Kaip vėjas nupūtė dviejų savaičių atostogas. Pirmadienį į darbą.
Ne kas, pasitaikė atostogų metas. Nemune lygis taip ir nesugebėjo per tas dvi savaites nukristi. Svyravo kiekvieną dieną po gerą pusmetrį, bet taip ir liko užlietos visos pakrantės, liko neprieinamos, geresnės, žūklės vietos, liko nepažvejota daugelyje "smagių" vietelių.

Apaugo "džiunglėmis" beveik visos pakrantės, niekas nesilanko, niekas nežvejoja, išnyko net buvę nežymūs takeliai. Viskas paskendo laukinės gamtos glėbyje. Gal ir gerai. Pailsės Nemuno gyventojai nuo žūklautojų, atsigaus, gal net truputi sulaukės, atpras nuo nuolat siūlomų jiems skanėstų, atitols nuo civilizacijos...

 

Nuolatiniai lietūs, labai permainingi orai, nuolat vyraujantys rytinių krypčių vėjas, labai stipriai pakeitė žuvų elgseną. Buvo be galo sunku nuvykus į žūklę bent kažką pagauti. Kaip retai taip nutinka, bet žuvis visa be išimties laikėsi labai atokiai nuo pakrančių,  laikėsi prisispaudus prie dugno ir buvo visiškai pasyvi. Net nenuoramos ešeriukai, laikėsi labai toli nuo pakrančių ir dauguma, kuriuos pavyko pagauti jau buvo apkibę smulkiomis dėlėmis. Tai sako, kad jie tūno savo slėptuvėse jau ne pirma para.
Per dviejų savaičių atostogas, negausiose žūklėse, taip ir nepavyko suvilioti nieko, kas keltų nuostabą. Nepavyko nieko kas būtų nors kiek įspūdinga. Daugiausiai dėmesio buvo skirta taikios žuvies žūklei spiningu, bet pasidžiaugti laimikiais negalėčiau. Pasigavo tik keletas karšiukų, keletas plakių ir viena kita kuoja. Ką norėti pagauti dirbtinais masalais spiningu taikią žuvį, kad ji visiškai nenori kibti net plūdine, ne ką geriau pavyksta pagauti ir dugnine.

Per atostogas spiningu pasisekė pagauti tik penkis karšiukus ir nė vienas iš jų nesiekė kilogramo

Plėšrūnai taip pat apatiškai snūduriuoja savo slėptuvėse. Ešeriai, miega duobėse, lydekos iš vis nežinia ką veikia, nes net patikimose vietose retai kada pavyksta sulaukti lydekinės atakos. Nesimato ir plėšrūnų medžioklės požymių vandens paviršiuje.
Per atostogas tikslingai lydekas žvejojau tik kelis kartus, bet daugiausiai pagavau tiesiog atsitiktinai, nesitaikydamas į jas.
Pakliuvo tris virš 2,5 kg, taip pat trys virš pusantro kg, ir tik kelios žolinukės silkutės.

Ne vieną vakarą buvo mėginta suvilioti starkį, bet kai vandens lygis įpatingai aukštas, tai kažko ir nesitikėjau. Priėjimų
mažai, starkinės vietos beveik viduryje Nemuno, tad iš bandymų suvilioti starkį nesigavo visiškai nieko.
Laimei, žūklės ligos simptomus, beveik visada pavykdavo, daugiau ar mažiau numalšinti žvejojant ešerius. Nors ir labai vangiai, bet pagauti daug maž visada buvo įmanoma. Kartais didesni , kartais mažesni, bet gal porą žūklių pasisekė pririnkti vasai gražių egzmpliorių.

O kartais tiek tokie.

Taikią žuvį beveik nežvejojau. Gal tik du kartus buvau su plūdine ir tik vieną kartą buvau užmetes fideriuką. Rezultatai labai silpni.
Vangiai kimba visa taiki žuvis, tad ir nieko įspūdingo pagauti nepavyko. Kuojos, plakiai, keli vos legalūs šapaliukai ir su plūdine, du puskiliniai karšiukai.

Kadangi priėjimų prie seklumų dar visiškai nėra, tad net nebuvo stengtasi spiningu suvilioti šapalą ar meknę. Teisiog atsitiktinai per atostogas papuolė vienas nedidelis mekniukas, virš dviejų kg salatis, ir keli visai mažiukai šapaliukai.

Kagi, atostogos baigiasi. Sunkiai sekėsi žūklė ir tikriausiai labiausiai viską gadino super aukštas vandens lygis, tačiau tikrai verkti nėra dėl ko. Pagauta pakankamai. Didesnieji laimikiai, pasiekė namus, o dauguma kitų žūklių, tebuvo tik žūklės ligos simptomų patenkinimas. Du kartus surinkau ir ešeriukus į rūkyklą.
Nepagauta nieko įspūdingo, bet... jau turėjau progos pasigalinėti galingu ūsoriumi, turėjau progos net rankomis paliesti didelį 5-6kg lydį, turėti du taip pat galingi kibimai, kurių kova baigėsi ne mano naudai, net nepamačius kokios tai buvo žuvys. Įspūdžių užtektinai, gerosios energijos pasikrauta ilgam.
Vasara dar nesibaigė, gal būt dar viskas prieš akis. Gal dar kris lygis, atsivers kibesnės vietos, sujudės iš letargo miego Nemuno gyventojai ir mes dar su jais susikausim.
Pirmos atostogos baigėsi, su negausiais laimikiais, bet jei niekas neįkiš pagalio į ratus, po vienos darbo savaitės, gal pavyks ištrūkti antroms, dviejų savaičių atostogoms. Na o rugpjūtį gal ir nemokamų pasiseks išsiprašyti, tad Nemuno gyventojai,- mes dar ne kartą susitiksim...