Smalsumas ryte vėl atitempė mane prie Nemuno. Prie vandens buvau labai vėlai, (rytiniai ūkio reikalai) panašiai tik apie 9 val. Vakar jau truputi susierzinau nes pradeda atsirasti šioks toks judesys, tad namų darbai palauks

Nieko nerisuošes lengvą spiningėlį į saują ir į savo senas geras viečikes

Ilgai vargti su mikriukais nereikėjo. Tuoj prisitatė rainiai

Keli štai tokie, o visi kiti nedidukai, bet kiek veiksmo
Užkaitino saulutė ir po truputi rainiukai raminosi, o gal tiesiog jau visi toje vietoje buvo paragavę mano morkinio skanėsto

Neskaičiavau visų, bet į rūkyklą būtų užtekę, tik kaip visada nesiryžau rankioti.
O dabar spėkit kas čia per žuveliokas ant mikriuko ???
Kai nežinai savo vietose kur galima žvejoti karšius dugninėmis ar plūdine, tenka išsiaiškinti kur jie laikosi jau gerai žinomais įrankiais, t.y spiningu

Neiškentė vienas gražuoliukas apie 1,5 kg ir paragavo.... paragavo ir gavo į lūpa. Retai pasitaiko bet kartais jei apetitas jiems geras, galima ne vieną pagauti mirkiukais

. Šį kartą vientintelis. Kagi dabar žinosiu kur galima fiderius ant slieko užmesti
Po sėkmingos žūklės mikro guminuku, dėjau sukrę, nes gumos net ešeriukai jau nelabai norėjo jamti. Ant sukrės tuoj pat prisistatė dantytosios nepilnametės nenaudėlės

.
Vos tik sukrę pravedi kažkur arčiau kranto,- tuo sėda išdykėlės. Visos aišku keliavo atgalios, ir laimei kad niekas dar čia jų neužtiko, nes vargu ar kiti vietiniai žvejokliai paleidinėtų. Pritrauktų tokios smulkmės ir visam kaimui girtūsi,- dėšimt lydekų ryte pagavau.

Tiek panašiai pakibo ir man, bet tikuosi paragavusios sukrės gal greitai jomis nesusigundys ir išgyvens kitų žvejų
Visa ta mano žūklė vyko tik apie 30metrų pakrantės ruože, bet netoliese yra sekluma, tad nepatingėjau paklampoti po dublėta- žolėtą pakrantę ir nusigauti iki tos seklumos.
Ant sukrės ten turėti du galingi kibimai, vienas manau tikrai gan rimta paraiška buvo į stambų žuvelioka (įtariu salatį), prie kranto pabėgo kilinis lydekiukas (žvejoju ant seklumų be pavadėlio), bet vis vieną pavyko iškrapštyti vieną apie kilo salačiuką.
Kuriam suteikta amnestija
Ir pabaigai iškrapščiau virš pusantro kg mekniuką, tik likau dumblinas nuo jo iki ausų

Pakrantėje dumblynas ir vandenyje žolės. Isivedžiau į tą žolyną ir niekaip nesugraibiau. Privėlė valo ant žolių, tad ilgokai toje klampynėje mankiausi kol pagaliau pakliuvo į mano rankas

Gražus rupūžokas ir kaip mekniukas jau visai nemažas

Manau apie 1,6-1,8 kg
Tai tiek.
Judesys didėja, vėl mačiau savo labiausiai geidžiamų monstrų,- ūsorių ir labai įspūdingo dydžio tik pasiekti juos dar nėra kaip

. Juda po truputi ir kiti žuveliokai. Pakrantėse vėl daužėsi salačiai, kartais ir nuo vandens paviršiaus kažkas didesnio surinkdavo vabaliukus. Na atrodo po truputi viskas atgyja Nemune ir mano tėviškėje