• R1
  • R2
  • R3
  • R4

Skaitomiausi straipsniai

Visa žuvis, kurią iš brakonierių tinklų ištraukia aplinkosaugininkai, šiuo metu dažniausiai verčiama į specialias duobes ir užpilama kalkėmis. Kad toks elgesys - neekonomiškas ir neracionalus sutinka tiek žvejai, tiek tie, kam ši žuvis galbūt taptų vieninteliu maistu per kelias dienas. Aplinkos ministerija galiausiai nusprendė inicijuoti naują tvarką, kuri leistų konfiskuotą žuvį išdalinti labdaros valgykloms. Tačiau tam priešinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Žuvį norima atiduoti skurstantiems

Aistros užvirė, kai pernai rudenį Utenos aplinkosaugininkai į atliekų duobę sumetė iš brakonieriaus konfiskuotus 95 ungurius, laikomus brangia žuvimi. Šįkart brakonieriaus laimikis buvo įvertintas 103 tūkst. Lt. GRYNAS.lt komentatoriai tuomet klausė, ar ne geriau žuvį būtų išdalinti vargšams. O kiti suabejojo, ar tik aplinkosaugininkai patys nepraturtino savo stalo.

Vis dėlto inspektoriai dievagojosi, kad visą žuvį suvertė į duobę. Jie tikino, kad kitaip pasielgti negali – žuvį atiduoti alkstantiems ar skurstantiems draudžiama.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2013 m. iš brakonierių konfiskuota 2202 žuvys. Daugiausiai nėgių – 609, karšių – 421, lydekų – 256, lynų – 212, kuojų – 176, ungurių – 116 ir t. t.

Tačiau šiuo metu Aplinkos ministerija pasirengusi esamą tvarką pakeisti, leidžiant aplinkosaugininkams iš brakonierių tinklų ar gaudyklių ištrauktą žuvį atiduoti labdaringoms organizacijoms arba tiesiog senelių ar vaikų namams.

Tiesa, tam reikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) palaiminimo. Bet jos atstovai sako, kad toks ministerijos pasiūlymas neįmanomas. Todėl tikėtina, kad jei VMVT nepakeis savo pozicijos, konfiskuota žuvis ir toliau kris į atliekų duobes arba bus utilizuojama specialiose įmonėse.

Vis dėlto Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas įsitikinęs, kad VMVT įsiklausys į ministerijos teiginius, kad aplinkosaugininkai pajėgūs operatyviai ir saugiai transportuoti žuvį.
 
„Aplinkos apsaugos agentūros atstovai buvo susitikę su VMVT vadovais. Buvo kalbėta apie konfiskuotos žuvies panaudojimą maistui. Diskusija yra sena. Tik reikia rasti tinkamą sprendimą. Konfiskuotos žuvies kiekis yra tikrai nemažas. Tačiau šiandien visą žuvį mes tiesiog išmetame ir netenkame vertingo maisto, galinčio atitekti badaujantiems žmonėms, kurių Lietuvoje tikrai yra. Mes manome, kad tikrai galime padėtį pakeisti. Žinoma, turime rasti bendrą sprendimą su VMVT. Nors pirminė jos pozicija buvo teigiama, tačiau neformalių šaltinių duomenimis, dabar tarnyba su tuo nesutiktų. Tačiau prieš tai buvo sakoma, kad tas pasiūlymas yra geras. Todėl dabar viskas VMVT rankose“, - kalbėjo L. Jonauskas.
 
Ministerija pasirengusi „patobulinti“ aplinkosaugininkų automobilius

Pasidomėjus, kaip žuvis pasiektų vargstančius, pašnekovas pripažino, kad ministerija svarsto kelis variantus. Pirmiausia būtų prašoma „Maisto banko“ tarpininkavimo. Taip pat neatmetama galimybė, kad žuvis gali būti perduodama tiesiogiai vaikų globos arba senelių namams. Viceministras atskleidė, kad su „Maisto banku“ diskusijos jau vyko.

L. Jonausko teigimu, norint, kad žuvis nesugestų, ministerija aplinkosaugininkų automobilius pasirengusi aprūpinti šaldymo įrenginiais. Tiesa, čia pat jis pridūrė, kad dėl vienos žuvies inspektoriai į „Maisto banką“ tikrai nevažinėtų.

„Aš manau, kad tai neturėtų būti sunkiai įgyvendinama, ypatingai šaltuoju metų laiku. Apskritai žuvis neturi jokių galimybių sugesti, kadangi ji būtų transportuojama tik ištraukta iš tinklų ar gaudyklių. Be to, mes galime nupirkti ir aplinkosaugininkų automobiliuose sumontuoti šaldymo įrangą. Žinoma, reiktų operatyviai įvertinti žuvies kokybę, kaip tai kasdien daroma turguje. Tiesa, reiktų nustatyti minimalų kiekį, dėl kurio vertėtų žuvį transportuoti. Aišku tai, kad dėl kilogramo ešerių tikrai niekas nevažinėtų, nes tai nebūtų efektyvu“, - sakė viceministras.

Užtat žvėrienos Aplinkos ministerija dalinti nelinkusi. Anot L. Jonausko, brakonierių nugalabyti žvėrys priklauso tiems medžiotojų būreliams, kurių teritorijoje jie buvo nušauti. Jei avarijos metu automobilis partrenkia laukinį gyvūną, jis taip pat atitenka medžiotojams.

VMVT: tai - neįmanoma

Vis dėlto VMVT atstovė – Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. veterinarijos gydytoja – valstybinė veterinarijos inspektorė Janina Kondrotienė – laikėsi kiek kitos pozicijos nei L. Jonauskas. Ji teigė, kad iš brakonierių konfiskuotos žuvys negali būti naudojamos maistui vien dėl to, nes jos neteisėtai sužvejotos.

„Tokios žuvys negali būti naudojamos žmonių maistui, nes jos neteisėtai sužvejotos ar įgytos. Todėl gali būti neaišku, kokiais metodais ir kur jos sugautos. Be to, neaišku, kaip ir iš ko jos įsigytos, kaip gabentos, laikytos. Kitaip tariant, neužtikrinamas produktų atsekamumas ir sauga. Pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus žmonių maistui produktus gali tiekti tik asmenys (fiziniai, juridiniai) registruoti ar patvirtinti VMVT nustatyta tvarka ir kontroliuojami šios tarnybos, kad būtų užtikrinama sauga, atsekamumas“, - dėstė VMVT atstovė.

Anot jos, žuvis ant skurstančiųjų stalo gali patekti toli gražu ne iš bet kokių rankų. Moteris aiškino, kad kiekvienas žvejas turi privalomai tikrintis sveikatą: „Visi asmenys, tvarkantys maisto produktus, taip pat užsiimantys žvejyba, turi būti pasitikrinę sveikatą ir turėti asmens medicininę knygelę, turi būti atestuoti dėl privalomųjų higienos įgūdžių ir turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“

„Maisto bankas“ pasirengęs bendradarbiauti

Ką apie šį Aplinkos ministerijos pasiūlymą mano badaujantiems gyventojams maisto produktus tiekianti organizacija „Maisto bankas“? Direktoriaus pavaduotoja Kristina Tylaitė sakė teigiamai vertinanti naująją iniciatyvą. Ir jei VMVT jai uždegtų žalią šviesą, pasak pašnekovės, „Maisto bankas“ dėtų visas pastangas, kad atitiktų reikalavimus, leisiančius prisidėti prie konfiskuotos žuvies realizavimo.

 K. Tylaitė pridūrė, kad pats „Maisto bankas“ žuvies žmonėms nedalintų. Jis užimtų tarpininko vaidmenį: iš aplinkosaugininkų gautą žuvį perduotų labdaroms valgykloms, kurios iš brakonierių laimikių vargstantiems žmonėms parengtų gardžius pietus.

„Mums būtų keliamos vienokios ar kitokios sąlygos. Visų pirma mes privalome užtikrinti maisto produktų saugumą. Tiek mus turi pasiekti, tiek ir iš mūsų iškeliauti saugūs produktai. O žuviai yra keliami aukšti reikalavimai. Tikrai ieškotume galimybių sąlygas patenkinti. Bet mes patys negalėtume tvarkyti žuvies. Tačiau galėtume tarpininkauti aplinkosaugininkams žuvį perduodant labdaros valgykloms, kurios užsiima maisto ruošimu. Jei žinotume sąlygas ir atitiktume keliamus reikalavimus, dirbtume su malonumu“, - tikino pašnekovė.

Jos teigimu, šiuo klausimu „Maisto bankas“ jau kalbėjosi su Aplinkos ministerijos atstovais. K. Tylaitė atskleidė, kad abi pusės sutiktų bendradarbiauti, tačiau dabar lemiamą žodį tars VMVT.

Žvejas mano, kad dabar švaistomas valstybės turtas

Patys žvejai šią iniciatyvą sutiko labai palankiai. Žvejas Visvaldas sakė, kad jau seniai atėjo metas „nutraukti šią beprotybę, kai žuvis pūdoma smirdančiose duobėse“. Vyras dabartinę tvarką vadina ydinga ir sako, kad tokiu būdu švaistomas valstybės turtas. Be to, jis svarstė, ar aplinkosaugininkams nekyla pagunda vieną kitą vertingesnę žuvį parsinešti namo. O jei būtų nuspręsta brakonierių laimikiais pamaloninti sunkiai besiverčiančius žmones, anot jo, ši pagunda gal kiek ir sumažėtų.

„Didžiausia kvailystė, kad „brakūšų“ žuvys metamos į kažkokias duobes. Nors man atrodo, kad taip tik sakoma. Tikriausiai aplinkosaugininkai nemažai žuvų patys namo parsineša. Jei nenori atiduoti jų vargšams, tegu parduoda. Ir iš to valstybė uždirbtų. O tai, kad žuvis sugestų, yra didžiausia nesąmonė. Aš ir pats savo lydekas ir ešerius ne visada skubinuosi greitai išvalyti. Ir nieko neatsitinka – dar nei aš, nei žmona, nei vaikai nesusirgo. Aišku, viskas turi būti proto ribose“, - sakė vyras.

O VMVT argumentas, kad brakonierių pagautos žuvys netinka maistui, nes neaišku, ar niekuo nesirgo jas gaudę žmonės, Kaune gyvenančiam žvejui sukėlė juoką: „Kvailesnio įstatymo nesu matęs. Kokie žmonės ten dirba, kad priima tokią tvarką? Aš pats žvejoju daug metų, o mano žuvį valgo visa šeima, o kartais ir draugai. Ir jokios sveikatos aš nesitikrinu. Nuo kada žvejai turi tikrintis sveikatą? Didžiausia kvailystė“, - piktinosi kaunietis.

Žvejų žurnalo redaktorius: idėjai pritariu

Žurnalo „ŽvejOK“ redaktorius Dalius Rakutis taip pat teigė pritariantis Aplinkos ministerijos inicijuojamai naujovei. Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad visų pirma turėtų būti užtikrintas saugus žuvies patekimas ant vargstančiųjų stalo.

„Iš tikrųjų atrodo kvaila kiekvienais metais dešimtis ar net šimtus tonų konfiskuotos žuvies utilizuoti, užuot atidavus ją sunkiai besiverčiančioms šeimoms, kurios neturi galimybės jos įsigyti. Todėl iš principo tokią ministerijos iniciatyvą labai sveikinu“, - sakė pašnekovas.

Tačiau netrukus jis pridūrė, kad žuvis yra greitai gendantis produktas, todėl reiktų įvesti tam tikrus saugiklius, kurie užtikrintų žuvies kokybę. Kaip tik todėl reiktų aplinkosaugininkų automobilius aprūpinti specialia įranga.

„Iš savo, kaip meškeriotojo, praktikos žinau, kad karštą vasaros dieną, ypač jei žuvį veikia tiesioginiai saulės spinduliai, jau po dviejų – trijų valandų neišdarinėtoje ir nepasūdytoje žuvyje prasideda negrįžtami gedimo procesai – žiaunos pabąla, „mėsa“ pradeda skirtis nuo kaulų. Dar po kiek laiko atsiranda nemalonus kvapas. (...) Šaltuoju metų laiku šis terminas nepalyginamai ilgesnis. Pavyzdžiui, esant nuo – 1 iki + 3 laipsnių temperatūrai žuvis ant ledo išgulėjusi visą dieną gali išlikti gyva. Todėl, manau, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos: per kiek laiko žuvis bus pristatyta į „Maisto banko“ skyrių, ar ten yra kvalifikuotų darbuotojų, galinčių įvertinti žuvies būklę, ar yra galimybė žuvį saugoti“, - svarstė redaktorius.

Kad iniciatyva nebūtų užmiršta, D. Rakutis siūlė sudaryti trišalę darbo grupę, kuri, įvertinusi visas galimybes, priimtų tinkamiausią sprendimą. „Trumpai tariant, ši iniciatyva yra labai gera, bet reikia labai gerai pasverti visas šio sprendimo technines galimybes. Todėl šį klausimą geriausiai galėtų išspręsti trišalė darbo grupė, sudaryta iš Aplinkos ministerijos, VMVT ir „Maisto banko“ specialistų. Manau, kad geranoriškai pažiūrėjus galima surasti sprendimą, kad ir stokojantiems žmonėms būtų pagelbėta, ir rizika būtų minimali“, - kalbėjo vyras.

O jei vis dėlto VMVT nesileistų į jokias diskusijas ir nuspręstų neleisti iš brakonierių laimikių vargstantiems išvirti žuvienę, D. Rakutis siūlė žuvį atiduoti zoologijos sodui ar gyvūnų prieglaudoms.

Žuvies nevalgė jau penkerius metus

Sunkiai besiverčianti ir labdaringoje valgykloje nuolat besilankanti Margarita GRYNAS.lt pripažino, kad šviežios žuvies savo namuose neturėjo jau penkerius metus. Moteris sakė žuvį labai mėgstanti, bet jos, kaip ir mėsos, negalinti įpirkti dėl aukštos kainos. Kaip tik dėl to ji labai norėtų, kad labdaringas valgyklas pasiektų brakonierių laimikiai.

Tačiau jauna moteris greitų permainų nesitiki. Ji mano, kad žuvis skurstančiųjų nepasieks: „Kur čia mums, ubagėliams, duos tos žuvies. Juk yra ją kam pasiimti ir be mūsų. O mums tik kruopos belieka. O veterinarai, kurie nenori mums duoti tos žuvies, gal ir patys ją pasiima,“ - liūdnai svarstė moteris.


Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prisijungimo meniu

Pagrindinis meniu

Paskutinės žinutės

  • Nėra rodomų pranešimų.

Susitikimų akimirkos

Atsitiktinis video

SEKITE MUS

UŽSISAKYTI NAUJIENAS

ORAI LIETUVOJE

Orai Vilniuje Orai Kaune Orai Klaipėdoje Orai Panevėžyje Orai Šiauliuose Orai Kėdainiuose

 

MES FACEBOOK'E

Template Settings
Select color sample for all parameters
Red Green Blue Gray
Background Color
Text Color
Google Font
Body Font-size
Body Font-family
Scroll to top