Spausdinti

Interviu su 2013m. Lietuvos dugninės meškerės čempionu

Martynu Mikelioniu.

Trumpai papasakokite, kaip atsirado potraukis žvejybai?

Kaip šis pomėgis atsirado jau nebepamenu. Tačiau gerai pamenu savo pirmąją meškerę – tai buvo plonas, 4 metrų ilgio lazdyno pagalys. Juo apsiginklavęs eidavau prie „miegamojo“ rajono pakraštyje tyvuliavusios kūdros gaudyti karosų. Ten susirinkdavo aplinkinių namų vaikėzai ir visi lupdavome nedideles žuveles. Dauguma tų jaunų žvejų net neturėjo valo – naudojo paprasčiausią siūlą. O mano sugautas 500 gr. karosas visą sezoną išliko kūdros rekordu. Vėliau prasidėjau gaudyti kitose aplinkinėse balose, Nemune. Lazdyną pakeitė bambukinės meškerės, o įkaltus į kotą vinukus valui suvynioti – neinercinės ritės kainavusios 1 rublį ir 20 kapeikų. Nuo tų laikų su žūkle išsiskyręs nebuvau.

Kokie įvykiai paskatino Jus dalyvauti žūklės varžybose?

Dalyvauti sportinės žūklės varžybose paskatino noras tobulėti. Kaip dabar prisimenu mano jaunystės metais gyvavusią „Druskonio“ komandą. Šie sportininkai sutikti ant ledo mane sužavėjo, aš įnirtingai stengiausi sugauti nors kokį ešeriuką, o jie vieną po kito ant ledo mėtė kelis šimtus gramų sveriančius kuprius. Būtent tai ir buvo ta motyvacija išbandyti save sportinėje žūklėje, o įstojus į žūklės klubą „Ant Bangos“ visa tai tapo įmanoma.

 

Sakykite ar pripažįstate, kad žvejyba yra liga? O gal tai gyvenimo būdas?

Dauguma ligų yra išgydoma – ši deja ne. Jaučiu, kad tai įaugę per daug giliai ir atsikratyti šio pomėgio lengva tikrai nebūtų. Tam daug įtakos turi artimieji, šeima – be jų supratimo žūklė taptų tik laisvalaikio praleidimo būdu, dabar gi tai neatsiejama mano dalis.

Kas lėmė sėkmę, kad tapote 2013 metų čempionu?

Labai sunku atsakyti vienareikšmiškai – galbūt man šypsosi fortūna, galbūt suprantu tai ką darau ir tai ką reikia daryti norint laimėti. Kai pirmą kartą 2009 metais dalyvavau Lietuvos spiningavimo čempionate ir tapau vicečempionu maniau man tik pasisekė. Kai tapau 2010-2011 metų Lietuvos poledinės žūklės čempionu vis dar tikėjau sėkmės faktoriumi, o šiemet tapus dar ir dugninės meškerės čempionu nusprendžiau, kad tai atsidavimo tam ką darai rezultatas. Be pastangų tikrai niekada nepasieksi užsibrėžto tikslo.

 

Ar kitais metais, taip pat sieks išlikti aukščiausioje pozicijoje ?

Būtų labai keista jeigu atsakymas būtų – NE J. Manau, kad darysiu viską, kad ir vėl nugalėčiau. Gaudau tikrai stiprioje komandoje, su žmonėmis jau ne kartą lipusiais ant nugalėtojų pakylos – pasistengsiu jų nepavesti ir kovoti iš paskutiniųjų.

Ką reiktų žinoti, žengiantiems pirmuosius žingsnius į tokias varžybas?

Manau svarbiausia noras. Jei noras bus – kliūčių nebeturėtų likti. Atvykite pažiūrėti kaip vyksta varžybos – praleiskite kelias valandas sportininkui už nugaros viską stebėdami ir jeigu tas noras neišblės registruokitės ir dalyvaukite. Nebijokite, kad kažko neturite, nekreipkite dėmesio į brangius žūklės įrankius, tikrai ne jie gaudo žuvį. Tai daro žvejys.

 

Ko išmoko, dalyvavimas tokiose varžybose ?

Išmoko pasitikėti savimi ir komanda. Verčia tobulėti ir nenuleisti rankų net sunkiausią akimirką. Dažnai rodos, kad mestum viską ir eitum namo, tačiau kolegos tavimi pasitiki ir turi padaryti viską, kad jų nepavestum.

Mėgstamiausia fiderio sistemėlė?

Kol nepradėjau gaudyti varžybose buvo „paternosteris“. Dabar nė nenoriu gaudyti kita nei „inline“. Ją labai gerai perpratau per šį sezoną ir naudoju visąlaik, net ir mėgėjiškose žūklėse. Na o jeigu tik yra laiko ir tinkamos sąlygos niekada neatsisakau „method’o“.

 

Kuriuos jaukus šiais metais galėtumėte pavadinti "favoritais"?

Šį varžybų maratoną naudojau praktiškai tik mišinius iš Timar Mix jaukų. Ir ne tik dėl to, kad Timar Mix buvo mano komandos rėmėjai, tačiau ir dėl to, kad šie jaukai turi puikų kainos ir kokybės santykį. Elite serijos jaukai puikiai tinka varžyboms, Master ir Ekstra serijas galima naudoti esant didesniam „presingui“ o Match ir Basic serijos tiks mėgėjiškai žūklei. Tuo labiau, kad šie jaukai turi labai didelį kvapų ir kitų maistinių priedų pasirinkimą – iš jauko galima išgauti viską ko nori.

Ko Jūsų manymu trūksta tokio pobūdžio varžyboms ?

Mano nuomone nieko netrūksta – viskas organizuota tikrai puikiai. Turime tikrai puikius teisėjus, geras taisykles, kurias sezonui pasibaigus galėsime kiek pakoreguoti vis labiau pritaikant prie tarptautinių. Žvejai varžybose dalyvauja mielu noru, nes jiems garantuojama puiki kova ir gera nuotaika.

 

Ką galėtumėte pasakyti apie varžybų dalyvių klaidas,  kuriems nepasisekė šiais metais tapti prizininkais ?

Sunku spręsti apie kitų daromas klaidas, juk gaudymo metu nėra kada dairytis, matai tik tai ką pats padarai blogai. Manau didžiausia klaida – tai apatiškumas ir nesugebėjimas susikoncentruoti, gal būt per mažai dedamos pastangos geriausiam rezultatui pasiekti.

Kur ir kokias žuvis dažniausiai žvejojate,   kai nedalyvaujate varžybose?

Gaudau viską ir visais lestinais būdais. Dugninę mėgstu taip pat kaip plūdinę ar spiningą, o žiemą mėgstu taip pat gaudyti kaip ir vasarą. Geriau atsakysiu ko nemėgstu – pastovumo. Dauguma žvejų sugavę didelį kiekį žuvies, toje pat vietoje atsiduria nepraėjus nė 12 valandų. Aš to nemėgstu – man tai pabosta, aš geriau renkuosi naują, dar neištirtą ar nematytą vietą.

 

Ką palinkėtumėte,- patartumėte tiems, kurie dar tik planuoja išmėginti žūklę fideriu?

Bandyti, bandyti ir bandyti. Patikėkit - tai labai paprasta.

Ar domitės kitu sportu be žvejybos?

Profesionaliai daugiau nieko nesportuoju. Būdamas jaunas išbandžiau bene visas sporto šakas išskyrus fechtavimą, ir nors niekuo ilgiau neužsiėmiau, tačiau aktyvus gyvenimo būdas man prie širdies.

 

Jūsų palinkėjimai KIBKIT.LT tinklalapiui?

Svarbiausia veržlumo – nestovėkite vietoje, judėkite į priekį