LIETUVOS MEDŽIOTOJŲ IR ŽVEJŲ DRAUGIJOS
VISUOTINIO NARIŲ SUVAŽIAVIMO
P R O T O K O L A S Nr. 8
2012 m. balandžio mėn. 23 d.
Kaunas
2
Suvažiavimas įvyko 2012 m. balandžio 23 d.
Suvažiavimo pradžia - 11 val., suvažiavimo pabaiga - 17 val.
Suvažiavimo pirmininkas - Draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.
Suvažiavimo sekretorės:
Kauno medžiotojų sąjungos medžioklės žinovė Anelė Andziulienė;
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos biologė Vitalija Zeleniūtė.
Suvažiavimo pirmininkas ir sekretorės išrinkti vienbalsiai.
Dalyvavo: 42 iš 46 Draugijos narių atstovai (rajonų ir miestų draugijų, sąjungos, skyrių): Akmenės medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Gargždų skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ignalinos skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kaišiadorių skyriaus, Kauno medžiotojų sąjungos, Kauno žvejų draugijos, Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos, Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Marijampolės skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Molėtų skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus, Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus, Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Prienų skyriaus, Radviliškio medžiotojų ir žvejų draugija, Raseinių medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Skuodo rajono medžiotojų skyriaus, Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šalčininkų skyriaus, Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus, Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos, Širvintų medžiotojų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Švenčionių skyriaus, Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos, Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilkaviškio skyriaus, Vilniaus medžiotojų draugijos, Zarasų medžiotojų ir žvejų draugijos), Draugijos tarybos, revizijos komisijos, kitų Draugijos komisijų nariai, rajonų draugijų ir skyrių etatiniai darbuotojai, svečiai (sąrašai pridedami).
Darbotvarkė:
1. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos ataskaitos tvirtinimas;
2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos revizijos komisijos ataskaitos tvirtinimas;
3. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas;
4. Draugijos 2012 m. prioritetiniai tikslai ir uždaviniai;
5. Draugijos nario mokestis ir tikslinės įmokos (CIC, FACE, paskola patalpų remontui);
3
6. Einamieji klausimai.
Darbotvarkė patvirtinta vienbalsiai.
Išrinkta šios sudėties mandatų komisija:
1. Remigijus Ališauskas;
2. Kęstutis Buja;
3. Vilius Karpavičius (pirmininkas).
Išrinkta šios sudėties balsų skaičiavimo komisija:
1. Algirdas Baikauskas;
2. Algimantas Ulinskis;
3. Jonas Isajevas.
Patvirtintas šis suvažiavimo reglamentas:
Mandatų komisijos pranešimui skirti iki 3 min.;
Pranešimams dėl darbotvarkėje numatytų klausimų - iki 10 min.;
Pasisakymams – iki 10 min.;
Diskusijoms ir pastaboms – iki 3 min.;
Pertrauką skelbti po 2 val. darbo.
Draugijos pirmininkas Rimantas Benetis ir pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas pasveikino ir įteikė apdovanojimus nusipelniusiems Draugijos nariams. Alytaus skyriaus medžiotojui Arūnui Paršeliūnui ir Biržų skyriaus medžiotojui Visvaldui Cemnolonskui buvo suteiktas Garbės medžiotojo vardas. „Medeinės“ medaliais buvo apdovanoti Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos medžiotojas Vytautas Bražauskas, Anykščių skyriaus medžiotojas Saulius Filipavičius ir Kaišiadorių skyriaus medžiotojai Martynas Pupalaigis ir Česlovas Vytautas Stirna.
Mandatų komisijos pirmininkas Vilius Karpavičius informavo, kad mandatų komisija patikrino Draugijos narių atstovų, atvykusių į visuotinį narių suvažiavimą, mandatus ir pranešė, kad į Draugijos visuotinį narių suvažiavimą buvo pakviesti visi 46 Draugijos nariai (medžiotojų ir žvejų draugijų, sąjungų, skyrių atstovai), o suvažiavimo darbe dalyvauja 42 Draugijos nariai (42 Draugijos narių balsai, kas sudaro 91,30 proc. nuo visų Draugijos narių balsų skaičiaus). Pagal Draugijos įstatus, Draugijos visuotinis narių suvažiavimas gali pradėti darbą, nes kvorumas yra (dalyvių sąrašas pridedamas).
Draugijos narių atstovai patvirtino, kad apie susirinkimo sušaukimą buvo informuoti tinkamai ir laiku.
Mandatų komisijos pranešimas pridedamas.
SVARSTYTA: 1. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos ataskaitos tvirtinimas.
KALBĖJO:
Pirmininkas Rimantas Benetis apžvelgė Draugijos tarybos posėdžių, įvykusių nuo praeitų metų suvažiavimo, pagrindinius svarstytus klausimus ir nutarimus. Akcentavo, jog buvo pasirinkti pastovūs posėdžių grafikai 2012 metams, kad būtų galima tinkamai planuoti laiką. Paminėjo, kad tarybos posėdžiuose buvo aptariami draugijos renginiai, etatinių darbuotojų
4
pareiginiai nuostatai. Pristatė naujas Draugijos komisijų sudėtis, įvardino jų pirmininkus. Supažindino su Lietuvos respublikos medžioklės įstatymo pataisų svarstymo komisijos sąrašu. Pabrėžė, kad susikoncentruota ties centrinių organų darbo reglamentu. Atkreipė dėmesį į tai, kad būtina žinoti posėdžių lankomumą, nes juose svarstomi svarbūs klausimai ir tam reikalinga daugumos nuomonė. Turint stiprią Draugiją ir centrinį valdymą galima priimti tinkamus medžioklei sprendimus. Ypatingą dėmesį atkreipė į finansinius Draugijos klausimus.
Pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas pristatė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atliktos socologinės apklausos pirminius rezultatus. Apdoroti duomenys parodė, kad netiesa, jog turime daug jaunų medžiotojų, nes daugiau nei pusė Lietuvos medžiotojų yra vyresnio amžiaus, medžiojantys daugiau nei 10 metų. Organizacijai, kurios narių skaičius eina senėjimo linkme, yra būtina atnaujinti kontingentą, įnešant „šviežio oro“ į rengėjų programą. Lietuvos medžiotojų išsilavinimas yra aukštas, tad ir mes turime būti pasiruošę juos mokyti, kelti savo lektorių kvalifikaciją. Socialinės priklausomybės tam tikriems sluoksniams tyrimas parodė, kad mūsų šalyje netgi moksleiviai domisi medžiokle. Mes turime didėjantį potencialą ateičiai, kas dar kartą parodo, koks svarbus yra tinkamas medžiotojų parengimas. Reikia formuoti teisingą ir taisyklingą medžioklės įvaizdį, darbant su jaunais žmonėmis.
Ataskaitinėje FACE narystės mokesčio lentelėje tarp skolininkų figūruoja ir Lietuva. FACE yra mūsų saugumo garantas Briuselyje. Pavyzdys: švininių šaudmenų problema. Jeigu švino šaudmenys bus uždrausti, gerokai pabrangs ne tik šoviniai, bet ir šautuvų eksplotavimas.
Draugijos ir valstybinių institucijų bendravime išlieka tos pačios tendencijos ir problemos.
Didžiausios problemos nuolat remiasi į santykius su visuomene. Tik labai nedaugelyje rajonų medžiotojai gražiai bendrauja su valdžia ir visuomene, daugelis žmonių apie medžioklę vis dar turi tik pseudo žinias. Draugijos ateitis – visų mūsų rankose.
Pirmininko pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis kalbėjo apie įsigaliojusią naują tvarką žūklės leidimų išdavime. Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje (trumpiau – ALIS) reikėtų daugiau dėmesio skirti trūkumų ištaisymui ir apmokymams. Ši sistema perspektyvi, tačiau reikia užtikrinti, kad ji veiktų. Tam reikia suinventorizuoti draugijos nuomojamus vandens telkinius, kad viskas atsispindėtų sistemoje.
Pranešė, kad Respublikinės poledinės žūklės varžybos, organizutos Telšiuose, pavyko puikiai, tad sekančiais metais jos bus surengtos pas nugalėtojus Molėtuose. Artimiasias žūklės varžybas numatoma surengti Skirvytėje.
Akcentavo, jog reikėtų sulyginti draugijos narių žvejo ir medžiotojo nario mokestį, nes abiejose srityse dirbama vienodai daug, o dabartinis žvejo mokestis yra neadekvatus.
Informavo, kad reikia padaryti vandens telkinius patrauklesnius žvejams, skleidžiant informaciją, platinant leidimus, kuriant patogesnę infrastruktūrą prie vandens telkinių. Atkreipė dėmesį į Zarasų medžiotojų ir žvejų draugijos iniciatyvą dėl vandens telkinių pakrančių pritaikymo neįgaliųjų žvejybai. Paminėjo, kad mėgėjiška veikla yra remiama, tad rajonuose, kur nuomoja daug tvenkinių, galima būtų pradėti licencijinę žvejybą.
NUTARTA: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos ataskaitą patvirtinti.
Nutarimas priimtas vienbalsiai.
5
SVARSTYTA: 2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos revizijos komisijos ataskaitos tvirtinimas.
KALBĖJO:
Revizijos komisijos narys Virgilijus Andrukonis informavo, kad Revizijos komisija atliko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos veiklos vertinimą už 2011 metus ir konstatavo, kad Tarybos posėdžiai vyksta planingai, optimizuotas komisijos narių darbas, etatiniai darbuotojai atlieka savo pareigas pagal jiems deleguotas funkcijas. Supažindino su LMŽD ir „Medžiotojo ir meškeriotojo“ išlaidų balansu. Revizijos komisijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrinimo metu pažeidimų nerasta. Pateikė pasiūlymus tikslinti narių skaičių ir Suvažiavimui imtis griežtesnių primonių Draugijos narių, nevykdančių savo įsipareigojimų, atžvilgiu.
NUTARTA: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos revizijos komisijos ataskaitą patvirtinti. (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos revizijos komisijos ataskaita pridedama).
Nutarimas priimtas vienbalsiai.
SVARSTYTA: 3. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas.
KALBĖJO: Draugijos vyr. buhalterė Nijolė Dudutienė.
NUTARTA: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos metinę finansinę atskaitomybę patvirtinti (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos metinė finansinė atskaitomybė pridedama).
Nutarimas priimtas balsų dauguma (28 už, 1 susilaikė, prieš - 2).
SVARSTYTA: 4. Draugijos 2012 m. prioritetiniai tikslai ir uždaviniai.
KALBĖJO: Pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis.
NUTARTA: Pritarti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 2012 metų prioritetinių tikslų ir uždavinių projektui (Projektas pridedamas).
Nutarimas priimtas vienbalsiai.
SVARSTYTA: 5. Draugijos nario mokestis ir tikslinės įmokos (CIC, FACE, paskola patalpų remontui).
KALBĖJO:
Draugijos tarybos ir darbo grupės finansiniams klausimams spręsti narys Gediminas Vaitiekūnas konstatavo, kad LMŽD vienija apie 62 % visų medžiotojų ir tik apie 10 % žvejų. Pristatė, kiek medžiotojų priklauso kitoms organizacijoms, kiek yra neasocijuotų ir neteikiančių duomenų sąvadui. Apibedrintai pateikė finansinės padėties būklę, įvardijo Draugijos narius, kurie visai neteikia ataskaitų, kurie atsisakė mokėti nario mokestį, kurie skolingi daug, vidutiniškai ir visai neskolingi arba turintys teigiamą balansą. Darbo grupės vardu pateikė šiuos pasiūlymus: atlikti LMŽD ir jos narių kompleksinį auditą, nariai turi besąlygiškai padengti visus įsiskolinimus, maksimaliai viešinti Draugijos tarybos ir administracijos veiklą bei sudaryti nuolatinę darbo grupę Draugijos veiklai gerinti. Taip pat siūlė sulyginti žvejo ir medžiotojo narystės mokestį ir svarstyti, ar įtraukti žurnalo prenumeratą į nario mokestį.
Draugijos pirmininkas Rimantas Benetis pabrėžė, kad Draugijos įstatai nenumato narystės be mokėjimo, tad Draugijos nariais negali būti tie, kurie skolingi nario mokestį. Būti
6
asocijuotu reiškia vykdyti savo įsipareigojimus. Paaiškino, jog auditas reikalingas tam, kad suprastume, ką darome teisingai, kur, kokiame lygmenyje yra problemos, nes neturime tikslios informacijos apie narių skaičių, už ką ir kiek mokame. Siūlė palikti tai svarstyti Draugijos tarybai.
Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Gintaras Stankevičius išreiškė neigiamą nuostatą apie visų medžiotojų tapimą asocijuotais, taip pat reikalavo viešumo Draugijos tarybos darbe, paskelbiant protokolus Draugijos žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ bei Draugijos internetiniame tinklapyje.
Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas, Tarybos narys Evaldas Dainauskas kalbėjo, kad Draugijos įstatus reikia tobulinti, įtraukiant juose punktą dėl nenumatytų išlaidų. Taip pat, jo nuomone, atskirų draugijų ar skyrių narystės LMŽD nutraukti negalima ir neįmanoma, nes fiziniai asmenys moka nario mokestį. Išreiškė susirūpinimą dėl sanitarijos duobių anarchijos. Pateikė pasiūlymą rinkti nario mokestį priklausomai nuo kiekvieno skyriaus ar draugijos finansinės padėties.
Kauno medžiotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Tarybos narys Artūras Kibiša pasiūlė Suvažiavime priimti nutarimą po kiek mokėti kiekvienais metais nuo vieno medžiotojo už tikslines įmokas, nes jos kasmet kinta. Taip pat siūlė priimti nutarimą, įpareigojant Draugijos administraciją parengti išaiškinimą, pagal ką mokėti už Draugijos patalpų remontą.
Pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas pabrėžė, kad skolų suderinimo aktas yra geriausia išeitis įsiskolinusiems nariams. Informavo, kad dėl Draugijos patalpų remonto pratęsta sutartis su banku. Siūlė palikti tos pačios sudėties darbo grupę finansiniams klausimams nagrinėti, papildant ją naujais nariais ir įpareigoti Draugijos tarybą svarstyti audito atlikimo galimybes. Į darbo grupę pasiūlė įtraukti Artūrą Kibišą, Valdą Radionovą ir Algirdą Baikauską.
Taip pat šiuo klausimu pasisakė Kauno žvejų draugijos valdybos pirmininkas Juozas Vytautas Ignatavičius, Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Gintautas Barčauskas, Draugijos Jurbarko skyriaus valdybos pirmininkas, tarybos narys Faustas Bakys, Draugijos Utenos skyriaus medžioklės žinovas žuvininkas Jonas Janušauskas, Širvintų medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Valdas Radionovas, Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas, tarybos narys Algis Petrauskas, Draugijos Vilkaviškio skyriaus valdybos pirmininkas Algis Kubilius, Radviliškio medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas, tarybos narys Algirdas Fergelis.
NUTARTA:
1. Mokestį už tikslines Draugijos įmokas (narystę FACE ir CIC organizacijose) skyriams už prėjusius metus išdėstyti taip: už 2007 m. rinkti po 0,8 lt nuo medžiotojo, už 2008 m. – 1,20 lt, už 2009 – 2011 m. po 2 litus.
2. Sulyginti žvejo ir medžiotojo nario mokestį ir nuo 2012 metų rinkti po 4 lt nuo draugijos nario žvejo;
3. Draugijos nariams, skolingiems nario mokestį, nustatyti 3 mėnesių terminą nuo suvažiavimo datos, per kurį jie turi visiškai atsiskaityti su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją arba pasirašyti nario mokesčio ir tikslinių įmokų įsiskolinimo likvidavimo sutartį. Neįvykdžius šių reikalavimų, skolininkai praėjus 3 mėnesiams
7
nuo Suvažiavimo pagal draugijos Įstatus praranda narystę Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje;
4. Įpareigoti draugijos etatinę tarnybą parengti papildomą išaiškinimą dėl mokėjimo už LMŽD patalpų remontą;
5. Įpareigoti Draugijos tarybą posėdyje svarstyti, kaip minimaliomis sąlygomis atlikti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos bei jos narių veiklos auditą.
1 - 4 nutarimo punktai priimti balsų dauguma (už - 29 , susilaikė 4, 1 prieš), 5 nutarimo punktas priimtas vienbalsiai.
SVARSTYTA: 6. Einamieji klausimai. 6.1. Dėl Lietuvos respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-3116.
KALBĖJO:
Jurbarko miškų urėdas, Draugijos Jurbarko skyriaus valdybos pirmininkas Faustas Bakys miškininkų vardu patikino, kad žemės ir miškų savininkai galėtų medžioti ir dalyvauti klubų veikloje, kur yra jų nuosavybė, nesuardant vientisų medžioklės ploto vienetų struktūros. Geriausia išeitis – iškoti kompromiso, kuris patenkintų abiejų pusių interesus. Nepritarė detalizavimui, nuo kokio turimos žemės ploto žemės ir miškų savininkai galėtų įsitraukti į klubo medžiojamąją veiklą.
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis teigė, jog problemos kyla dėl nepagarbaus medžiotojų elgesio, kultūros, bendravimo su žemės savininkais. Reikia sudaryti sąlygas, kad ir žemės savininkai, kurių nuosavybės ribose yra medžiojama, turėtų pasirinkimą. Medžiotojai galėtų nuomotis medžioklės plotus, tam turėtų būti pasirašomos sutartys. Jei medžiotojas turi daug nuosavos žemės, jam turėtų būti palikta galimybė formuoti savo medžioklės ploto vienetą. Bet kokie pakeitimai neturi prieštarauti Konstitucijai.
Įteikė atminimo medalius nuo Lietuvos miško savininkų asociacijos Rimantui Benečiui ir Eugenijui Tijušui už įdirbį medžioklės srityje.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas išsakė nuomonę, kad savininkai turi teisę medžioti savo žemėje, bet būtina detalizuoti, kiek žemės turintys medžiotojai gali medžioti savo nuosavybėje. Teigė, kad limitų sudarymas pagal dabartinę sistemą yra neteisingas, nes tikslų žvėrių skaičių ir jų reguliavimą gali žinoti tik medžioklės ploto vienetų naudotojai. Teigė, kad jei žvėrys yra valstybės nuosavybė, tai valstybė, o ne medžioklės plotų naudotojai, turėtų atlyginti ir žvėrių daromą žalą.
Seimo narys Bronius Bradauskas pabrėžė, kad žvėrys yra valstybės nuosavybė. Teigė, kad limitų skirtymas yra neteisingas, reikėtų atsižvelgti ir į kaimyninius klubus, į gyvūnų populiacijas, juk žvėrys migruoja tarp plotų, miškų. Jokiais būdais negalima skaidyti ir smulkinti medžioklės ploto vienetų, nes pažeidus jų vientisumą, bus suardyta gamtinė pusiausvyra. Nepritarė, kad visi savininkai, turintys žemės medžioklės ploto vienete, galėtų medžioti savo žemėje, reikia įvesti apatinę ribą. Siūlė priimti į kolektyvą savininkus, kurie turi bent jau 150-200 ha. Nuosavybė negali būti iškeliama aukščiau už visuomeninius tikslus. Siūlė suvažiavime nutarti, kad šis Seimas nepriimtų įstatymo, atidėtų jo svarstymą.
Seimo narys, Draugijos tarybos narys Kazimieras Kuzmickas oponavo Broniui Bradauskui dėl smulkiųjų žemės savininkų teisės medžioti savo nuosavybėje. Neteisinga, kad
8
kiti gali, o pats savininkas negali medžioti savo žemėje. Dėl to ir medžiotojų kolektyvai galėtų būti labilesni priimdami naujus narius, pertvarkyti įstatus būrelio viduje. Paminėjo ir komercinių plotų atsisakymą kaip alternatyvą, kad būreliai galėtų plėsti savo ribas, kas pagelbėtų faunos gausinimui. Teigė, kad reikėtų įstatymiškai sutvarkyti, kad kiekvienas medžiotojas būtų asocijuotas ir mokėtų tam tikrą mokestį. Priimant bet kokius sprendimus, reikia remtis konstitucija.
Seimo narys Justinas Urbonavičius padėkojo visiems, išsakiusiems naudingus siūlymus ir pastabas. Padėkojo Laimučiui Budriui, Eugenijui Tijušui ir Rimantui Benečiui už aktyvų dalyvavimą ir konsultavimą dėl Lietuvos respublikos medžioklės įstatymo pataisų. Pabrėžė, kad mažindami plotus galime labai pakenkti gyvūnijai, ją išnaikinti. Pastebėjo, kad LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete dėl įstatymo vilkinimo įtampa labai išaugusi, tad Suvažiavimas turėtų priimti tinkamus sprendimus. Komitete yra ne vienas medžioklės įstatymo pataisų projektas, bet norėtųsi, kad pirmiausia būtų atsižvelgiama į gamtą.
Draugijos tarybos narys Gytis Misiukevičius suabejojo, ar dabartinės sudėties Seimas gali priimti objektyvias Medžioklės įstatymo pataisas. Taip pat reikėtų atsižvelgti, kokios organizacijos teikia tuos pasiūlymus, reikėtų padaryti taip, kad juos teikti galėtų adekvačiai savo narių skaičiui. Siūlė Suvažiavimui priimti nutarimą teikti LR seimui pasiūlymą Medžioklės įstatymą svarstyti ir priimti kitos kadencijos Seime.
Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas, draugijos tarybos narys Alfridas Vigelis kalbėjo, kad jų rajone dėl plotų skaidymo savo laiku buvo išnaikinta daug žvėrių populiacijų, ypač elnių ir briedžių. Draugija pati investavo į laukinės faunos atkūrimą, 2009 m. paleisdama 120 danielių miškuose, ir dabar šių žvėrių skaičius išaugo vos ne dvigubai. Ir žemės savininkams, jei jie medžiotojai, leidžiama medžioti, įsiliejant į kolektyvo veiklą. Svarbiausia nesisavinti gyvūnų ir bendradarbiauti. Kolektyvinė veikla duoda daugiau naudos.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė, jog licencijos skatina gyvūnijos išteklių eikvojimą, tada tarsi tampa privaloma tą žvėrį sumedžioti. Atsisakius šernų medžioklės licencijavimo, šio žvėries labai pagausėjo mūsų šalyje. Stirnų patelių licencijų nuėmimas suteikė daugiau laisvės tvariam medžiokliniam ūkininkavimui. Tiek medžioklės ploto vienetų naudotojai, tiek žemės savininkai negali laisvai spekuliuoti laukine gyvūnija – gyvūnai yra visų. Medžioklės ploto vienetų suskaidymas tik padidintų piktnaudžiavimą gyvūnijos ištekliais.
Pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas konstatavo faktą, kad suvažiavime būtina priimti tinkamą sprendimą, kuris būtų kompromisinis tarp medžioklės plotų naudotojų ir medžiojančių žemės savininkų, nes Seimo aplinkos apsaugos komitete opozicija didelė, specialistų šiuo klausimu beveik nėra, gali būti balsuojama nelabai įsigilinus į problemos esmę.
Draugijos pirmininkas Rimantas Benetis kalbėjo, kad reikia suderinti du dalykus: medžioklę kaip procesą ir teisę su privačios nuosavybės teise. Dabartinėje situacijoje siūlė du variantus: arba atidėti šio įstatymo svarstymą Seime, arba rimtai pasiruošti svarstymui. Apibendrino pagrindinius visų pasisakiusiųjų teiginius, išskirdamas svarbiausias pozicijas: neardyti medžioklės ploto vienetų vientisumo, rasti kompromisą tarp medžioklės ploto vieneto naudotojų ir žemės savininkų, žemės savininkai turi teisę medžioti savo žemėje,
9
gyvūnai yra valstybės nuosavybė, nemažinti ir nesmulkinti apatinės medžioklės ploto vienetų ribos, visi medžiotojai turėtų būti asocijuoti, atidėti medžioklės įstatymo svarstymą.
Šiuo klausimu taip pat pasisakė Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas, tarybos narys Evaldas Dainauskas, Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Konstantinas Romualdas Galvelis, Gargždų skyriaus valdybos pirmininkas Remigijus Alšauskas, Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Algirdas Baikauskas, Kauno medžiotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas, tarybos narys Artūras Kibiša.
NUTARTA: Pateikti LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos visuotiniame narių suvažiavime priimtą poziciją dėl esminių Medžioklės įstatymo nuostatų.
Tausojantį medžiojamosios faunos naudojimą ir harmoningus savininkų, medžiotojų ir visuomenės santykius skatintų ir įtvirtintų šios esamos arba būsimos Medžioklės įstatymo nuostatos:
1. Įstatymas turi išsaugoti ir užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę medžioti.
2. Gyvūnai yra valstybės nuosavybė.
3. Veikiančio Medžioklės įstatymo rėmuose susiformavusios medžioklės plotų vienetų sistemos stabilumas ir ilgalaikiškumas yra medžiojamųjų gyvūnų populiacijų klestėjimo garantas. Faunai palankūs tik didesni nei 1000 ha medžioklės ploto vienetai.
4. Žemės ir miškų savininkai, tik fiziniai asmenys, turintys teisę medžioti, turi turėti aiškiai reglamentuotą galimybę medžioti savo žemėje, vadovaujantis medžioklės taisyklėmis ir bendra medžioklės ploto vieneto naudotojo nustatyta tvarka bei prisiimdami visas medžioklės plotų naudotojo oficialiuose įstatuose numatytas pareigas ir teises.
5. Medžiotojai turi būti asocijuoti.
Nutarimas priimtas balsų dauguma („už“ balsavo 38, susilaikė – 3, prieš - 0).
6.2. Dėl mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo.
KALBĖJO:
Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius pateikė pasiūlymą dėl mėgėjiškos žvejybos įstaymo redakcijos. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra pati didžiausia visuomeninė organizacija, nuomojanti virš 400 vandens telkinių, iš jų - virš 100 upių ar jų atkarpų. Todėl Draugija nebetektų galimybės nuomoti upes ateityje, jei tokia įstatymo nuostata būtų priimta LR Seime. Draugija ne tik nuomojasi, tačiau ir nuolatos prižiūri, žuvina, kitaip rūpinasi visais nuomojamais vandens telkiniais. Tai labai svarbu visiems Lietuvos žvejams, kurie noriai žvejybai renkasi daug žuvingesnius Draugijos nuomojamus vandenis.
Pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis kalbėjo apie tai, kad LMŽD rajonų draugijos ar skyriai, nuomojantys upių atkarpas, jas iki šiol žuvino ir prižiūrėjo, tam buvo išleista daug lėšų, todėl mes siūlome nepritarti siūlymui ateityje nebenuomoti upių ar jų atkarpų. Vis tik suprantamas daugelio susirūpinimas, kad didžiausių, magistralinių upių nuoma apsunkina žvejybą, nes reikia įsigyti skirtingus leidimus atskiruose rajonuose, negalima kryptingai organizuoti visos didelės upės racionalaus tvarkymo ir žuvinimo.
10
Semo narys Kazimieras Kuzminskas – nieko blogo, jei upė turės prižiūrėtoją, bet kol kas Seime nepavyko to įrodyti. Daugelis frakcijų, tame tarpe konservatorių ir krikščionių demokratų atstovai LR Seime griežtai pasisako prieš bet kokią upių nuomą. Dalies upių nuoma būtų tikslinga, tačiau nežinia, ar pavyks tai įrodyti plenariniame Seimo posėdyje.
NUTARTA:
Teikti siūlymą LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kad mėgėjiškos žūklės įstatyme būtų palikta galimybė nuomoti atskiras upes ar jų ruožus, išskyrus magistralines. (Nutarimas pridedamas).
Nutarimas priimtas vienbalsiai.
6.3. Dėl kreipimosi į Aplinkos ministeriją dėl ALIS veikimo.
KALBĖJO: Aplinkos ministerijos Aplikos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė, jog praeis nemažas laiko tarpas, kol ALIS pradės normaliai funkcionuoti. Suvažiavimas galėtų konstatuoti, kad ALIS funkcionuoja nepakankamai kokybiškai ir priimti nutarimą, kad Aplinkos ministerijoje būtų organizuojami mokymai.
NUTARTA: kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu suorganizuoti ALIS seminarus (Kreipimasis pridedamas).
Nutarimas priimtas vienbalsiai.
Suvažiavimo pirmininkas Eugenijus Tijušas
Suvažiavimo sekretorės:
Anelė Andziulienė
Vitalija Zeleniūtė