Visai šauniai pražygiavome Ternauzen-o gatvelėmis. Pasipuošę tautinėmis vėliavomis, linksmais veidais, buvome sutinkami aplodismentais ir ovacijomis. Nors, žiūrovų ir nebuvo daug, tačiau atidarymo ceremonijos metu miestelio meras prižadėjo per du tūkstančius žiūrovų varžyboms stebėti. Super. Tikėkimės tai nebuvo reklaminis triukas.
Po iškilmingos eisenos vyko varžybų atidarymas, kuriame net du kartus skambėjo Lietuvos himnas – matomai Latvijos himnas labai panašus į mūsų. Tačiau tai ne esmė - svarbu pagerbėme kitas komandas ir buvome patys pagerbti už praėjusių metų startą ir neblogą pasirodymą. Vėliau buvome vaišinami užkandžiais, kava ir netgi bokalu Olandiško alaus.
Tačiau, ne viskas šiandien rinktinei prasidėjo taip linksmai. Treniruotei skirtas sektorius buvo kaip niekada skurdus. Nebuvo net galimybės išsiaiškinti taktinių niuansų. Žuvies pagavome, tačiau tikrai labai mažai – tai buvo daugiau atsitiktiniai egzemplioriai, nei kruopščiai suplanuotas ir sulauktas laimikis.
Taip – pagavome pirmąją rinktinės plekšnę, tačiau tokia žuvis pergalės ar bent jau vidutinio rezultato tikrai neatneš.
Šiandien teko galimybė patiems dalyviams (ne tik treneriams ir asistentams) pastovėti už nugarų vedančioms komandoms ir savo akimis pamatyti kaip gaudo geriausi pasaulyje. Tikrai yra į ką lygiuotis, ir greičiu, ir mąstymu ar komandiniu darbu, tačiau labiausia paslaptimis. Nes iš šalies atrodo, kad viskas yra daroma identiškai. Taip, kaip gaudo ir kitos rinktinės, bet rezultatai skiriasi kaip žemė ir dangus.
Rytoj gaudysime pirmajame sektoriuje – šiandien ten puikiai gaudė rusai. Viską žinome, tačiau ar susitvarkysime – pamatysime jau rytoj.
Tiek trumpai - tikrai nėra laiko maigyti klaviatūrą, reikia be galo daug ruoštis.