, atvažiuojant "numuštos"

vištos šlauneles
Tai prie dugninių tai vėl prie laužo....net nepajutom kaip sutemo, kaip dangų apšvietė nudilintas mėnulis. Ilgai netilo kalbos, ilgi buvo vis pakurstomas laužas, kol galiausiai gerokai po vidurnakčio, pamažu viskas nurimo.
Iki to laiko, rimtų šaminių "išvažiavimų taip ir nesulaukėm. Dungnines ant naktinių, bent man nuolat vis kažkas patampydavo, kartais pūgšliai,(dzūkiškos lašišos

), kartais ir kažkas didesnio, bet visada rezultatas toks pat. Nugraužti sliekai

Buvau užmetes ir ant pūgšlio, kurių čia pasigauti tikrai nebuvo jokios problemos

, bet ir to niekas nesuvalgė

Matyt neskanus papuolė
Rytas.
Pakilau apie 6 val. Net nenustebau, kad ten kur buvo ANRI sektorius, jau "verda" gyvenimas. Mūsų senjorai, kaip visada visur pirmi ir jau žvejoja

.
Prisijungiu ir aš. Veriu "galingą" porciją naktinių ir į duobės centrą sukrenta trijų uncijų svareliai.
Apeinu stovykla. Gyvų jau yra

. Puode kunkuliuja karšta žuvienė, o gal ir kita sriuba, nes vakarinės žuvienės kiek mačiau buvo likęs tik lašelis. Na, o kai kuriose palapinėse vis dar girdisi "saldus" miegas
Sunkiosios artilerijos su naktiniais sliekais taip niekas rimčiau ir nepakrutino, tad nusižengiau pats savo nusistatymą ir paruošiau lengvą fideriuką. Jei nėra šamaūsio tai gal koks karšiukas ar šeip kažkas įdomesnio papurtys viršūnėlią. Deje purtė tik "dzūkiškos lašišos" (taip juos pakrikštino ANRI)
Rūkas sklaidėsi, ir mano akys vėl krypo į sruanumas

Labai jau jos mane vilioja nors ir nesisekė su spiningu jose, bet....Neiškenčiau

. Pasiėmiau fideriuką ir iškeliavau per rasotus žolynus, šlapias iki pažastų, ten kur gurguliuoja per didžiulius akmenis, stipri Dzūkiško Nemuno srovė.
Atradau gilią duobę visai prie pat kranto, su dideliais akmenimis dugne, užmest užteko vos keletą metrų ir dvi uncijos jau vos laikė, bet tuoj pat kibimas.
Kuojos kibo visai neblogai, nors keletą kartų sulaukiau ir "stipresnio" kibimo. Tik šapaliokai tokioje srovėje galėtų taip agresyviai kirsti per fiderio viršūnėlią. Deje nepakliuvo į rankas nei vienas. Pakibdavo tik kuojos.
Taip. Žuvies čia tikrai yra, ir ne šeip yra

. Čia daug įdomesnė žūklė negu bet kur kitur Nemune, tos duobės, didžiuliai akmenys, smarkios kunkuliuojančios putomis sraunumos...Lyg medus traukia.

Kuojikės nuo kabliuko gryžinėjo atgal į savo sranunias gelmes.
Kagi, laikas žūkliai išseko. Reikia grįžti į stovykla kur jau iš tolis girdisi šurmulys. Tikriausiai jau ištuštėjo palapinės ir visi jau ieško atgaivos, po saldaus nakties miego.
Dar valandžikė ir šios didžiulės taurės atras savo šeimininkus

.
Nors ne dėl jų visi susirenkam , ne dėl jų pasklidom Dzūkiško Nemuno šlaituose su meškerėmis rankose, bet kaip gi be jų. Jos lyg susitikimų simbolis
Kam nepasisekė žūklėje, tas vis vieną neliko nuskriaustas dzūkijos.
Tai gal tiek. Graži ta mūsų Dzūkija. Jei ne grybai ir žuvis, nėr ko ten važiuot iš vis....

Deje tikrai verta ten važiuoti, net nebūtinai žvejoti, nebūtinai grybauti, juk yra dar ir dzūkiška miško uoga

Skani rupūžokė

Ir aš ten buvau ir aš jos ten ragavau ir ne bereikalo lengendos apie ją sklinda.
Gaila tik, kad neliko nufotografuota visa kita aplinkinė gamta, kalnai kalneliai, miškai miškeliai. Viskas taip gražu lyg koks užmirštas civilizacijos kampelis. O kokie Dzūkiško Nemuno vingiai

... Maniau, kad tik aš ant gražaus Nemuno šlaito gyvenu.... Nublanko mano apylinkių Nemuno grožis prieš Dzūkišką Nemuna
Kagi. Susitikimas jau praėjo. Nepasisekė šį kartą niekam susikauti su dzūkišku šamu, nelabai stipriai kibo ir kita žuvis, bet šį kartą neblogai pasisekė spiningautojams. Kas nepatingėjo pavaikščioti tolimais Nemuno vingiais, tie liko apdovanoti laimikais. Šie laimikiai ir lėmė simbolinių varžybų rezultatus

Labai buvo smagu, labai miela pabūti su draugais-bendraminčiais tokioje gamtoje. Net neabejoju ar noriu ten dar ir dar apsilankyti. BŪTINAI

apsilankysiu. Manau kad visiems paliko įspūdį gamtos grožis ir jis tik prisidėjo prie geros susitikimo atmosferos. Puikiais- sklandžiai viskas praėjo, susipažinta su naujais jau draugiais, puikiai praleistas laikas kurio pirmą dieną man net pasirodė per maža

Išskirtinai noriu padėkoti tiems kas jau iš vakaro ten apsigyveno, paruošė vietą ir tt. Kiek žinau tai Tadžius ir Dainius ir visi kiti. Šį kartą Jums vyručiai tikrai teko gerai padirbėti kad ši vieta virstų beveik privačia poilseviete

. Visų vardu Jums dėkui.
Dėkui tau Dianiau ir už tokią vietą

( taip pat už DZŪKIŠKĄ UOGĄ) Tikrai gerai užslėpes ją laikai susitikimui, nes visi žinom kuom pavirsta tokios vietelės kai pradeda ten lankytis visi iš eilės "ale turistautojai- žvejai"
Ačiū visiems. Smagu su jumis buvo pabūti šias dvi dienas

Kartu pažvejoti, kartu ašaroti nuo aitrių laužo dūmų, kartu sukrimsti luže padegusią dešrukę ir kartu pakeikti "dzūkiškas lašišas"

Iki kitų tokių smagių susitikimų
P.S
Nuotraukų turėjau tik tiek ir tik telefonu