antistatic333 parašė:
reikes tamsta kada i svecius pasikviest, pokalbis lengviau nei rasymas

Ar toli cia tie i svecius? as siaip starkius KAuno mariose gaudau tikslingai jau turbut 20 metu (mazdaug)..

antistatic333 parašė:
netoli link zemaitijos dubysos pakrantese

Na su dubysa nezinau su starkiais vargu ar ju ten is viso kas pagauna,ten va sapalai,upetakiai tai dar zinau pakliuna vis geri..

antistatic333 parašė:
uztvakoj yra ju tikrai savom akim maciau pagauta, bet neismastau as, bandau tavo straipsni skaityt

kokioj cia uztvankoj? gal nuoroda kokia galima butu?

antistatic333 parašė:
na zemsiurbe vadina kiti, vaziuoja puse kauno cia zvejot ziema...pabandysiu nuoroda imest

www.maps.lt/map/?lang=lt#obj=464488;6128567;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=465831,6127555&z=50000&lrs=vector,stops,zebra

aaaa cia gaudes daug metu.. siaip cia masalu tema,neatrodo kad issirutulavom per placiai?

antistatic333 parašė:
galbut...ka reiskia "gaudes daug metu"?

nu pazodziui..gaudes ten pastoviai kelis sezonus,bet ten starkio nesu pagaves,tik lydekos,eseriai,ir sapalai..

Seniausias masalas – Vartiklės

Vartiklės – pats seniausias spiningistų masalas, nuo šito masalo ir prasidėjo visa spiningo era. Bet, nežiūrint į savo gana solidų amžių, ši masalų rūšis vis dar išlieka tarp populiariausių spininginių masalų. Iki šių dienų jos turi populiarumą, o kai kuriuose vandens telkiniuose vartiklės savo pranašumu aplenkia net šiuolaikinius masalus tokius kaip džigas ar vobleriai. Vartiklė – turbūt pats pirmasis pradedančiojo spiningisto masalas, kuris dar tik pradeda savo kaip plėšrūnų medžiotojo karjerą.
Kur gi slypi vartiklėse laimė, ir kuom taip traukia plėšrūnus. Jeigu paimti bet kurią iš šios rūšies masalų į rankas, pirma kas krenta į akis tai, panašumas į tikrą žuvį. Viena blizgė savo forma ar spalvinimu labiau panaši į kuoją, o kita labiau jau į karosiuką. Yra blizgių panašių į ešeriuką ar net į mažą lydeką. Bet ne šis panašumas į tikrą žuvį yra pagrindinis aspektas vartiklės kibime. Pagrindinis – masalo, žaismas po vandeniu jį pravedant. Gera, puikiai išdirbta vartiklė, puikiai imituoja sužeistą ar sergančią žuvelę. Toks vartiklės elgesys nelieka nepastebėtas artimais tūnančio plėšrūno pažadindamas instinktas – pulti.

Kiekviena vartiklių rūšis turi savo nepakartojamą formą. Yra blizgės ilgos ir siauros, yra plačios,apvalios ir trumpos. Pas kiekvieną rūšį savitas įlinkio kampas. Būtent pati vartiklės forma ir suteikia sužeistos ar sergančios žuvelės judesius. Ne tik imituoti elgesį bet, ir sukurti po vandeniu žemų dažnių virpesius, kurie labai vilioja plėšrūnus net iš didelės distancijos. Seniai žinoma kad, plėšrūnas savo aukos paieškoje naudoja ne tik ręgą bet, ir įpatingą jautrumo organą – šoninę kūno liniją. Kaip tik savo šonine linija plėšri žuvis ir sugauna tuos mikro virpesius, kuriuos skleidžia traukiama vartiklė.

Pagrindiniai vartiklių tipai

Vartiklės skirstomos į atskirus tipus pagal jų formą, pagal masalo žaidimą. Tai blizgės padarytos iš lakštinio metalo ir turinčios šaukšto formas. Tokio tipo blizgių yra be galo daug, iš tiesų jos labai panašios viena į kitą, bet, su skirtingais kūno įlinkų kampais. Prie tokio tipo blizgių galima būtų priskirti : «Štorlekas», «Atomas», «Ženeva», «Sėkmė», «Norič», «Plokštelė», «Šaukštas», «Norvega» ir kitas. Yra ir kitas blizgių tipas, gavusių savo formas iš skirtingų metalų liejinių. Prie šio tipo galima būtų priskirti blizges - «Kastmaster», «Tribriaunė» ir panašias. Labai artimos šioms blizgems yra – blizgės iš vamzdelio. „Pjautinėmis“ - tipo blizgės įgijo pavadinimus ne šiaip sau nes, traukiamas srovėje jas galima labai greitai „išvesti“ į vandens paviršių. Savotiškas voblerio ir vartiklės mišinys yra – cikada. Cikados sukurtos taip kad traukiant jas pakankamai greitai giluminiuose vandens sluoksniuose jos skleidžia tai vadinamus aukštūjų dažnių virpesius. Jeigu žemųjų dažnių virpesiai puikia vilioja lydekas tai, aukštūjų dažnių turinčios vartiklės labaiu traukia starkius ir ešerius. Įpatingai sunkus tipas vartiklių – pilkeriai, gaminami iš švino ir yra dažomi dažais ar paviršius tiesiog padengiamas kitokiais cheminiais junginiais kurie imituoja metalo blizgesį. Pilkeriai pritaikyti apygreičiam pravedimui, turi pasisekimą gaudant salačius.

Kaip išsirinkti tinkamą blizgę

Jau išsiaiškinome kad vartiklų tipų yra daug kaip ,ir pačių gamintojų. Tai kaip gi iš visos šitos įvairovės išsirinkti pačią geriausią blizgę. Čia reiktų iš karto pasakyti kad, geriausių blizgių nebūna. Kiekviena blizgė išsirenkama individualiai žiūrint į tai kam ji bus naudojama kokiam plėšrūnui gaudyti, ar ešeriui ar lydekai ar starkiui. Blizgė renkama ne tik pagal jos vaizdą bet, ir pagal būsimos gaudomos žuvies dydį. Blizgės išsirinkime labai didelę įtaką duoda metų laikas, temperatūros ir prognozės sąlygos, ir aišku pačio telkinio vietovė kurioje bus pritaikyta gaudyti.

Supratimas apie blizgės spalvas ar jos tinkamas formas ateina su laiku. Reikia ne vieną dieną pražvejoti vartikle kad, ją tinkamai ištirti, praanalizuoti ir jau tik po to pritaikyti būtent tam vandens telkiniui. Žodžiu reikalinga patirtis. Bet, kai kurie nuostatai renkantis vartiklę visgi yra.
• Apsiniaukusiu oru geriau kimba ant šviesių tonų ar baltų blizgių, šviečiant aiškiai saulei, geltonos ar tamsios blizgės yra labiau priimtinos.
• Tamsiam ir neskaidriam vandeniui labiau tinkamos yra blizgų paviršių turinčios blizgės, bet, nesižavėkite labai lygių ir blizgančių nupoliruotų blizgių paviršiais – Jos greičiau baido žuvis savo spindinčio metalo spindesiu nei vilioja. Gerus rezultatus drumstame vandenyje, kaip ne keista duoda tamsios, beveik juodos blizgės – matomai savo kontrastu. Na o šviesiame ir skaidriame vandenyje – matinės blizgės, su natūraliu blizgės spalvinimu panašiu į tikros žuvelės atspalvius, taip pat blizgės turinčios imituojamus žuvies žvynus. Ir taip pat tamsios, ar net juodos blizgės su šviesiomis nedidelėmis dėmelėmis ar taškeliais turi pasisekimą ir skaidriame vandemyje.
• Gaudant lydekas blizgės geresnės plačios ir stambios. Spalvinimas, lydekoms yra laikomas geriausiu – balta su raudonu. Na o starkiui ir ešeriui renkame – labiau ištemptų formų siauras blizges.
• Pavasarį labaiu tinka nedidelės blizgės – žuvis dar ne visa išsivadavo iš ikrelių dėjimo ceremonijos, yra pavargus ir skrandis dar ne taip dažnai reikalauja maisto todėl dideliai blizgei pilve vietos gali ir nelikti.
• Rudenį atvirkščiai, einamiausios didelius gabaritus turinčios vartiklės. Rudenį visos žuvys prieš žiemą nori užsiauginti didesnį riebalinį sluoksnį,tad stveria didesnius kasnelius.
• Parenkant blizgės svorį reiktų atsižvelgti į gaudomo vandens telkinio gylį o taip pat ir žuvies išsidėstyma tam tikrame vandens horizonte. Jeigu plėšrūnas stovi prie dugno – blizgė turėtų būti sunki, priedugnio pravedimui. Jeigu žuvis medžioja viduriniuose vandens sluoksniuose ar net pačiame vandens paviršiuje – žinoma blizges imame lengvas ar pusiau lengvo svorio turinčias vartikles.
Ne reiktų pamiršti kad, šios rekomendacijos yra „aklos“ ir visiškai pasikliauti jomis neverta. Geriausiai pačiam bandyti įvairius masalus tikslingai juos panaudoti tik tame ar kitame vandens telkinyje, konkrečiu metų laiku, o svarbiausia pritaikyti tik gaudomai tai rūšiai žuvies kurią išsirinkote.
Pas rimtus žvejus yra tam tikros taisyklės – pirmają sugautą žuvį išdoroti. Reiktų labai atidžiai apžiūrėti žuvies skrandžio turinį. Pagal skrandyje rastus maisto likučius ,pasirenkama ir blizgė. Šią taisyklę pritaiko ne tik „taikios žuvies“ gaudytojai bet ir spiningistai, plėšrūnų medžiotojai. Tarkime, pagautoje ir išdorotame lydekos skrandyje randate karosiuką tai – blizgės išrenkamos panašios, plačios ir geltonos. O jei randame ešeriuką,ar pūgžliuką, tada – dažytos,dryžuotos.

Labai svarbi rekomendacija būtų – įvaldykite kokį nors vieną šio tipo masalo rušį, supraskite jį kaip jis dirba kaip elgiasi. Pasiklauskite pas pažystamus žvejus, kokia būtent vartiklių rūšis tinka tam gaudomam telkiniui į kurį jūs ruošiatės. Tarkime kad,tai - «Atomas». Dabar jūsų užduotis tinkamai išmokti būtent ant šios rūšies vartiklių. Pirkite kelias vartikles iš jūsų pasirinktos blizgių rūšies, bet tik įvairių dydžių, spalvinimų ar svorių taip pat ir įvairių gamintojų. Tegul jūsų kolekcijoje bus surinkti «Atomai» mažiukai, vidutiniai ir dideli, o taip pat šviesūs ir tamsūs. Išstudijuokite šią masalų rūšį visapusiškai, tapkite šios masalų rušies ekspertu.

Klasika, kuri nepasiduoda laikui – vartiklės Williams

Kompanija Williams yra viena iš nedaugelio pasaulinių kompanijų, kurių produkciją galima laikyti klasikine. Ši kompanija buvo įkurta brolių Williams‘ų tarp 19 - to ir 20 - to amžiaus sąndūros.
Broliai buvo labai sėkmingi aukso ieškotojai bet, 1898 metais jie visgi nusprendė užbaigti šį gana pelningą bet kartu sunkų ir labai pavojingą užsiėmimą. Taigi gryžę iš kasyklų jie isikūrė kiek piečiau. Jie buvę labai azartiški ir aistringi žvejai,ir prikaupę pakankamą kapitalą pradėjo gaminti ir kaldinti blizges, kadangi puikiai išmanė brangiuosiuose metaluose jų liejime ir technologijose. Turėdami didelę metalurgijos patirtį jie visą laiką eksperimentavo, ieškojo naujų sprendimų ir panašiai apie 1916 metus šviesą išvydo „Wabler“ blizgė su savo dabartine išvaizda. Ši blizgė ir yra laikoma pagrindine iš viso Williams asortimento.
Šiandieną ši kompanija labai išsiplėtusi ir toliau tesia savo veiklą. Šios kompanijos blizgės yra pripažintos viso pasaulio žvejų, įpatingai mylėtojų upėtakių ir kitų lašišinių žuvų žvejyboje. Visos blizgės štampuojamos iš labai aukštą prabą turinčios skardos. Rezultate naudojant daugiapakopį galvaninį apdirbimą blizgės yra padengiamos sidabro ar aukso ( 24 karatų) sluoksniu. Šis padengimas – vienas iš išskirtinumų šių Williams blizgių,kurios ir turi pasaulinį pripažinimą. Paskutinis išorinis blizgės sluoksnis yra apdirbamas elektroniniu valymu,ir tada blizgė keliauja į džiovinimo aparatą. Po tokio apdirbimo blizgė praranda povandeninius blykčiojimus,kuriuos daro paprastos lakuotos blizgės. Išsaugojama originali sidabriška spalva, emalis visiškai nebijo sūraus vandens ir nepraranda savo pirminio spindesio.
Visiškai galimas dalykas kad tai pats geriausias pasaulyje padengimas kuris naudojamas blizgių gamyboje.

Dar vienas ne mažiau svarbus niuansas – Praštampuotas „stuburas“, kuris tarp kitko yra užpatentuotas tiek Jungtinėse valstijose tiek ir Kanadoje. Šis „stuburas“ blizgei priduoda žaidimo stabilumą ir neleidžia blizgei likti nedarbingai. Taip pat šios blizgės išsiskiria nuo kitų savo preciziškai pragrežtomis skylutėmis kabliukams,ir labai patikimais žiedukais,kurie nepaves niekada net ir traukiant labai didelę žuvį. Ir taip, pas mus rankose klasika, „Wabler“ blizgė turinti 33mm ir sverianti tik 2,8 gr. (!) Kas liečia pagaminimo kokybę ir furnitūros stiprumą – tai matoja ir juntama iš karto, nereikalingi net jokie papildomi stiprumo testai bet, informacija apie pažio blizgės žaidimo stabilumą iššaukia kai kurias abejones: blizgė pagaminta iš labai plono metalo, maža,lengva kaip pūkelis – koks čia užmetimas ir koks či apravedimas? Bet tuoj pat išbandysime!
Pirmas metimas iššaukė nesupratimą. Netyčia išėjo? Greitas susukimas, dar vienas metimas – tas pats! Blizgė, savo svoriu ir dydžiu labiau primena, priklijuojamą nagą, nei paprastą blizgę, skrenda labai stabiliai apie 25 metrus,ir tai ne su pačiu ploniausiu PE pintuku! Bet svarbiausia – ji skrenda tolygiai! Visi žino, kaip elgiasi visos vartiklės ore iš labai plono metalo: suprognuozuoti jų skridimo trajektorijos ko gero nepavyks. O ši blizgė skrenda tolygiai, tiksliai, kaip su tokiu svoriu ir dydžiu tai galima sakyti labai toli! Iš karto atsiranda jausmas – taip,va čia tai lygis!

Tarp kitko, pats pravedimas paliko tokį pat įspudį. Sunku sulaukti stabilaus blizgės žaidimo dėl tokio „žvynuotumo“, bet tai yra faktas! Žaidimas labai primena žinomos „kastmaster“ blizgės žaidimą! Tai gi blizgutės priekinė dalis neatlieka jokių judesių ir blizgutė nesivarto nuo vieno šono ant kito,dirba tik blizgės galinė dalis. Iš principo taip juk dirba ir daugelis pailgų blizgių, bet vien tik tuom neapsiriboja šis žaidimas panašumu į „kastmaster“ blizgę ir žaidimo charakterio panašumas su ritmingumu bei stabilumu. Nežiūrint į labai mažą blizbės storį, ji išlaiko pakankamai greitą pravedimo būdą. Jos veiksmai vandenyje, tokie patys kaip ir skrydyje.Sunku pasakyti dėl ko taip – žinomas užpatentuotas „stuburas“ ar nepaprastas skylučių ižgręžimas, be mažiausių nukrypimų normos, kurios dažniausiai ir duoda netaisiklingą blizgutės žaidimą. Ko gero tai ir tas ir tas! Net ir traukian visiškai tolygiai blizgutė dirba labai agresyviai. Ją galima pravedinėti labai įvairiai. Jeigu stabtelti ir padaryti pauzę, blizgutė kiek atsimeta atgal, o po to skęsta vingiuodama,sukeldama nuostabius virpesius. Jeigu neduoti visiškai jokio atsipalaidavimo, blizgutė pradeda suktis net ir krisdama, panašiai kaip krenta rudenį ievos lapai. Besisukdama blizgutė kai kada rodos užsikerta ir tada pradeda vinguriuoti į šalis, tai galima sakyti labai panašu į chaotišką žaidimą kuris kai kada gali net ir padėti sugauti žuvį. Taip kad „laiptuotajį pravedimą šia blizgute galima daryti be jokio bijojimo kad ji nesudirbs.
Kas įdomiausia, kad ši blizgutė geriausiai parodo save... pravedant tvičinginiu pravedimu! Juk tai ne vobleris, o tvičinasi kaip tikras! Trūkčiojimų momentu blizgutė staiga šauna į viršų,o tada energyngai „nučiuožia“ į šoną, ir kas keisčiausiai gana toli. O pauzės momentas aprašytas aukščiau. Taigi galima pasakyti štai ką – labai gerai dirbanti blizgutė prie bet kokių pravedimo variantų. Tradiciškai tokios blizgės iš plono metalo yra pritaikomos užžėlusioms vietoms apgaudyti. Bet „Williams“ sukurta visai ne dėl to. Tai yra kad ir užžėlusiuose seklumose ši blizgutė save parodys kuo puikiausiai,bet ji taip pat gerai dirbs ir esant stipriai upės srovei. Stiprioje srovėje ši blizgutė gali dirbti „ap-strim“, tai geras blizgės startavimas turint labai lengvą kūno masę. Ji įveikia bet kokias vietoves naudojant įvairius pravedimo ir srovės greičius. Todėl tokios blizgės labai populiarios lašišinių žuvų gaudyme. Ir ne tik kad ši blizgutė dirba „atsakančiai“ srovėje bet ji turi „kažkokį“ nesuprantamą potraukį žuvims. Reiktų pabrėžti kad ne tik užsienio spiningistai bet ir Rusijos, gaudantys upėtakius dirbtiniuose tvenkiniuose ir naudojantys šias Williams blizgutes labai sėkmyngai gaudo tas margasias žuvis. Bet ne tik upėtakis domisi šiomis blizgėmis.Blizgės didesnių dydžių labai gerai tinka lydekoms,o mažosiomis galima sugauti praktiškai visas žuvis – ešerį, starkį, salatį, meknę, šapalą ir net raudę.

Daugiausiai yra perkamos spiningistų mažos blizgutės ( asortimente yra ir dar mažesnių) todėl kad būtent tokio dydžio blizgutė yra laikoma blizgės etalonu tiek savo konstrukcija tiek darbo stabilumu,aišku didelės blizgės visgi savo stabilumu tiek darbo tiek ir techninėmis savybėmis ženkliai lenkia mažąsias. Ir visgi kažkokių trūkumų ši blizgutė kaip ir neturi net ir turinti tokius mažus savo gabaritus. O didelės blizgės „lydekinės“ iš storo metalo ir pusantros uncijos svorio iš viso neturėtų kelti jokių net minčių apie kažkokius tai trūkumus ar nestabilumą.
Dar reikėtų turbūt paminėti apie originalų blizgutės Williams paviršiaus reljefa. Sulyginant su „standartiniu“ žvynuotuoju reljefu šis, yra žymiai gilesnio štampavimo, ir su laiptuotuoju žvyniniu išdėstymu, kuris vandenyje skleidžia atitinkamas blykstes kurios savo ruožtu labai erzina žuvies šoninę jutimo liniją. Reiktų dar paminėti kad Williams blizgutės ypač nedidelių dydžių su dideliu pasisekimu yra naudojamos ne tik spininginėje žūklėje,bet ir blizgiaujant vertikaliai po ledu. Taigi blizgutės yra tikrai universalios ir paprasčiausiai turinčių tiek privalumų blizgę jūs ko gero daugiau niekur ir nerasite.

Labai geras ir turiningas saitas (RU) apie senovines vartikles,tikrai verta pavartyt pyslapius..

www.my-fishing.ru/threads/Блесна-Предков.139/page-18

Gal kam pravers,paieskoje,"Zumpes" asortimentas.. www.zumpe.lt/index.php?page=shop.browse&category_id=6&vmcchk=1&option=com_virtuemart&Itemid=1

Megabass HAZEDONG SHAD 3inch “VIOS MINERAL”

Masalo užkabinimo būdas:

Spalvinė gama:

Video:

Įrankiai:

Kotukas: Megabass DESTROYE P3 F1-64XS
Ritė : Megabass Luvito 256
ValasPE: DRAGON CALL 4lb.

nauji rapala vobleriai

..

...

kam mesti tapaty straipsny kelis kartus?