Dar truputis įspūdžių iš žvejybos Norvegijoje

Nors atrodo, kad visų žvejų svajonė yra, kad visada kibtų, bet net ir tas pradeda atsibosti

Tik vieną kartą iš daug žūklių ten grįžom be laimikio. Lydekom dėdavom pastoviai vis kitokius masalus, net tuos, su kuriais Lietuvoj niekada nepavykdavo pagauti, bet net ir su jais kibdavo

Žodžiu, gal šie metai tokie žuvingi ten, ar kas, net nežinau. Upėtakių žvejyba mažame upelyje pasirodė taip pat labai lengva, nes kai supratom, kur jie laikosi, tai atėjus į kiekvieną potencialią vietelę, joje laukdavo kibimas. Per vieną žūklę dviese daugiausiai sugavom 14 upėtakių, dar tiek pat atsikabino ar tiesiog atakuodavo masalus, bet nepasikirsdavo

Deja, tas upelis, Asta vadinasi (norvegiškai tariasi Osta) neturi didesnių nei 300-400g upėtakių, bet vis tiek smagu

Na, o dabar grįžau į Lt ir žiūrėsim kaip čia seksis žvejoti. Pradžioj turbūt bus šokas spiningaut, bet po truputi reikalai susitvarkys