Nu kųųų, ėmiau ir ašei maumus. Tiksliau mėginau. Didesnis tikslas apvažiuoti senas vėgėlines vėčikes, šiek tiek apsikapoti krūmus. Retai tokių išeiginių kaip šis savaitgalis papuola

. Varau, pasitvarkau vieną viečiukę ir ledinu į mažai kam žinomą kampą. O bana , nei keliuko , nei takelio. Paskutinį kart čia lankiausi prieš kokius 6- metus. Na per miškelį dar tarpas kur buvo keliukas matosi. Sustoju prie vokėčių palikimo. Nejaugi niekas dar neužėjo ir neišardė į plytas. Plytos tai geros
Na per miškelį prasimušau, Nemunas jau kaip ir netoli, bet toliau nedrystu važiuoti

. Praeinu, pasižiūriu, nieko baisaus tik džiunglės poros metrų aukštumo, o gruntai geras. Na pagaliau Nemunas
O vat su Nemunu tai vaizdelis nikooks

. Vanduo seklus ir skaidrus. Šansai pagauti vėgėlę smarkiai sumažėjo. Na bet atvažiavus ir neužmetus, nodėmė. Ruošiuosi su viltim, o gallll
Pradėjo lyti, oriukas kaip ir vėgėlinis. Pasėdėjau iki 19 v.lietutis ko toliau tuo labiau įsibėgėjo, nutariau nesikankinti.Viltis atidaryti maumų sezoną sudužo, bet kryžiuką jau ant sienos uždedu

Meškeres nededu net į dėklą , sumetu į bagažinę, greičiau išdžiūs. Reikia laukti, kai vandenėlis pakils apie gerą metrą, vat tada bus galima mėginti. O šiandien jis per kelias val. pakili tik apie cm.
Taigi įdirbis jau šioks toks yra, vietos iškapotos, keliukas pramuštas, belieka sugrįžti čia vėliau ir susirinkti vėgėles

.