Sveiki, gyvi, brolyčiai.

Pasaulis nedingo

likom gyvi. Mano bronchitas po pasaulio pabaigos neteko galios.

Jau atrodo sveikstu.

Na, tamsiosios jėgos tokiu gražiu šventiniu periodu privalo trauktis, o įrodymas tam - po ilgų pūgų ir darganos šįryt pasirodžiusi saulė.

Nerimauta buvo be pagrindo. Laiko nieks nesustabdys...

, nors naktis tai tikrai kažkokia košmaringa buvo - dažnai prabusdavau, o prieš rytą lėktuvo katastrofą susapnavau.

Žiūriu pro langą ir matau reaktyvinis lėktuvas virš devynaukščio vos paskrenda. Lyg greičio jam truktų, ir lygsvarą vos gaudo... Kiek pasivartęs tik fyst ir nukrito už to devynaukščio, o jis visai šalia mūsų namo, o kas keisčiausia, kad nukrito tas lėktuvas, užsikabinęs už kažkokio vaikiško aitvaro

ir bum...

Kilo ugnies stulpas, o po kelių sekundžių pasipylė kulkų lietus.

Nu, tipo nuo karščio "pulimiotai" pasileido

Kulkos švilpauja aplink...

Skilo langas nuo sprogimo

, guliu lovoj ir misliju,

pašaus ar ne??? Kenčiu...

Nu, turi juk tos kulkos kažkada baigtis...

ir...

prabudau...

gyvas ir sveikas, ir jokios pasaulio pabaigos.

Gerai, kai viskas gerai baigiasi.

Ką gi būkit visi sveiki, linksmi, darbingi, o po darbų kas dar jėgų turit žuveles po ledu patikrinkit. Matau daugelis taip ir darot.

Va, Dolcui per žvejybą net alaus nėr kada išgert...

užšalo.