Na taigi va

. Apsigydėm su Murmekliu guzus , apsilaižėm žaizdas . Rankos kaip ir veikia, tad ir nusprendėm patikrinti kokę eilinę pelkę. Prie vandens atsirandam apie 13 v. iki vakaro dar laiko yra, suspėsim . Pučiam valtis , leidžiamės. Na pradžioj buvo galima išgirst vieną kitą ui, ai

, bet čia tik iki pirmo kibimo. Po to kaip ir dejonių nebuvo

Na štai pirmoji alkana silkutė.
Na o toliau tyla, daplaukėm iki vieno senvagės galo. Gylis apie metrą , išmėtėm , išpliauškinom viską , anei spakt. Čia Murmeklis uždeda voblerį, metimas yra , gerokai virš kylo.
Nagi, knisu ir aš po voblerius. Ir radau, seną , darbininką,šeis metais netgi nenaudotą, vardinį voblerį. Voblerį padovanojo senojo "zvejams lt" dalyvis Žilva-von juraseme. Auksinių rankų ir dūšios žmogus , Žilvinas iš Šilutės. Kuris senais laikais paliko puslapį, neatlaikęs mūsų teisuolio atakų

Taigi dedu saugojamą kaip akį voblerį

ir ką jūs galvojat , jau už keletos minučių ir pas mane virš kilo lydekaitė sėdi

.
Susitvarkau, praeina dar kelios minutės ir vėl panašei tokia pat sėdi
Dar po kiek laiko pririšu dar vieną. Matyt apie voblerius info pasklido gana greitai, nes kibimas liovėsi

, dedu tamsų guminuką ir vėl tik jopt ir vėl sėdi jau ketvirta toke apie kg. lydekaitė.
Pabaigiau žvejybą kaip ir pradėdamas --silkute
Taigi , apie 17 v. aš jau krante. Kaulus pramankštinom. Lydekos valgo, bet iš gelmės dar nieko neprišnekinom.
Tiek naujienų iš tėviškės vandenų