grynas.delfi.lt/gamta/alkoholizmas-gamtoje-svaiginasi-ir-gyvunai-ir-augalai.d?id=61027529

saugokites brolyciai gebeniu,kad garduolio nenufistu

grynas.delfi.lt/gamta/paneveziui-dustancios-zuvys-nerupi-bet-ir-zvejoti-draudziama.d?id=61051855

Baubui tokio reikia
mokslas.delfi.lt/technologijos/galas-suviams-pro-sali-pagamintas-sautuvas-su-linux-sistema.d?id=61053485

Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa (1)
Robertas Staponkus, www.alkas.lt
2012 05 30 14:14
Lietuvos gamtos fondo nuotr.

alkas.lt/wp-content/uploads/2012/05/Lietuvos-gamtos-fondo-nuotr.-300x216.jpg

Nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių invazijos ir introdukcijos yra viena iš svarbiausių nūdienos problemų aplinkosaugos srityje. Tiesioginė (balastiniai vandenys, rūšių tyčinė ir netyčinė introdukcija, aplinkos tarša, buveinių naikinimas) ir netiesioginė (klimato kaita, bioįvairovės mažėjimas, buveinių degradacija) žmogaus veikla sukėlė tikrą nevietinių žuvų rūšių invazijų sprogimą visame pasaulyje, kuris kelia grėsmę vietinėms gyvūnų rūšims, bendrijoms ir ekosistemoms. Registruojama vis daugiau atvejų, kai invazinės rūšys išnaikina vietines žuvų rūšis, dėl ko pastoviai didėja patiriama ekonominė ir socialinė žala. Svetimžemių gyvūnų ir augalų invazijos neaplenkia ir Lietuvos. Mums dažniausiai pastebimi pokyčiai sausumoje, po vandeniu jie būna ne tokie akivaizdūs, nors neretai yra kur kas didesnio masto.

Invazinės žuvys Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai patvirtintos dvi invazinių žuvų rūšys – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii ) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Nuodėgulinis grundalas, dažniau žinomas kaip „rotanas“, jau senokai pažįstamas žvejams, tačiau pastaraisiais metais Baltijos jūros priekrantėje ypač sparčiai gausėja juodažiočių grundalų. Tą gali paliudyti kiekvienas žvejas nors kartą žvejojęs ant Palangos tilto, Klaipėdos molo ar uosto teritorijoje. Šiais metais juodažiotis grundalas yra pagrindinis žvejų mėgėjų laimikis Baltijos jūroje. Lietuvos vandenyse juodažiotis grundalas pirmą kartą pastebėtas visai neseniai – 2002 metais. Neoficialiais duomenimis rekordiniai grundalai gali pasiekti net 600 g svorį, o žvejų mėgėjų laimikiai yra tokie dideli, kad grundalų jau galima nusipirkti įvairiuose uostamiesčio turguose, už kilogramą šios žuvies mokant 4–5 Lt. Lenkijoje, iš kur juodažiotis grundalas atkeliavo į Lietuvos vandenis, jau gaminami grundalų konservai, kurių galima nusipirkti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje.

Atėjūnas iš rytų

Juodažiotis grundalas apibūdinamas kaip viena greičiausiai iš rytų į vakarus plintančių invazinių rūšių. Natūraliai jis yra paplitęs Juodosios, Kaspijos, Marmuro ir Azovo jūros seklesniuose regionuose. Šie grundalai pakyla aukštyn Kaspijos ir Juodąją jūras maitinančiomis upėmis iki 400 km.

Pirmasis juodažiočio grundalo persikėlimas už natūralaus arealo ribų pastebėtas praeito amžiaus 50-ame dešimtmetyje, kuomet, manoma, introdukuojant kefalę šoklę (Liza saliens) iš Kaspijos jūros į Aralo jūrą kartu buvo perkeltas ir juodažiotis grundalas. Per paskutinius trisdešimt metų juodažiotis buvo pastebėtas ir kituose regionuose: 1985 m. rastas Maskvos upėje, Maskvos miesto ribose, 1990 m. atkeliavo į Baltijos jūrą, Gdansko įlanką, tais pačiais metais jis rastas ir Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose. Manoma, jog būtent iš Gdansko įlankos juodažiotis grundalas paplito po visą Baltijos jūrą: 1999 m. aptiktas Vokietijos vandenyse, 2002 m. – Rygos įlankoje, 2002 m. – Lietuvos vandenyse, 2005 m. – Suomijos pakrantėje.

Ką apie šį atėjūną žinome?

Europoje ir Lietuvoje šios invazinės žuvies tyrimų kol kas nedaug, o ir tie patys fragmentiški ir dažniausiai apsiriboja aptikimo aprašymais, gausumo ir mitybos tyrimais; mitybos grandinių pokyčių analize. Daugiau tyrimų su juodažiočiu grundalu atlikta JAV ir Kanadoje, kur juodažiočio grundalo invazija Didžiuosiuose Amerikos ežeruose labai neigiamai paveikė visą ekosistemą.

Nustatyta, kad juodažiotis grundalas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose daugiausiai minta dreisenomis ir midijomis. Dreisenos ir midijos yra filtratoriai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir „išvalyti“ didžiulius kiekius vandens. Manoma, kad dėl juodažiočio grundalo ženkliai sumažėjus dreisenų ir midijų gali labai pablogėti vandens kokybė – suintensyvės „vandens žydėjimas“, todėl vandenyje ištirpusio deguonies kiekis gali sumažėti žemiau kritinio lygio, tuo sukeldamas masinius žuvų kritimus. Lokalaus pobūdžio žuvų kritimai pastaraisiais metais itin karštomis dienomis jau yra stebimi Kuršių mariose.

Kita potenciali problema susijusi su kenksmingų medžiagų pernešimu. Midijos ir dreisenos kaip vandens filtratoriai sugeba sukaupti palyginti didelius kenksmingų medžiagų kiekius. Juodažiotis grundalas misdamas midijomis ir dreisenomis neišvengiamai taip pat sukaups daug kenksmingų medžiagų. Baltijos jūros ir Kuršių marių plėšriųjų žuvų mityboje juodažiotis grundalas sudaro vis didesnę raciono dalį, todėl kyla pavojus, kad dėl juodažiočio grundalo menkės, starkiai, vėgėlės, ešeriai gali sukaupti didelius kenksmingų medžiagų kiekius. JAV Didžiuosiuose Amerikos ežeruose vėžį sukeliančių medžiagų koncentracija starkiuose jau pasiekė sveikatai pavojingą lygį. Taigi, juodažiočių grundalų paplitimas gali kelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai bei pakenkti žvejybos pramonei.

Šiuo metu vis dar nežinomi atsakymai į daugybę klausimų: koks yra šio grundalo poveikis vietinėms žuvų ir kitų gyvūnų rūšims, kokie veiksniai riboja jų plitimą, iš kur tiksliai pas mus atkeliavo šios žuvys, kokią vietą jos užima mitybos grandinėje, kiek kenksmingų medžiagų jos sugeba sukaupti ir ar įmanoma tokį jų plitimą sustabdyti.
Į visus šiuos klausimus bandys atsakyti Gamtos tyrimų centro mokslininkai, projekto „Nuodėgulinio ir juodažiočio grundalų paplitimo, poveikio ir gausos mažinimo studija Lietuvoje“ metu.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Laisvalaikis
/Žūklė

Publikuota: 2012 gruodžio 28d. 11:51

Žvejybinius tinklus galės įsigyti tik verslininkai, privačių vandens telkinių savininkai ir tyrėjai
BNS
Žuvys


Žvejybinių tinklų nuo gegužės nebegalės įsigyti visi norintys – leidimai juos pirkti bus išduodami verslinės žvejybos atstovams, taip pat asmenims, vykdantiems žuvų išteklių mokslinius tyrimus ar gaudantiems žuvų reproduktorius vykdant valstybinį žuvivaisos planą.



Leidimus galės gauti ir žmonės, atliekantys veterinarinius tyrimus bei privačių vandens telkinių savininkai, penktadienį informavo Aplinkos ministerija.

Nuo 2013 metų gegužės 1-osios tiek perkant, tiek parduodant žvejybinius tinklus bus reikalingi specialūs leidimai. Gavus atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą leidimą prekiauti tinklais bus galima tik stacionariose prekybos vietose.

„Keičiame dabar galiojančią ydingą tvarką, pagal kurią žvejybinius tinklus šiandien gali įsigyti kas tik nori. Kai leidžiame tai daryti, nereikia stebėtis, jog kasmet iš vandens telkinių ištraukiama tūkstančiai nelegaliai pastatytų tinklų. Toks įžūlus brakonierių siautėjimas turi baigtis“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Ministerijos duomenimis, kasmet iš pažeidėjų konfiskuojama apie 2 tūkstančius žvejybinių tinklų, dar kelis kartus daugiau ištraukiama vadinamųjų besavininkių tinklų – kuomet nepavyksta nustatyti, kas juos pastatė. Vien Klaipėdos regiono aplinkosaugininkai kasmet ištraukia 20 kilometrų tinklų.

Be prekybos tinklais apribojimo ir kontrolės, taip pat svarstoma galimybė keisti Žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką – didinti baudas už nelegalią žvejybą bei įkainius už jos metu sugautas žuvis.

Dar postūmis į priekį Tegul ir nesutvarkys visko iš karto, bet tikrai vandenys pasidarys švaresni.Ką suniokojom, dabar reikia atstatyti

Užsitęsusiu žiemiškų orų pasekmės – dūstančios žuvys
On: 2013/03/27 By: admin Posted in Naujienos
0

Užsitęsus šaltiems žiemos orams, kai kuriuose seklesniuose nepratekamuose vandens telkiniuose pastebimas vandenyje ištirpusio deguonies trūkumas.

Ukmergės rajono Obelių, Kertušo, Enčio ežeruose vandenyje ištirpusio deguonies kiekis tesiekia 3,5-2,5 mg/l, juose pragręžus eketes, į jas kyla vandens bestuburiai gyviai. Sekliame Šešuolių ežere, kurio plotas 70,95 ha, vidutinis gylis-2,3 m, prasidėjo žuvų dusimas. Keliose prakirstose eketėse matoma ne tik gyvų, bet ir kritusių smulkių žuvų (7-12 cm dydžio kuojų, ešerių, plakių, karšių). Vandenyje ištirpusio deguonies kiekis tesiekia 2,5- 0,5 mg/l.

Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūra apie prastą vandens telkinių būklę nedelsiant informavo vandens telkinio naudotoją Lietuvos MŽD Ukmergės skyrių, kuris pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą yra atsakingas už deguonies kiekio stebėjimą ir žuvų gelbėjimo darbų vykdymą. Apie nustatytą žuvų dusimą šiame ežere taip pat informuota Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra.

Kadangi Lietuvos MŽD Ukmergės skyrius ryškesnių veiksmų gelbėjant dūstančias žuvis nevykdo, bus įvertintas jo, kaip žūklės ploto naudotojo pareigos ir priimtas sprendimas dėl galimybės neišduoti naujo žūklės ploto naudotojo leidimo. Turėsime šiemet žiemos pasėkmių, dzūkijoje tai jau daug kur išduso, tebedūsta ir kai kur jau dusimo riba

Išdus daug kur.Draugijos pinigus susirenka ir viskas.Ai, dar mailiumi kažkiek įžuvina, na ir varžybėlęs kokias suorganizuoja.Anksčiau, kai dar egzistavo žvejų klubai ir prižiūrėjo telkinius, tai savo jėgom gelbėdavo žuvį, o dabar kai ir tų nebėra, visiems nusispjaut.Pradės rėkti jau po laiko.

www.15min.lt/gallery/show/nemune-ties-rusne-prasidejo-ledonesis-38656#1

www.zinios1.lt/naujiena/1566_saktarpio-svente-i-rusne-atvijo-stintas-o-jos-drasuolius-zvejus.html

www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/zukle/uzsitesusios-ziemos-grimasos-ar-lydekos-isners-po-ledu-144-323241

grynas.delfi.lt/gamta/nemuno-zemupi-po-ledonesio-sturmavo-alkani-stintautojai.d?id=61091069

auto.delfi.lt/laisva-pavara/xxi-a-sniego-valymo-technika-naujam-gyvenimui-pakiles-golfas.d?id=61097573

www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/zukle/masalo-dydis-instrumentas-atsijoti-smulku-laimiki-144-314876

www.delfi.lt/news/daily/crime/plonas-kauno-mariu-ledas-neislaike-zvejo-ugniagesiams-jo-isgelbeti-nepavyko.d?id=61106985

nafik sakau, kam ta žvejyba ant ledo iš vis. Ilsėkites ant pečiaus geriau

chrustik parašė:
Pečiaus neturiu

na pasiziurejus video tai pyktis ima, jei nebutu kaip prisisike tie gelbetojai sukesi butu isgelbeja manau ta zveja...
nor gal is sono tik taip atrodo...

tadas z parašė: o kur video?