Va čia tai žuvis

www.lrytas.lt/?data=20120716&id=kzn16_a6120716&sk_id=99&view=2

Gal čia reikia organizuoti šamo žūklę-susitikimą

nu tai cia netoli to svietos kur vyks SAMAS 2012 tik niekingi kokia 20 km beje toj vietoj kur buvo isluptas sis galiunas dafigaaaaaaa visokiu kliuviniu

pagal taip kaip trauke tai matyt paskutine vakariene to samo buvo nuo senatves

zulikas parašė: o gal iš bado buvo nusilpęs

www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/zukle/zukles-laimikis-12-kg-ledjurio-menke-144-234397

Va jums ir Bridvaišis .
grynas.delfi.lt/aplinka/pribloskiantis-vaizdas-ukininkas-i-ezera-tekino-ir-srutas-ir-fekalijas.d?id=59135489

už toki nusikaltimą bausti iki ''padlagelio'' kad ne tik jis ''tas biiiiib'' bet ir vaikai negaletu valdyti tuo šudino ukio

Gamtos kūrinys – Jūros upė(1)
Vytenis ALMONAITIS | Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

2012-06-04 12:08

Žemupyje nurimusios Jūros vingis ties Barzūnais. Autoriaus nuotrauka
Jūra, kaip ir kitos Lietuvos upės, susidarė traukiantis ledynams. Kai iš po ledo šarvo išlindo Žemaičių aukštuma, jos pietvakariniais šlaitais žliaugiantys tirpsmo srautai pasuko ten, kur kelias jau buvo laisvesnis – pietų link. Taip aukštumos papėdėje, Vakarų Žemaičių plynaukštėje, susiformavo Jūra. Tiesa, kurį laiką upė buvo gerokai trumpesnė, nes maždaug prieš 13 000 metų dabartinėje Karšuvos žemumoje susidarė prieledyninės marios. Jų dugne kasmet nuguldavusių sąnašų sluoksniai – varvos – matomos Genių, Jocių, Alangos ir kitose Jūros atvertose atodangose. Marios ištekėjo, kai Nemunas pralaužė Vilkyškių – Aukštųjų Eisulių kalvagūbrį ir susirado tiesų kelią į Baltiją. Jūra nė nebandė įveikti kalvyno, todėl išsigraužė vagą rytinėje jo papėdėje, buvusio ežero dugne, ir atidavė save Nemunui.
Enciklopedijose rašoma, kad Jūra prasideda prie Jankaičių kaimo, apie 10 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo. Sovietmečiu, atlikus melioraciją ir sunykus senosioms sodyboms, šios vietos labai pasikeitė. Laukymės virto miškais, o dauguma upelių – melioracijos grioviais. Neliko ir senųjų gyventojų, kurie galėtų parodyti vietą, tradiciškai laikytą Jūros versmėmis. Todėl sunku susigaudyti, kuris iš tų griovelių – upės pradžia. Topografiniuose žemėlapiuose matyti tik tiek, kad mėlynas Jūros siūlas nuvingiuoja tolyn į vakarus nuo Jankaičių sodybų ir užsibaigia dviem atšakomis. Paprastai ištakomis laikoma pietinė šaka – prie Dausynų pelkės, Patyrio miško 42 kvartalo šiauriniame pakraštyje, prasidedantis griovys. Tačiau šis 1,1 km ilgio upokšnis turėjo savą pavadinimą – Venta, tad jis labiau tiktų būti pirmuoju Jūros intaku. Kita, į šiaurę nuvingiuojanti, atšaka yra dvigubai ilgesnė – 2,2 km. Šis natūralus upelis prasideda Pyvorų miško 16-ojo kvartalo rytiniame pakraštyje. Tikslintinomis vietos girininko Jono Šiurio žiniomis, Jūros versmėmis laikytina šioji vieta – eglių apsupta pelkaitė.
Jūra gimsta šalia drėgme pertekusios Raistinės pelkės ir minėto Dausynų tyro. Dar daugiau „peno“ jai suteikia vos piečiau ištakų plytintis Aukštasis tyras – viena gražiausių ir natūraliausių Žemaitijos aukštapelkių. Taip pamaitinta Jūra palieka savo gimtinę, pietų ar pietryčių kryptimi teka pro Rietavą, Žadvainus, Pajūrį, Žvingius, Didkiemį, Balskus, Ringius, Norkaičius, Tauragę, Kalėnus, Krokiškius, Mociškius, kol ties Šereiklaukiu pasiekia Nemuną. Taigi kelias gana tolimas, pagal ilgį Jūra – dešimta Lietuvos upė. Įsitvirtinęs teiginys, kad nuo ištakų iki žiočių ji nuvingiuoja 172 km. Tačiau tikslų upės ilgį nustatyti sunku, nes, kaip minėta, neaišku, kurią vietą reikėtų laikyti ištakomis. Be to, Jūra nuolat keičia savo vagą. Štai maždaug XX a. 6–7 dešimtmetyje ji perkirto didelę kilpą ties Barzūnais. Dėl to upė sutrumpėjo apie 1,4 km, tačiau šis atstumas tradiciškai vis dar įskaičiuojamas į jos ilgį. Faktiškai Jūrą sutrumpino ir Balskų užtvanka, kurią pastačius vanduo užliejo daugelį vingių ir kilpų.
Jūros baseinas – beveik 4000 kv.km. Tai maždaug 1/16 Lietuvos Respublikos teritorijos dalis. Jūra buvo „sutverta“ pirmiausia tam, kad nutekintų Žemaičių aukštumoje susikaupusius kritulius, todėl jos baseinas labai asimetriškas. 84% ploto apima kairieji, ir tik 16% – dešinieji intakai. Taigi iš kairės į Jūrą įplūsta Aitra, Lokysta, Akmena, Šunija, Šešuvis, o iš dešinės – tik vienas didesnis intakas – Ežeruona.
Išskirtinė Jūros ypatybė – didelis vandeningumas. Jau prie Padievaičio vidutinis upės nuotėkis siekia 8 kub.m/s. Ties Taurage jis padidėja iki 21 kub.m/s, o žiotyse pasiekia apie 40 kub.m/s vandens. Net sunku tuo patikėti, tačiau seniai nustatyta, kad pagal šį rodiklį Jūra lenkia 126 km už save ilgesnę Šešupę ir tarp Lietuvos upių nusileidžia tik Nemunui, Neriai, Ventai bei Šventajai. Vandeningumą pirmiausia lemia žymiai didesnis nei kitur kritulių kiekis. Vyraujančių vakarų vėjų nuo Baltijos atginti debesys per Žemaičių aukštumą dažnai neperlipa, išsilieja čia pat. Todėl Jūros aukštupyje, Rietavo ir Kvėdarnos apylinkėse, kritulių iškrenta daugiau nei kur kitur Lietuvoje – apie 800 mm per metus. Iki 750–700 mm prilyja ar prisninga ir Tauragės krašte. Pietvakarinės Žemaitijos dirvožemiai molingi, nelaidūs, todėl tik maža išlyto vandens dalis susigeria į giluminius žemės sluoksnius, dauguma kritulių nuteka. Jūros vagą jie pasiekia labai greitai, nes dauguma mažųjų baseino upelių yra ištiesinti. Visa tai žinant, lengviau suprasti, kaip susidaro tokie staigūs ir didžiuliai Jūros potvyniai, kurie kyla ne tik pavasarį, bet ir kitais metų laikais. Tuomet, lyginant su vidutiniu, upės debitas padidėja iki 30 kartų, Jūra „paskandina“ Tauragės užtvanką. Žemupyje sudrumstas vanduo pakyla net 7–8 m ir užlieja visą kelių kilometrų pločio slėnį. Tokiais potvyniais nepasižymi nė viena kita panašaus dydžio Lietuvos upė. Vis dėlto vidurvasariais Jūra gerokai nusenka. Tuomet jos aukštupys iki Aitros žiočių virsta kone upeliu. Šiek tiek pasiraitojus kelnes ją galima perbristi ir ruože nuo Balskų užtvankos iki Akmenos žiočių.
Jūra laikoma „jauna“ upe. „Bręsdama“ ji po kelis ar net po keliolika centimetrų kasmet įsigraužia gilyn į savąją vagą. Stačios, vis griūvančios, atodangos ties Geniais, Lengveniais, Rekstukais, Vitkaičiais ir kitomis vietovėmis – akivaizdus to proceso liudijimas. Vis dėlto vidutinis Jūros nuolydis, kaip Lietuvos upės, tebėra nemažas – 0,62 m/km. Padievaičio–Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, o srauniausioje Pajūrio–Dapkiškės atkarpoje šokteli net iki 1,4 m/km. Tekėdama per Tauragės kraštą, upė vėl apsiramina, tačiau Ringių–Norkaičių ruože nuolydis išlieka 0,7 m/km. Be to, Jūros vagoje gausu stambių akmenų, rėvų, slenkstelių, tad ši upė – vienas įdomiausių, patraukliausių vandens žygių maršrutų Lietuvoje. Tiesa, žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, Jūra aptingsta, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Tad čia, norint plaukti greičiau, tenka užgulti irklus, bet tai tik į sveikatą. Be to, žemupys gana žuvingas, tad jis labai tinka žvejoti mėgstantiems keliautojams.
Kone visas upės aukštupys – beveik 30 km ruožas – ištiesintas sovietmečiu vykdytos melioracijos metu. Vidurupyje gamtinė aplinka sužalota 1984 m. pastačius keliolikos metrų aukščio Balskų užtvanką, kuri iki šiol „džiovina“ upę, žaloja jos ekosistemą. Vis dėlto ne atsitiktinumas, kad net 38 km Jūra vingiuoja per Pagramančio regioninio parko teritoriją. Didžioji Jūros dalis iki šių dienų išlikusi labai natūrali, ir tai žavi visus keliaujančius upe ar jos pakrantėmis.

SIGUTIS parašė:
Sigitai, visiškai nekreipi dėmesio, ką kiti rašo Lygiai tokia pati baubo nuoroda - trim komentarais aukščiau... Tik nepagalvok, kad kabinėjuos

Moderai--straipsnį apie Jūros upę gal būtų galima įkelti į Naujienas -- prie Jūros upės į priekį kaip įžanginį

Pritariu ir aš,mes tauragiškiai vieną ją tokia ir teturime

dainiuška parašė:
Neapsižiūrėta Jau pravaliau Tamstą pažystu gerai ir žinau, kad esi nuoširdus žmogus tad tokių minčių net į galvą neateina

www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/zukle/kokia-serykle-tinka-meskeriojimui-sroveje-144-230534

verslas.delfi.lt/automoto/kaune-oficialiai-atidarytas-kempingas-prie-lampedziu-ezero.d?id=59150797

www.alfa.lt/straipsnis/15048540/Didziausiai.Lietuvos.upei.iskilo.pavojus.=2012-07-26_07-15/

pilietis.delfi.lt/voxpopuli/olimpine-apzvalga-vyru-krepsinio-rinktine-izvalgos-arba-ko-laukti-ir-tiketis-londone.d?id=59185131

www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/zukle/baltuju-amuru-meskeriojimo-ypatumai-144-234671

www.delfi.lt/news/daily/hot/kanadoje-sugavo-milziniska-ersketa-sverianti-beveik-500-kg.d?id=59197423

Megėjas parašė: o ciai tai zuvike

Čia jau į povandeninį laivą daugiau panašu Diedai vos vandenyje ją (žuvį) išlaiko - monstras kaip reikalas