Mikrodzige naudoju ivairius ivairiu formu galvakablius. Pagrinde svoriai nuo 0,5 - 7 gr. Esu isitikines, kad galvakablio galvute irgi turi itakos zuvies viliojimui, ji taip pat pasipriesindama vandens slegiui sukelia tam tikrus virpesius ir taip pat suteikia tam tikra zaidima guminukui. Nesu dar mikrodzigo fanatika, bet jau ko gero linkstu prie jo.

Superinis dalykas yra isardomos "ceburaskes" (svareliai su aselemis), galima greit pakeisti kabli, uzdeti netgi musele (pvz tas museles, kurios imituoja tuos vabzdzius, kurie gyvena po vandeniu)

Kartais ir man kyla klausimas atsidarius dezute, kokios spalvos masala det ? Taisykle kai vanduo skaidrus, dek tamsu, o kai drumstas - rysku yra labai jau ribota ir per paprasta. Yra dar keletas veiksniu, kurie neblogai aprasyti siuose straipsniuose

www.zvejams.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=263:ar-uvys-skiria-spalvas-&catid=55:ant-ko-zvejoti&Itemid=79

www.zvejys.lt/index.php?option=com_content&id=269%3Aspalv-pasirinkimas&Itemid=70

www.spiningavimas.lt/straipsniai/technika-ir-taktika/147-sekmingos-zvejybos-paslaptys-arba-kaip-spalvos-itakoja-zuvu-kibima

Pelekas parašė: Nelabai sutikčiau dėl vandens drumstumo ir spalvų nežinau bet man pasiteisino ši karta nemune vanduo kaip kakava pats matei o dėjau visokių o kibi buvo viena būtent spalva buvo tamsi kaip nemūno su juodais dryžiais ech gaila bet nutraukiau aš ja nemune buč parodęs o po praganymo rezultatas nulinis

Yra man atrodo dalis tiesos renkantis spalvas pagal vandens skaidrumą, bet dar yra ir apšvietimas, apsniauke- saulėta, saulė spigina tiesiai iš viršaus ar vakare vos virš horizonto. Dar man atrodo yra ir žuveliokų apetitas, žūklės vieta dugno spalva ir gylis kuriame masalas pravedamas. Kol kas įsitikinau kad bent Nemune juodos spalvos mikro guma dirba visada. Ar visada maksimaliai sunku pasakyti bet užsidėjus kitokias spalvas kartais atrodo kad kimba atsargiau nors kibų gal ir daugiau būna... bet kažkokio labai išskirtinio dėsningumo kol kas nepastebėjau. Kol kas pastebėjau tik tai kad vyšninės spalvos (rubininiai) tikrai prasčiau vilioja už juodus. Tepaliniai su blizgučiu geriau kur didesnis gylis o juodi beveik visose situacijose ima viršų bet ir tai,- jei gylis jau virš kokių dviejų metrų tai nelabai iš vis man tie mikriukai veikia , bet dar neatradau ka reiktų dėti kad suveiktų

Taip Audriau, matau tau skaityt nereikia, patirtis savo daro, as ir imeciau nuorodas tiems kas dar blaskosi masalu pateikime tame tarpe ir as kartais pasimetu

"Valgomos gumos" (Reins, OFT) pravedimo technika kam idomu

Kur Kaune isigyti REINS guminuku,ir kokios kainos?

Mastau kokia diena pamikrinti Kauno mariose, gal galit patart kokios gumos ten dirba, aktualu ir spalvos ? Kas liecia spininga patirties labai mazai.

donce999 parašė: Ju yra toj pardej prie sauletekio kur lydys ant lango tik kainu tai nezinau

Reins kainos kiek zinau 1,50 lt uz guminuka, tik reikia prasyt, kad duotu is maiselio, nes jei laiko ne maiselyje tai visi kvapai ir skoniai issibezda

O kie laiko tas kvapas issilaiko,pvz.jai atzvejojai kokia pora valandu,ar verta vel deti i maiseli?

Jei nesukramte to guminuko tai aisku gerai butu vel det i maiseli

Reins gumiukai ko gero pigiausi is "valgomos gumos". Is kitu atsiliepimu tai geriau dirba Keitech, Ecogear, Gary Yamamoto.

Pasidomejimui ikeliu nuorodas:

reinsfishing.com/products.html

www.keitech.co.jp/english/index.php

www.basspro.com/Brand-Gary-Yamamoto/_/N-1z0xehw

www.ecogear.jp/eng/ecogear/index.html

www.yumbaits.com/

www.lureheaven.co.uk/spinning-lure-fishing-shop/bait-breath-power-i.m.p-3.5.html

www.ichibantackle.com/showproductdetail.asp?productid=1103&name=ONE%27UP%20SHAD%205.0%20inch&manufacturename=SAWAMURA

www.ichibantackle.com/showproductdetail.asp?productid=3370&name=DRUG%20SHAD%20FIN%20TAIL%202.8%20inch&manufacturename=NEXT%20ONE

Ar galvakabliu su apsauga jau yra letuvoje?

donce999 parašė: Neseniai atsirado,tik kokie 5 metai bent jau Straideris tikrai turi.

Va ka reiskia nesidometi naujienom?

Kai grįžtantį po nesėkmingos žūklės, pasitinka aukštai iškelta uodega, murkiantis katinėlis, nebelieka drasos pažvelgti jam į akis ir visada bandai pasiteisinti blogu oru, visišku nekibimu, netinkamu slėgiu, ar dar bala žino kuom. Tik katinėliui nei motais tokie žvejo pasiteisinimai. Tada pajunti gėdą, kad net augintiniui nepagavai nei vienos žuvelės.
Kad taip nutiktų kuo rečiau ir kad drąsiai būtų galima žvelgti katinėliui į akis, trumpai pamėginsiu apibendrinti jau besibaigiančios vasaros mano atradimus ir naujoves kurie man, kaip gelbėjimosi ratas, ne kartą išgelbėjo nuo tos gėdos.
Ko kartais nepadarai spiningaudamas, kad nelikti visiškai tuščiomis. Spiningavimas Nemune tai kažkas išskirtinio. Dalinai pritariu kažkieno išsakytai frazei, kad tai lyg aukštasis pilotažas. Nemunas labai dinamiškas, nuolat besikeičiantis. Čia nėra nieko pastovaus. Kitame vandens telkinyje dėl nekibos kaltiname orą, slėgį ar žuvų bado streiką, o Nemune dar prie visų šitų negandų prisideda vandens lygio svyravimai, vandens skaidrumo kitimas, nuo lygio besikeičiantis srovės stiprumas, žūklavietės gylių kitimas, žuvų mėgstami besikeičiantys upės ruožai ir netgi galimybė žvejoti vienoje ar kitoje vietoje. Atrodo viską sudėjus gaunasi tokia makalynė, kad turėti gerą kibimą neįmanoma.Taip dažniausiai ir atstinka. Kaltas slėgis, kaltas vandens lygis, kalta per stipri srovė ar drumstas vanduo, o kartais kalti net tie, kurie kažko prieš žūklę palinkėjo.
Kad kuo rečiau patirtume tą gėdą prieš namuose laukiantį katinėlį, trumpai pamėginsiu apkaltinti pats save, ką dariau ne taip, ko iš vis nepadariau ir pasidaliti tuom ką jau pavyko padaryti, nes orai, vandens lygis ir kitos negandos, laukiančios Nemune, ir taip nuolat kalti.
Susiruošus į eilinę žūklę spiningu, niekados nežinau kaip mane pasitiks Nemunas. Kartais vos atvykus prie vandens jau norisi susisukti atgal ir grįžti namo. Kartais net nejučia pradedu murmėti sau po nosimi, nieko nebus, nekibs, per daug šiukšlių plaukia per aukštas vanduo, žuvis kažkur pasitraukusi. Gerai, kad niekas tuomet šalia nestovi ir negirdi tų tylių keiksnojimų. Lyg iš nevilties vis vieną pradedu mojuoti spiningu, nors šeštas jausmas nuolat kužda, kad nieko nesigaus. Taip tikriausiai ir būtų jei tradiciškai pavalkiočiau po Nemuno vandenis sukriukę ar guminuką, o nesulaukes per valandą jokio kibimo jau ramia sąžinia pasukčiau namų link.Bet visada buvau užsispyres todėl kai visiškai atrodo nėra jokios vilties, pradedu išradinėti dviratį. Eksperimentavimas spiningaujant Nemune dažniausiai pagrindinis sėkmės garantas man . Gal kartais tie bandymai iš šalies atrodo ir keistai, bet tik jų dėka retai tenka raudonuoti, žvelgiant katinėliui į akis.






Ši vasara, gal net truputi išskirtinė, savo nepastovumu, žvejojant Nemune. Nuolat kito orai, beveik visą vasarą pūtė nepalankus rytys vėjas, o vandens lygio svyravimai vertė iš koto. Vieną dieną vaikštai pakrantėmis, kitą ten kur vaikščiojau, jau iki juosmens gylio. Kiekviena tokia diena kaip naujas iššūkis, nauji bandymai, ieškojimas ir aišku nemažai tylaus murmėjimo. Nekimba. Kaltas oras, kaltas vandens lygis, vėjas ir dar visą krūva kaltininkų randu, bet ne,- jie visada trukdo žvejoti, nejaugi nieko negalima pakeisti, daryti kitaip prisitaikant prie tų sąlygų kokios yra.



Buvo gražus rytas, vanduo Nemune kaip veidrodis atspindėjo kito kranto medžių viršūnes. Vandens lygis žemas, atrodo ko dar reiktų kad būtų geras kibimas. Prieš savaitę šiose vietose sukriuke traukiau lydekas vieną po kitos, atrodo niekas nepasikeitė, todėl skubu bristi per stiprią srovę link tų lydekinių vietų, kad vėl pajusti dantytūjų atakas. Prabėga valanda, nukėblinu į kitas vietas, vėl valanda. Keičiu sukriukes, bet deje. Jokio lydekinio kibimo, nei vienos šapalinės atakos nors žinau, kad tiek šapalų tiek meknių ir lydekų čia yra. Niekas nesugadina ir užnemunės medžių atspindžio nuo nemuno veidrodinio paviršiaus. Ramybė kaip šulinyje. Tikriausiai taip ir baigčiau eilinę nesėkmingą žūklę keiksnodamas orus ar dar kažką. Keliauti namo dar anksti ir ne tam atvykau prie Nemuno su spiningu, kad po valandos nesėkmingo šukavimo, net be kibimo grįžti namo. Paskutines savaites puikiai kibo ant sukriukių, dabar visiškai jas ignoruoja, tad mintimis prisiminiau kaip anksteniais metais puikiai kibo šapalai ant mikro guminukų.. Rišu prie pinto valo, mono pavadėlį ir pradedu kaitalioti vieną po kito tvisteriukus. Vėl nieko, kol neuždedu ryškų morkinės spalvos mažylį. Gal net pirmu metimu šapalinė ataka ir stovėdamas įbrides vos ne iki juosmens, į rankas paimu gražuolį plačiaburnį. Dar keli metimai,- meknė. Pasipylė kibimai lyg iš gausybės rago. Daug nerealizuotų, bet svarbiausia, kad bandymai davė savo vaisių. Sukriukės atsidūrė giliai, spininginės rankinės dugne ir keletą žūklių sėkmingai savo darbą dirbo mikro guminukai.





Prabėgo gal savaitė. Galėjau tik pasidžiaugti sėkminga žūkle morkiniais guminukais, bet po geros savaitės prarado ir jie savo žavesį. Kibo vis prasčiau, vis mažiau pavykdavo pagauti kol visai nustojo. Kibo gerai tik ešeriukai ir kartas nuo karto morkinį guminuką nusikasdavo atmičiai mažos lydekaitės.Vėl pasinėriau į paieškas, vėl eksperimentavau, netgi griebiausi literatūros. Paskatintas sėkmingų žūklių žvejojant šapalus mikro guminukais, pradėjau labiau gilintis į masalų spalvas, pravedimo techniką ir net pačią mikro guminukų darbą. Gal pasirodys keista, nes daugelis spiningautojų Nemune renkasi gan ryškias spalvas, bet aš sustojau ties visiškai juoda spalva. Pabandysiu paaiškinti kodėl toks mano pasirinkimas ir kodėl jis manęs nenuvylė. Vos tik pradėjau naudoti visiškai juodus mikro masalus rezultatai vėl stipriai pagerėjo. Juoda spalva iš pažiūros labai sunkiai pastebima vandenyje, bet taip atrodo tik mums. Leidžiantis gilyn daugelis ryškių spavų išnyksta dėl vandens kaip spalvų filtro įtakos. Gal todėl didesniame gylyje visiškai nevilioja žuvies raudonos spalvos masalai nes raudona spalva leidžiantis gilyn, išnyksta pirmiausia. Plėšrūnus provokuoja atakuoti ne tik masalų sukelti virpesiai, bet ir regėjimas. Ryškus raudonas masalas jau keletos metrų gylyje nebetenka savo spalvos, tad ir plėšrūnė juos jau sunkiai pastebės. Baltas atrodo ryškus tamsesnio dugno fone, bet tik žiūrint žvejo akimis. Nusileides giliau jis praranda savo baltą spalva, tampa žalsvai melsvas ir taip pat keletos metrų gylyje jau praranda dalį savo išskirtinumo dugno fone. Dugnas Nemune taip pat nėra juodas. Panėrus su akiniais matosi, kad nuo pvairšiaus žiūrint atrodes beveik juodas dugnas visiškai ne juodas, o dažniausiai gelsvas ar šviesiai rudas.. Taip besigilinant į spalvų subtilybes ir atsirado mano arsenale visiškai juodi guminukai. Nemuno dugno fone pasirodo jie iš bendro fono išsiskiria ryškiausiai, nors virš vandens atrodytų yra kur kas ryškesnių spalvų. Dar vienas pastebėjimas tyrinėjant spalvas gimė tik iš teorijos, bet ji taip pat pasitvirtino praktiškai. Nepagavau nei vienos žuvies mikro masalais nuo dugno (iškyrus ūsorius). Kadangi daugelis žvejojamų žuvų dažniausiai laikosi arti dugno, tai pravedant masalą truputi aukščiau žuvies, masalą žuvis dažniausiai pastebi iš apačios. Taip nutinka beveik visada, žvejojant šapalus ir meknes. Neišimtis lydekos ir ešeriai. Stebint masalą iš apačios daugelis spalvų iš vis praranda prasme, nes arčiau dugno visada yra šiek tiek tamsiau, nei vandens paviršiuje, todėl žuvis stebėdama vaizda virš savęs, mato ryškų šviesų vandens spalvos foną. Tokiame fone labai sunku išskirti bet kurį masalą, jei jis nesudaro ryškaus šešėlio. Visiškai baltas masalas arti paviršiaus, stebint jį iš apačios, gali likti iš vis nepastebėtas, ne ką geriau pastebimos ir kitos, net labai ryškios, spalvos, tačiau tamsūs masalai ir ypač visiškai juodas daug ryškiau išsiskirs švieseme vandens paviršiaus fone. Tai dar vienas pliusas visiškai juodiems mikro masaliukams.




Visada vengdavau egzotinių spalvų. Nors kartais gal be reikalo ir dar ateityje teks susidurti su jų magija, bet visada pirmenybę atiduodavau naturalioms apalvoms. Gal klaidingai taip manau, bet naturiali spalva kokia ji bebūtų juoda, balta sidabrinė ar raudona, ji gan dažnai sutinkama gamtoje. Nesvarbu kartais ką mūsų akimis žiūrint įmituoja masalas, bet žuvims manau jo spavos turi bent asocijuotis su kažkokiu kulinariniu joms pažįstamu šedevru.





Taigi, ši vasara man net to nesitikint tapo mikro masalų spalvų paieškos ir atradimų vasara. Patobulėjo ir spiningavimo mikro masalais technika. Esu jau seniau pastebėjas, kad ešerius labai vilioja kintantis masalo traukimo greitis. Tai ne naujiena, bet kai dažniau žvejodavau sukriukėmis ir mono valu kažko naujo neatrasdavau. Kintantis masalo greitis provokuoja atakai ir lydekas, tačiau kai daugiau pažvejojau mikro masalais ir naudojant jiems pintą valą, sekė visa virtinė naujų atradimų. Dabar kintantis masalo judėjimo greitis virto stagiu, lyg nuolat pakertant, masalo trūkčiojimu. Ar tai suveikia ? Gal ne visada toks pravedimo būdas pats geriausias, bet šią vasarą Nemune jis ėmė viršų. Prisimenant šaplus tai kol maslą pravesdavau beveik tolygiai, atakų iš vis nebuvo ir atrodė, kad šapalų ten kur spiningauju net nėra. Vos pradėjus trūkčioti, kibimai sekė vienas po kito. Pradėjus traukti tolygiai vėl stodavo visiška ramybė. Tą patį galima pasakyti apie ešerius ir meknes. Tinka šis pravedimo būdas ir lydekoms, tik trūkčioti reikia jau su pauzėmis. Du –trys trūktelėjimai per sekunde ir sekundės ar dviejų, pauzė. Ne kartą šią vasarą nustebino tokios pravedimo technikos „kibumas“. Kartais praeinant neperpektyvias vietas kur niekados neesu nieko pagaves, taip patrūkčiojus netikėtai sulauki laimikio, kurio atrodo ten visai neturėjo būti.. Manau, kad šis pravedimo būdas, tikrai vertas dėmesio. Tai kažkas panašaus į vadinama tvičingą, žvejojant vobleriais lydekas.






Vasara dideliais žingsniais jau žingsniuoja į preitį. Nebuvo ji labai gausi dideliais-rekordiniais laimikiais, bet nebuvo ir visiškai bloga. Kartais nepalankios žūklės sąlygos Nemune priveda prie naujų atradimų naujų malonių staigmenų, kurios papildo spiningautojo patirties bagažą. Juk visą gyvenimą mokomės žvejoti, kaupiam patirtį, nusiviliam, vėl išradinėjam dviratį. Gal tuom žvejyba ir įdomi, jau nekalbant apie patį maloniausią aktyvų poilsį gamtoje. Juk kartais ne vien pajusti gamtos jėgų pasipriešinimą kitame valo gale yra pats didžiausias malonumas. Kartais tai ką pačiam pavyksta atrasti, išmėginti bandant pergudrauti gamtos paslaptis , teikia dar didesnį malonumą. Pagauta žuvis paties žvejo atrastu būdu yra pats didžiausias įvertinimas man .


Gal būt tai, ką šią vasarą pavyko atrasti, bus kažkas naudinga ir kitiems spiningautojams ir gal būt ne tik spiningaujant Nemune.

Grazu Audriau tik tavo kotuks turbut ne UL ir ne L , bet masalai tai i tema

Pelekas parašė: Nu jo...kotas nevisai iš tu su "L" Lengvasis vis likdavo namuose, o dabar kai jau reiktų būtent su tuo sunkiasniuoju mojuoti tai dabar mojuoju su "L"

Auriau . Buvo idomu paskaityti