Dabar jau galima sakyti, kad atostogos prasedėjo

Paskutinė pavasario diena.

Ryte, kol nebuvo vėjo mėginau kaip visada suvilioti su spiningu karšį. Atvažiavau vėlokai tad nelabai jau buvo kur įkišti nosį. Pilnos pakrantės žvejų. Ties kiekvienu žvejų kolektyvu, į dangų stypso aibė fiderių viršūnėlių. Lekia bliombos, lekia šėryklos, metamos plūdinės. Veiksmo pilna į visas puses kur tik pažiūrėsi. Amen sakau mano valdų karšiams. Bet ne, nieko blogo nevyksta. Kad su spiningėliu niekas nekimba tai lyg ir suprantama, bet kad ir su fideriais niekas nieko įdomesnio nepagauna. Pavienės žuvelės, o per tokią gausą žvejų ir užmestu dugninių kiekį, mačiau tik tris karšiukus. Taigi galima sakyti taiki žuvis nekimba visiškai.
Nekibo ir man nors net negalėjau prieiti prie savo pamėgtų vietų. Visur jau užimta, o kibimo praktiškai nulis.
Apie porą valandų plakiau vandenį su mikro masaliukais, tikėdamasis bent kažkokios taikios žuvies. Kibo tik pavieniai atsitiktiniai ešeriukai.



Po poros valandų beveik tuščio spiningavimo išvažiavau palikęs savo valdas į kitas senais laikais davusias laimikių vietas.
Mikriuko ir čia nelabai kas norėjo valgyti, bet bent jau ešeriai gerokai didesni.



Šis buvo didžiausias.





Pagavau keletą ir nė vieno mažulio, kol galiausiai ir tie nurimo. Pradėjo pūsti nelabai malonus pietvakarių vėjas ir vietoje to kad įdienojus nusirengti šiltesnį rūba, teko priešingai,- apsirengti šilčiau. Tuo pačiu vietoje UL spiningėlio nutariau pagaliau pamėtyti sunkią ginkluotę.
Kotas praktiškai dar nežvejotas, nežvejota ir nauja SLAM ritukė tad bent išmėginsiu naujus šluotkočius.
Masalų turėjau tik minimaliai bet galima sakyti su vienu ir pražvejojau likusį žūklės laiką.
Iš penketos lydekinių kibimų pagavau tik vieną virš kilogramo silkutč, Visi kiti kibimai buvo beveik neįmanomi nes kibo prie pat kojų beveik keliant masalą iš vandens. Taireiškia kad lydžiai gulinėja pakrantėse prie žolių ir niekur į atvirus plotus neišeina. Didesnio guminuko uodegą, dažnai daužė ir ešeriai, bet atrodo jie tai darė tik iš smalsumo ir visai nesiruošė jį praryti.
Kol kas Nemune mano apylinkėse kūdos antys.
Apie pietus jau net su sunkiuosi spiningu buvo sunku džigauti, tad žūklę be jokio rimtesnio laimikio baigiau.

Lydokas kaip ir visos kitos spygliuotos žuvys, buvo paleidžiamos tiesiai nuo kabliuko.





Karšys ir kita taiki žuvis kol kas atrodo tikrai nesiruošia suaktyvėti, tad kol kas baltą žuvį atrodo teks palikti ramybėje.
Na o FAVORITE ZANDER kotukas dirba visai neblogai. Meta kaip nė vienas mano turėtas kotas. Šiandieną žvejojau tik su 6gr galvomis, bet jos su 0,1mm pintu valiuku, be jokių pastangų skriejo į Nemuno vidurį net per smarkoką vėją. Viršūnėlė 6gr dar nelabai rodė o ir vėjas trukdė, bet į ranką jautrumas labai geras. Jautėsi net kai kurių riperiukų darbas į ranką. Na o kilograminė lydekutė į krantą ėjo pagal visus mano norus. Kagi, atrodo gan normalus sunkaus ir vidutinio džigo kotas, tik man jo dizainas truputi bado akis....
Ritukė SLAM 3000, kaip ir mažesni jos broliukai ant beveik visų mano spiningų, dirba kaip ir priklauso šiam modeliukui. Atrodo kad SLAM ritės pamažu išstums iš mano arsenalo dvi mano turimas SHIMANO ULTERA rites. SLAM, man nesulyginamai malonesnės.

Audriau,dėkui,kad esi

Pirma vasaros ir atostogų diena.

Diena išpranašauta vėjuota, bet ramus rytas išviliojo mane iš namų. Jau buvau sau prisižadėjas, kol kas UL spiningo neimti į rankas, o su sunkiaja ginkluote eiti medžioti lydžių ar gal net starkių. Deja per daug ramus ir gražus rytas buvo, kas subtilią UL žūklę iškeisti į grubius įrankius. Kaip pradėjau su UL taip ir užbaigiau rytinę žvejybą. Sunkusis spiningas taip ir liko linguoti padžiautas ant karklų.





Kol žvejojau tradiciškai kaip visada tai nelabai kas lietė mikro masaliukus, bet kai kibimo beveik nulis,- visko prisigalvoji. Padariau mažą eksperimentą ir vuolią. Pasipylė ešeriukai.





Po kokio pusvalandžio pasikirtau ir karšiuką.



Po saujalės ešeriukų vėl kibimas ir vėl karšiukas groja ritelės stabdžiu.



Ešeriukai nors ir neišprotėją, bet mano sugalvota naujovė, kaip kitaip kabinti pasyvų masalą tikrai suveikė, be jokių išlygų. Tegu ne kiekvienu metimu kibimas bet nesulyginamai buvo smagiau jausti, kad žuvims toks masalo kabinimas ir jo darbas gerokai labiau jas domino.



Kiek pakilus saulutei aukščiau pradėjo stiprėti pietryčių vėjas kuris pats blogiausias žvejojant mano valdose. Teko žūklę baigti.
Nesakau kad ji buvo labai puiki, bet jau šis tas, o taip pat mažas atradimas .
Tai jau 31 karšiukas, šį sezoną tikslingai suviliotas spiningu.
Na o sunkioji ginkluotė, eilinį kartą tik parymojo krante paremta į karklą. Gal kada kitą kartą pamojuosiu su sunkiuoju ir paerzysiu lydį, nes UL liga daug stipresnė už visas lydekas....

Birželio 2d.

Išaušo antra atostogų diena. Rytą Šulija išpranašavo ramų, be didelių kataklizmų, tad vėl pasiėmiau du spiningėlius. Vieną taikiai žuviai, o kitą...na bus matyt kam.
Mano mėgstamos vietos vėl okupuotos žvejų su fideriais. Nusigaunu į kitą vietą, bet ir ten Nemunas užterštas fiderių chemija ir dar su skmbalais ant botagų viršūnių Praeidamas paikalbėjau.....sietelyje spurda kažkas smulkaus ir negausiai. Karšių nulis. Kitoje vietoje netoli užmestų fiderių spiningavau su UL, bet per gerą valandą nemačiau ištraukiant jokios didesnės už kuojikę žuvies. Nekibo ir man su UL spiningėliu jokia taiki žuvis. Nekibo net ešeriukai. Vėl prisigalvojau visokių išradimų, išmėginau net pamirštus mikro masaliukus. Nepadėjo niekas.
Šį kartą teko padžiauti ant karklų UL kotelį ir tęsti rytinę žvejybą su sunkiąja artilerija.
Kad ir kaip bebūtų keista, bet stambiais masalais kažkas nors šiek tiek domėjosi.





Šis buvo šį rytą didžiausias, nors iš viso pasigavo apie 10vnt tik trys iš jų tebuvo verti nuodėmės. kitai vos didesni už patį BAIT BREATH guminuką. Pasisekė sulaukti ir lydekaitės atakos. Senei turėjau tikrą lydekinį kibimą, nes jau treti metai, tikslingai jų beveik negaudau, bet šios lydekaitės kibimas, priminė senus gerus laikus, kai staigiai pašokdinus guminuką nuo dugno, leidi jam palengva sklęsti atgal į dugną ir tada, staiga atsipalaiduoja valas. Pakirtimas ir yra..... Gaila tik, kad tas vienintelis lydekinis kibimas ir tebuvo.



Nelabai yra daugiau kuo pasidžiaugti iš šios žūklės. Kažką pagauti tikrai gan sudėtinga. Nepadeda nė masalų kaitaliojimas, nepadeda ir eksperimentai su pravedimais. Gal tik ešeriams kažkodėl būtent ši bait breath guma patiko, bet ir tai gal tik sutapimas, tačiau ant jos beveik viską ir sugaudžiau.
Lydekaitė apie 1,5kg, bet kaip ir ešeriai po foto sesijos keliavo atgal į Nemuną.

Ramiai būk...fotografuoju.



Dabar gerai.



Pabaigai, jos garbei net paleidimo video padariau.



Atostogos slenka pro šalį, bet pasimėgauti smagia žūkle, nelabai išeina, bet tai vis vieną aktyvus poilsis gamtoje nuo kasdieninės rutinos.

Birželio 4-5-6d.
Tris vakarus iš eilės iki vėlumos, mėginau pagauti starkį. Pirmą vakarą trys kibimai, du prisitraukiau prie kranto, tačiau per baisinius pakrančių žolynus nė vieno nepaėmiau. Abu dingo, palikdami ant kablio tik pusės tonos žolių kuokštą. Neįmanoma per tuos žolynus kažką didesnio išprašyti bent į tokį gylį, į kurį būtų galima nubristi. Per sekančius du vakarus, tik vienas lydekinis kibimas. Atrodo ne menka buvo, bet...
Be starkių ant jiems skirtų gumų, daugiau praktiškai nieko. Prieš starkių laiką, vis mėginau ant mažesnių gumų lydį ar bent ešerį. Keletą ašerių kiekvieną vakarą pavyksta pagauti bet galėtų būti ir didesnį, o lydžiai jiems skirtų gumų, na aišku ir kitų visai nenori valgyti.
Karšių bandžiau ne kartą suvilioti spiningu, bet taip pat per nelemtas žoles jau kokius keturis praradau, bet iš esmės taiki žuvis spiningu kimba ypatingai vangiai. Gal dar ne laikas.
Kagi, laimikių kaip ir nėra, tad ir foto nėra, tik keli, starkinių vakarojimų kadrai....

Birželio 9d.

Bandžiau starkiaut, bet gavosi kaip visada, tad šį atsiprašiau UL spiningėlių ir vėl bandžiau sugundyti kažką iš taikios žuvies,
Taiki žuvis kol kas visiškai pasyvi, pagavau tik vieną kuojūkštę.



Ne per geriausiai kabinėjosi ir ešeriukai. Kokią dešimti gal sukrapščiau, bet tikrai labai sunkiai.





Dydžiai tik tokie, tad nieko įspūdingo.
Per visą žūklę nukando porą gumų ir net neaišku ar silkutės ar normalūs lydokai. Kibimų praktiškai net nepajutau, tik staiga palaisvėja valas ir pasirodo kitame gale jau masaliuko su kabliukais nebėr.
Ant 1gr čeburaškino su bait breath sliekeliu dar susigundė apie 1,5kg "aukšlė"



Daugiau nieko įdomesnio net nebuvo. Karšų nepagavau nė vieno ir atrodo net karšinio kibimo neturėjau, nors visą ankstyvą rytą tik į jį ir taikiausi. Labai jau pasyvi visa žuvis. Net pagautas salatukas apkibęs dėlėmis, o tai visai blogai....
Lygis vėl labai žemas, vanduo kaip veidrodis ir atrodo kad jame niekas negyvena. Nejuda paviršiuje net aukšlės. Keista vasara.....



Visos žuvytės paleistos.

Birželio 11d.

Jau išvedė iš kantrybės mano apylinkių žvejybinės vietos Nemune. Nekimba nors tu ką nori daryk.
Šį rytą buvau nusiteikęs pavažiuoti truputi toliau nuo savo "teritorinių Nemuno vandenų", į labiau žuvingas pakrantes. Juk vis vieną mano valdose sakoma kad žuvies nėra, tai kam jose tuščiai mojuoti spiningu. Planuose buvau numatęs mėginti starkiauti, nes lyg ten ir vieta tam tinkama ir kažkada vieną, kitą pasitaikydavo pagauti. Deja, atostogos daro savo ir starkį atrodo būsiu jau pamigęs. Prie vandens jau buvau apie 6;30val., tad starkiui jau lyg ir per vėlu, bet vis vieną verių ant galvakablio starkinę gumą ir bandysim.
Gal kokiu dešimtu metimu, galingas kibimas. Po kelių metimų vėl tas pats. Nes širdis į kulnis nukrito.....gal pagaliau radau starkį. Dar po keletos metimų, vėl galingas kibimas, vos spiningą neišplėšė iš rankų.Pasisekė laiku pakirsti ir apie dešimt sekundžių labai smarkioje srovėje "pasivažinėjom" Deja vėl tuščia. Pagal kibimą ir elgesį užkibus nepanašu į starkį, Nelabai panašu ir į lydeką. Pakeičiau guminuką,- nieko. Pakeičiau dar kitu vėl kibimas ir vėl tuščia. Dar po keletos metimų, vėl ataka ir į krantą pagaliau išprašau. virš kilogramo..lydekaitę.



Dar kiek pamėčius toje turėjau tik vieną neaiškų kibimą, tad po mažą žingsnelį, mėtydamas slinkau žemyn. Staiga vėl smūgis ir ne šeip smūgis bet dvigubas. Teko nemažai pasigalinėti labai smarkioje srovėje kol pagaliau išprašiau į krantą.



Visai solidus salatis iš akies apie 2,5kg. Vėl keli metimai ir vėl yra. Šį kartą virš kilogramo lydekaitė lydekaitė.



Jau visai pasidarė smagi žūklė, nes jautėsi, kad čia nesulyginamai maloniau žvejoti negu savo valdose. Kibimai sekė vienas po kito. Tiesa labai daug tuščių, bet tik vėliau supratau, kad pagriinde kimba salačiau, kurie labai dažnai jautėsi, kaip atakuoja mušdami uodega ir tik paskui griebdami guminuką. Kibimas jautėsi kaip du smūgiai. Pirmas švelnus, o antruoju trenkia, kad spiningas gali iškristi iš rankų. visa tai vyksta labai smarkioje srovėje, todėl ir atakos labai išraiškingos.
Gal kiek keista, kad salačiai taip godžiai atakuoja guminukus, bet čia tokia pakrantė kur nėra išmindžioti žvejų takeliai, nėra net gero privažiavimo, gamta labiau laukinė, tad ir žuvys, mano manymu dar ne visas žvejiškas gudrybes yra mačiusios, todėl netgi salačiams guminukai atrodo visai patrauklūs.

Taip besvarstant vėl eilinis kibimas ir į krantą išprašau virš 1,5kg lydoką.



Vėliau arti 1,5kg salatukas.



Ir vėl ir vėl ir vėl....









Nuo salačiu neatsiliko ir lydekos.



Bet jau visko nefotografavau. Kibo fantastiškai visoje pakrantėje. Nuotraukų reportažui pakaks, nebent kažkas įdomesnio užkibtų.
Senei tokią auksinę plėšrūnų žūklę turėjau, bet tereikėjo tik palikti savo visiškai nedosnias Nemuno valdas ir truputi pavažiuoti toliau, nuo man įprastų vietų, kur nėra išmindžiotų žvejų takelių, kur nenutryptos žvejų pakrantės, kur viskas taip ir likę nuo pat žiemos pabaigos....
Per šį rytą, "apžvejojau" apie puskilometrį tos pakrantės, kuri man padovanojo apie 30 gan galingų kibimų. Iš viso pagavau 9vnt lydekų, kurios buvo nuo 1kg iki 1,5kg su trupučiu. Be lydekų pagavau 6vnt salačių. Didžiausias virš 2,5kg, mažiausi apie 1kg. Ešerių pagavau tik keletą, ir nedideli. Didžiausia kaip visada pasrpuko. Tai buvo lydeka apie 3-4kg, bet tikrai negailėjo. Juk ir taip, kaip niekados, labai rezultatyviai buvo pažvejota. Begalė gerų emocijų, daug galingos ir aršios kovos, smarkioje srovėje, daug įspūdingų masalo atakų na ir pabėgusios didžiausios lydekos net dvi padarytos įspūdingos žvakės. Srovė ten smarki, tad nebuvo lengva su ja susidoroti. Po pirmos žvakės, nepaspruko, bet štai kai antrą kartą, kaip pliauską, smarkioje srovėje iššoko į viršų,- mūsų keliai išsiskyrė.
Paėmiau tik tai ką galima paimti ir manau svoriu buvo jau arti dienos normos. Tai trys lydekaites, kurios giliausiai buvo prarijusios. Visos kitos ir netgi ne pačios mažiausios žuvys, liko Nemune, nes tai būtų apie penkis kartus viršyta dienos norma tiek svoriu, ne ką mažiau viršyta būtų ir kiekiu
. Iš pradžių bandžiau filmuoti pirmus paleidimus, bet nelabai gavosi, vis pasprukdavo iš rankų anksčiau laiko, o vėliau nė fotografavau ir ne filmavau.





Šauni medžioklė buvo ir manau ilgam išliks atmintį, auksinė plėšrūnų diena. Viso 15 žuvų nuo 1kg iki 2,5kg su trupučiu.

Birželio 12d.

Švintant, besivartant lovoje, kažkas lyg "įspyrė" į uodegą ir privertė rėplioti iš lovos. Laikas važiuoti starkio....
Pagaliau būsiu nepramiegojas ir bandysiu padaryti "antrą dublį" toje pačioje laimingoje pakrantėje. Rytas dar tik baigia išaušti, Nemuną dengia rūkas, pats tas mėginti rimčiau paieškoti starkio, tik vandens lygis galėjo tiek daug nenukristi. Sulėtėjo srovė visoje pakrantėje ir iš labai stiprios pasidarė tik vidutinė,- būdinga Nemunui.



Retai taip būna, bet kartais nutinka. Pirmu metimu, galingas smūgis, ritės stabdžių muzika ir į krantą išprašau apie 2kg, peraugusią "aukšlę".



Antru metimu rainius.



Po kokių dešimties minučių dar viena įmitusi, gerokai virš kilogramo "aukšlė".



Po to ilgainiui stojo ramybė. Viduje vis kažkas kuždėjo, kad turi būti ir starkių, juo labiau, kad dėl rūko, apniukęs rytas tik dar labiau didina šansą jį suvilioti. Rūkas pasidarė toks tirštas, kad jau nesimatė kur nukrenta užmestas masalas, nesimatė ir valo, tad viskas buvo "kontroliuojama" tik stebint "ZANDER" spiningėlio viršūnę. Kažkur rūko prieblandoje net kelis kartus girdėjosi stambių žuvų "išėjimai". Gal tai starkiai patraukė į medžioklę, gal salačiai, nors viduje labiau norėjosi, kad tai būtų starkiai.
Staiga, viename dugno pagilėjime "UPS",- tikras starkinis kibimas, kurio su niekuo jau nesumaišysi ir į krantą pagaliau išprašiau, pirmajį šio sezono , prieblandos kapliadantį.



Po kokių dešimties minučiu, toje pačioje vietoje viskas pasikartojo. Vėl kietas starkio kibimas, bet po poros sekundžių pasigalinėjimo srovėje, paspruko.Vėliau tame pagilėjime pasikirtau tik nedidelį salatuką.



Tiek žemiau, tiek aukščiau to pagilėjimo praktiškai daugiau niekas nekibo. Pravaikščiojau spiningaudamas vėl apie pusę kilometro pakrantės, bet šį rytą, kritus lygiui, tik tame pagilėjime dar turėjau kibimų.
Aplink mane, lyg laukdami lauktuvių, visą rytą plaukiojo graži šeimynėlė.



Sunkiai sekasi mažyliams irtis, prieš stiproką srovę, bet kai manęs išsigandę, įjungė "forsažą" tai mažyliai, nubėgo vandens paviršiumi.



Starkinių atakų daugiau nebuvo.Rūkas pamažu pradėjo sklaidytis, prašviesėjo, tad tikėtis starkinio kibimo, vis labiau darėsi beviltiška. Tačiau tas pagilėjimas kartas nuo karto vis padovanodavo po vieną kitą kibimą.











Žūklę baigiau gan anksti. Nuo kokios devintos valandos mojavau spiningu visiškai tuščiai, tad apie 10val, jau pajudėjau link namų. Užteks.
Gal ne taip fantastiškai kibo kaip vakar, tačiau žūkle vis vieną likau labai patenkintas, juo labiau, kad pagavau starkį. Man paskutinius kelerius metus tai gan didelė retenybė, nemune, mano apylinkėse.
Pagavau šį rytą 4vnt salačių. Vienas vėl apie 2,5kg, kiti nuo kilogramo iki 1,5kg.
Vieną normalią apie 2kg lydekaitę ir apie dešimtį mažylių silkučių. Priešingai praėjusiam rytui, šį rytą kibo gerokai smulkesnės lydekaitės ir dauguma jų vos legalios ar net nelegalios.
Pagavau ir keletą ešerių, bet šioje pakrantėje atrodo yra savas ešerių standartas, tad visi buvo panačiaus kūno sudėjimo.
Na ir svarbiausias šios žūklės akcentas tai starkis. Nesvarbu, kad nedidelis , nesvarbu netgi kad tik vienas. Svarbiausia, kad tikslas pasiektas.




Lydekaitė arti 2kg, salatukas apie 2,5kg, ir starkiukas apie 1,5kg.. Visos kitos žuvys sugražintos į savo stichiją.

Tikriausiai šiai pakrantei dabar reikia duoti pailsėti. Nemėgstu piknaudžiauti, ypač tuo, kas lengviau pasiekiama. Tegul viskas nurimsta po mano :botagavimo" du rytus iš eilės. Nurims triukšmas, pasimirš, kad čia iš vis kažkas žvejojo ir tada gal aš vėl ten kada nors apsilankysiu. Nors rytojui yra planas paieškoti starkio jau kitoje, šiandieną nusižiūrėtoje vietoje, bet tikriausiai laikinai tai bus paskutinė žvejyba, su sunkiuoju spiningu. Juk kampe be darbo stovi UL, ir XUL įrankiukai, o Nemune, spininginių mikro masaliukų jau kelinta diena laukia taikios žuvys.

Audriau-pagarba!

Birželio 13d.

Ui kaip greitai atostogos eina į pabaigą. Visa paguoda kad po savaitės vėl porai savaitėlių patinginiausiu ir kas be ko,- pažvejosiu.
Šiandieną ryte kaip planavau palikau gerąją pakrante ir nuvykau į dar vieną naują vietelę, bet apie viską iš pradžių.
Vakar vakare nutariau, pasivaikščioti savo valdose ir pažiūrėti ar tikrai čia taip tuščia. Gal sakau per keletą paskutinių dienų kas nors pasikeitė.
Labai buvo karšta, svilino saulė, jokio vėjo, o atvažiavus prie vandens, iš kart pasitiko visas debesis alkanų uodų.
Sutiktas pirmas žvejas su dugninėmis turėjo vieną puskaršiuką ir porą kuojikių. Keikėsi,- nekimba.
Su mikro masaliukais praėjau visą pakrantę. Nieko naujo. Vėl tie patys atsitiktiniai nedideli ešeriukai.





ir tt....bet nėra masinio kibimo. Pasigauna daugiau tik atsitiktinai ir jaučiasi, kad kimba ne iš bado, o labiau tikėti tik iš smalsumo.

Vakarėjant pervažiavau, maitinti uodus į kitą savo valdų pakrantės dalį. Su mikriukais apie gerą pusvalandį neturėjau net kibimo, o visai leidžiantis saulei, paleidau į darbą sunkūjį spiningą. Gal sakau koks lydokas, ar starkiukas susigundys guminukais. Iki pačių sutemų, - visiškas nulis.
Lygis taip kritęs, kad mano valdose Nemunas pavirtęs bala.



Srovė belikusi tik pačiame viduryje. Arčiau kranto per spiningo užmetimą, visur beveik stovintis vanduo. O žolių, žolielių.....ir ką galima pasikirtus išprašyti į krantą, kad net braidyti po tas džiungles darosi jau sudėtinga.



Taigi, nėra ką man veikti Nemune prie savo namų. Atrodo viskas čia pat, tačiau tai tik vanduo, kuriame nesimato jokios gyvybės.

Šiandieną ryte, be jokių svarstymų, nuvažiavau dar toliau į man nelabai jau žinomas teritorijas. Palikau ramybėje kibias praėjusių rytų pakrantes. Juk ne vien lengvai prigaudyti žuvies norisi , bet ir patyrinėti naujas žvejybines pakrantes, gal kažką atrasti,...
Nauja, numatyta pakrantė nelabai nudžiugino. Pagal visus požymius, Nemuno viduriu ir arčiau mano kranto neša smėlį, tad akmenynas tik prie pat kranto o toliau seklėja ir smėlėtas dugnas. Kol buvo vanduo kaip veidrodis, už kokių poros šimtų metrų įžiūrėjau vandens paviršiaus išlinkimą. Tikriausiai tai kažkoks staigesnis gylio perkritimas, tad ilgai nemojuodamas ten kur man pasirodė beviltiška, nuklampojau po gervuogynus ir dilgėlynus iki to perkritimo. Beeinant kelis kartus nugriaudėjo perkųnas, ir pradėjo kritinėti lietaus lašai. Ar tik nesibaigs mano rytinė žūklė, anksčiau, negu planavau.




Pradėjo lyti. Kol perkūnas trankosi kažkur toli, dar pažvejosiu.
Deja neilgai turėjau garbės šį rytą pažvejoti. Lietus išprausė du kartus. Viena perkūnija praėjo visai pro šalį, tačiau iš paskos jau kilo naujas debesis.

.

Taigi prie to gylio perkritimo suspėjau tik apie valandėlę pažvejoti. Vėliau teko skubiai rinktis žaislus ir tankiai minti "pėdalus" link tolokai palikto automobilio. Lietus ne bėda, bet kai virš galvos pradėjo "sproginėti" perkūno petardos ir akyse visai prie pat blyksėti žaibai, pasidarė nejauku būti prie vandens su "žaibolaidžiu" rankose.
Per tą valandėlę, turėjau apie dešimt visai normalių kibimų. Šį bei tą pavyko ir sužvejoti.

Pirmasis nuo gylio perkritimo buvo nukrapštytas, pusantrinis salatukas.



Vėliau sekė gal trys normalūs kibimai, visus trumpam palaikiau pasikirtęs ir visi sėkmingai paspruko. Panašu kad tai buvo nedidelės apie kilogramą lydekaitės. Na o truputi žemiau to perkritimo pasirodo gyvena ešeriai.



Spėjau pagauti keturis. Nė dideli nė maži, bet jau verti nuodėmės.
Beja vienas, ne tik kad didžiausias buvo, bet ir labai įdomios spalvinės maskuotės. Tikras puošeiva....







Tiesa dar sugavau silkutę.

Visos žuvelės liko Nemune, o salatuko paleidimą šį kartą net pasisekė sėkmingai nufilmuot.



Tai ir viskas per šio ryto visai trumputę žūklę. Pradėjo pilti lietus, žaibiai su griausmas plakė visai šalia, tad tuo viskas ir baigėsi.
Žūkle vėl likau visai patenkintas, nes jei būtų žvejota visas rytas, manau ir daugiau laimikių būtų sulaukta.
Gerai ten kur mūsų nėra. Šį karta tai tiesa. Savo valdose visiškas nulis, o svetur,- žvejoti ir žvejoti.....

Birželio 14d.

Šio ryto norai buvo surasti ešerį na ir gal būt kokį karšį, bet gavosi kaip visada.
savo valdose net nemėginau. Važiavau "pasižmonėti" prie Seredžiaus, o ten viskas tas pats kaip ir mano valdose, tik gamtovaizdis kitas.



Visad džiaugsmas, tik tokie ešeriukai ir tai tik atsitiktiniu kibimu. Nieko pastovaus, jokių susibūrimo vietų ir netgi tose vietose kur visada visas glėbys pasigaudavo, netgi ten po vieną kitą pagauni ir tyla.
Išmėginau aibę masalų nuo didelių ir mažų aktyvių iki pasyvių ir pačių mažiausių 2,5cm ilgio. Jokio skirtumo, jokio pagerėjimo ar atradimo. Tai ant vieno tai ant kito masaliuko tik po vieną kitą atsitiktinį, bet ir tai dauguma pusiaukelėje nusipurto.

Šis deja buvo pats didžiausias šio ryto rainius.




O šis pats pats....



Galėjo nors koks karšis pamaloninti, bet per visą rytą taip ir nesulaukiau nė vieno karšinio kibimo. Turėjau ant pasyvaus mikro kirminiuko, labai gražią salačio ataką. Griebė prie pat kojų išnėręs iš gelmės, keliant guminuką į paviršių. Vos už poros metrų nuo spiningo galo smūgis, iššoko visas iš vandens mane aptaškydamas, bet guminukas savo keliu, salatis savo. Verta vien dėl tokių akimirkų buvo visą rytą beveik tuščiai mojuoti spiningu.
Be kokių dvidešimties pagautų nedidelių ešeriukų, ant pasyvaus kirminiuko turėjau progos pasigalinėti su padoria lydekaite. Pasisekė ,- nenukando. Tai įvyko jau krante.



Pagal tai, kad pagauta su mikro masaliuku ir lianu koteliu, be lydekinio pavadėlio, tai jau smagus monstriukas. Iš akies apie 2-2,5kg.
Daugiu taip ir nepavyko suvilioti nieko įdomesnio. Karšių nulis, ešeriukai kurių tikėjausi tik mažyliai ir pavieniai, o lydoko ar salačio, net nesitikėjau ir į juos net netaikiau.
Tai tikriausiai ir viskas iš šio ryto žūklės. Ar tik nereikės atsiprašyti sunkiojo spiningo ir grįžti vėl prie plėšrūnų, nors šimtą kart maloniau spiningauti UL įrankiais su mikro masaliukais taikantis į taikią žuvį, kuria ne taip viskas paprasta kaip su lydekomis....
Žuvų neėmiau nė vienos, visos liko Nemune, nes tai buvo daugiau žvalgybinis pakrantės patikrinimas. Noriu didesnių ešerių ir karšių....

Briželio 15d.

Paskutinė, pirmų atostogų diena.
Naujos žvejybinės vietos, nauja viltis ir dalinai pramiegotas rytinis kibimas. Taip prasidėjo šis, paskutinis pirmų atostogų rytas.
Vėl naujų žvejybinių vietų paieška, klampojant apžėlusiomis Nemuno pakrantėmis. Jau nusivyliau Nemunu prie savo tėviškės, nes ir laimikiai, nelabai man pažįstamose pakrantėse kur kas geresni, todėl vis blaškausi kas rytą, tai į vieną pusę, tai į kitą.
Nelabai ką gero atradau ir šį rytą. Nuklampojau pakrantėmis spiningaudamas vėl apie puskilometrį. Ne stebūklai, bet bent kažkas jau kibo. Kol nebuvo smarkaus vėjo, spiningavau su "L" iki 10gr koteliu,
Radau ešerių.Gal nelabai gausiai, gal ne patys didžiausi, bet kibo, o tai jau šis tas, juk kartais net pabosta mojuoti spiningu tuščiai. Ešerių pagavau gan daug, tik aišku tokio dydžio nerinkau, kol galiausiai prisižaidžiau....



Tikriausiai ešerių pamėgtoje duobutėje slėpėsi ir šis lydokas. Vėl be pavadėlio, bet sėkmingai. Šis lydokas padovanojo, labai ilgą ir dinamišką kovą. Srovė smarki, spiningėlis gan liaunas, tad tikriausiai visą penketą minučių tampėmės, po srovę ir priekrantės žoles, kol pagaliau ji pasidavė. Iš akies apie 1,5kg. Porelė foto ir dviem uodegos mostais ji vėl pradingo Nemuno gelmėje.
Po tokio išpuolio ėmiau jau sunkųjį spiningą su lydekiniu pavadėliu, juo labiau, kad vėjas su kiekviena akimirka darėsi vis smarkesnis ir su "L" koteliu darėsi sunkoka žvejoti.
Ant didesnių gumų su volframiniu pavadėliu ešeriai kibo gal net geriau tik žūklės malonumo jau nedaug beliko, kai rankose sunkus, starkinis spiningas..



Visai šalia su sunkesniu galvakabliu užtikau ir kitą ešerinę duobutę ir tikėdamasis sutykoti didesnio rainio, teko jau truputi sunkinti galvakablį, nes stiprioje srovėje, su 5gr jau nelabai sekėsi rasti antros duobutės dugną, o dar ir vėjas darė savo.
Antroje duobutėje kibo gal net dar geriau, negu pirmoje, tik dydžiai tie patys standartiniai.







Slėpėsi ten ir silkutė.



Bet ir išbadėjusi. Vos nesurijo guminuko negrįžtamai.



Ešeriai tai geriau, tai prasčiau, bet vis kibo,bet į jų tarpą, įsiterpė dar viena, jau normalesnės tos duobės lydekaitė.



Iš akies šiek tiek virš kilogramo. Kadras atminčiai ir marga jos nugara pranyko gelmėje. Tegul auga.

Na, o šios rytinės žūklės akcentas buvo, labai netikėtas nuo duobės šlaito viršaus paėmęs....ūsas. Nelabai tikėjausi, nors visada įtariau, kad jų gali toje sraunioje pakrantėje būti. Paėmė nebūdingą ūsoriam šviesų guminuką. Paprastai daugiausiai pagaudavau tik tamsiomis spalvomis, o šis kažkodėl pačiupo šviesų. Linksma buvo pasigalynėti visą 10 min su srovės galiūnu. Pasidavė nesunkiai, bet po kibimo ir pakirtimo, vos praėjus kelioms sekundėms kovos, buvo aišku,- sėdo ūsas. Širdis aišku kulnyse, akimirksniu prisiminiau senus laikus kaip reikia elgtis užkibus didesniam ūsuočiui, bet viskas klostėsi labai sėkmingai, tik prie pat kranto truputi buvau suabejojas ar pavyks išprašyti jį į krantą, nes prie kranto po vandeniu toje vietoje kur prisivedžiau, buvo priaugę gan tankiai žolių. Bet ir čia viskas išsisprendė mano naudai. Kova laimėta, ūsas krante.

Tik šiek tiek nustebino, kad vargšelis pasiligojas. Abi akys pažeistos kažkokios ligos. Kažkokie augliai ar pan .... Gaila tokio Nemuno srovių galiūno....labai gaila.... Dažnai kažkokių negalavimų rasdavau ir ant ankstesniais metais pagautų ūsorių.





Iš akies apie 5kg. Labai pagailo šio galiūno, bet kadangi jis būdamas tokios būklės sugebėjo toks didelis užaugti, tai tikriausiai ir toliau galės sėkmingai gyventi, tad įsiamžinęs trumputėje foto sesijoje, grįžo atgal į savo stichiją.







Sunkiai atsigavo po kovos ir foto sesijos. net per kelis kartus paleidinėjau, bet po trumputės reabilitacijos atrodo atgijo ir sėkmingai sugrįžo į savo valdas, Tikiuosi gyvens ir išgyvens dar ilgai, nors kaip įsivaizduoju, nelengvas jam gyvenimas su tokiomis akimis.
Filmavau per kelis kartus,- sunkiai po tokio streso atsigavo



Vėliau dar apie valandą spiningavau tikėdamasis ūsoriaus kibimo. Prisitaikiau pagal žūklės vietą, ūsorių žūklei, galvakablio svorį, užsidėjau ir labiau jiems tinkamą guminuką. Nenoriu sau meluoti, bet atrodo ir antrą ūsorinį kibimą turėjau, tik aišku jau beveik 10val dienos, jau senei po laiko tikėtis jų kibimo, bet to labai stiprus vėjas. Nors viskas labai gerai matėsi pagal ZANDER spiningo viršūnę, bet...Užteks. Tegul jie lieka, kitoms atostogoms.
Tai pirmas šiais metais ūsorius, nesvarbu sveikas jis, ar vargšelis pasiligojas. Pernai nepagavau nė vieno, nors kelis kartus tikslingai mėginau. Šiemet net specialiai į juos netaikydamas visai nežinomoje vietoje,( tegul būna, kad netyčia),- pagavau. Tai viena iš labiausiai mano geidžiamų žuvų spiningu.
Atrodo gal ir nieko įspūdingo šio ryto žūklė, bet jį man buvo labai maloni ir įdomi.
Visos žuvys liko ten iš kur ir buvo paimtos, foto sesijai...

Atostogos baigiasi. Ryt jau darban, tad savaitę Nemunas galės pailsėti nuo vieno įkyruolio....o po savaitės darbo,- aš sugrįšiu.

Birželio 17d.

Vakar neatlaikė silpna ligonio širdis. Grįžęs po darbo neišlaikiau ir atsidūriau valandėlei prie Nemuno. Laiko žvejybai tik valanda, tai nieko jau daug nesitikėjau. Nuvažiavau ten kur kažkada buvo geros pakrantės pasižvalgyti, bet jau keleri metai ten nebuvęs. Nusivyliau. Srovė taip pat lėta, gylio mažoka, gyvybės tiek pat kiek ir ties mano namais,- Nemunas tarsi negyvas.
Taigi valandėlią ar pusantros iki sutemų pamojavau ZANDER koteliu. Ant starkinės gumos, vienas mažas ešeriukas, o kai užsidėjau mažesnę gumą, vienas kilograminis salatukas. Daugiau nė kibimo nebuvo. Starkių manau ten tikrai nėra ir greitu laiku nebus.

Birželio 19d. vakaras ir birželio 20d.rytas.

Vakar vėl neatlaikę nervas. Dangus apsiniaukęs, kartais byra smulkus lietus, vėjo jokio, neatlaikiau ir po darbo vėl prie Nemuno. Lygis visai nukritęs, nieko jau nebeliko, bet laiko po darbo tik valandėlė, todėl niekur svetur nevažiavau. Bridau į Nemuną spiningaut tiesiai ties namais.
Mikro masalus iš vis nebuvo kam valgyti. Net nepamenu, gal kokį mažą ešeriuką ir pagavau, bet nė karšų, nė kitos žuvies. Buvo ir didelis kolektyvas su dugninėmis. Net nesulaukia vėlumos išsiskirstė. Ne tik karšys nekimba, bet aplamai niekas nepakrutino per kelias valandas, o viso buvo užmesti septynios dugninės. Tai ką norėti su spiningu pagauti taikią žuvį, jei per tiek dugninių nulis.
Pradėjus temti dėl bendro išsilavinimo, pamėčiau ir sunkūjį spiningą. Tip pat galima sakyti nieko išskyrus vieną mažylį starkiuką.



Nepagaudavau tokių mažų savo valdose. Tai pirmas toks mažas tikriausiai per visą mano spiningavimo karjierą.
Daugiau ant didesnių masalų taip pat nieko.



Šį rytą birželio 20d. net neapsiprendžiau į kurią pusę važiuoti, kur žvejoti kaip žvejoti ir tt. Lygis dar labiau Nemune krito, tad taip besvarstant ir 7val. atėjo. Nuvažiavau vėl į naujas pakrantes. Kažkada jos būdavo dosnios, tik žūklė spiningu ten sudėtinga. Dugne daug stambių akmenų, tad masalų atsargų visada gerokai sumažėja.
Ne stebūklai ir tenai. Labai sumažėjąs gylis, visos didesnės gelmės užneštos smėliu, tik smarkoka srovė kaip buvo, taip ir išliko nuo senų laikų.
Su starkinėmis ir lydekinėmis gumomis kibimo kaip ir nėra. Tiesa vietoje radau visą armiją plūdininkų, tik paklausinėjus ką pagavo, kitų jau net neklausiau. Visų sieteliai padžiauti ant žolių, kitų mėtosi ant kranto. Daugumos atsakymas nieko. Kiek ten aplink juos žvejojau,- tikrai nieko.
Man sekėsi tik truputi geriau negu jiems su plūdinėmis. Pasisekė atrasti starkį. Du kibimai ir vienas 1,5- 2kg buvo išprašytas į krantą.



Be starkinių kibimų turėjau keletą lydekinių atakų, tik pagal viską, man atrodė juk tai silkutės.
Išsisklaidžius rūkui, pradėjo spiginti saulė, Plūdininkai taip pat jau vyniojosi meškeres ir po vieną išvažinėjo, o aš dar nutariau pamėtyti mikro masaliukus, jų prišertose vietose. Taiki žuvis tikrai visiškai nekimba, nė jiems su plūdinėmis, nė man su mikro skanėstais. Tik dvi lydekaitės- silkutės ir keli maži ešeriukai.






Truputi pasigailėjau, kad vėlai atvažiavau į šią vietą. Jei buvo vienas starkis, gal ir antras būtų atsiradęs, deja spiginant saulei net nemėginau daugiau juos žvejoti.
Na jei kitiems aplink mane žvejojantiems su plūdinėmis buvo visai šnipštas, tai aš dar negaliu skūstis kad blogai. Šį bei tą vis dar pagavau ir tegu nedaug, bet šiokių tokių teigiamų emocijų vis vieną gavau. Daug blogiau pražvejoti visą rytą ir net kibimo nepamatyti.
Tai tikriausiai viskas. Prasideda antrosios atostogos, tad kai taip mano apylinkėse nekimba, manau bus vėl daug blaškymosi pakrantėmis kažko ieškant, nes tik atradus kažkokią konkrečią vietą, dar įmanoma kažką pagauti. Antraip,- bereikalingas valų sudrėkinimas ir tik mankšta rankai.
Lygis ypatingai žemas ir per visą rytą dar po truputi krito. Atrodo Nemunas tuoj išdžius....

Birželio 23-24-25d.

Senokai šeimyna jau buvo suplanavusi pailsėti prie ežero. Trims dienoms užsisakėm namukus, tik gaila, kad orų neužsakysi. Visos trys dienos buvo šaltos vėjuotos ir dažnai lijo, bet planų keisti jau negalima.
Prisimindami senus laikus šį kartą buvom prie jau mūsų pamėgto Bridvaišio ežero, Kelmės rajone. Maloni poilsevietė, graži aplinka ir visiška ramybė. Be skaniausių kepsnių, šašlikų, gaivių ir negaivių gėrimų, kas be ko,- šiokia tokia žvejyba.



Bridvaišio ešere kiek esam buvę visada matydavome labai daug ir labai didelių lynų, su spiningu visada pasisekdavo pagauti, vieną kitą ešerį, plaukioja stambių didelių kuojų ir raudų būriai, gal ir daugiau ten gyvybės yra, bet šį kartą mane labiausiai domino tai lynai ir ne bet kaip o spiningu. Neblogas iššūkis, bet taip daug įdomiau užsibrėžti sau kažkokius tikslus, kurie tikrai ne taip lengvai įgyvendinami. Gal būtų daug paprasčiau pasiimti plūdinę ir traukti kuojikes, bet....
Visas tris dienas po truputi žvejojau, tik nebuvo lemta pažvejoti ten kur mėgsta lankytis lynai. Per smarkus vėjas buvo visas dienas o ir lietus nelepino, prausė kas pusvalandį.

Ešeriai kibo ir momentais netgi labai gerai, tik labai didelių nepapuolė, nors gerai žinojau kur jie guli dugne.





Ant XUL spiningėlio taip pat puikiai kibo, tik dažniau dydžiai buvo mažesni.









Kad ir kaip stengiausi, bandžiau , eksperimentavau, tačiau taiki žuvis nepasirašė. Per tris dienas nepagavu nė vienos taikos žuvies.
Vanduo labai skaidrus ir buvo galima stebėti kaip reaguoja puskilograminės kuojos ir raudos į mano joms siūlomis dirbtinius masalus, pravedimo būdus ir tt. Tik iš smalsumo, atkreipdavo dėmesį, tačiau nė viena net nesiteikė paragauti. Pasyvi žuvis ne tik nemune, bet ir ežere.

Lynų net nemačiau, gal dėl vėsaus ir bjauraus oro, gal ne laikas, tačiau kiek teko šiame ežere, visada buvo galima jų pamatyti, plaukiojant valtimi, pakrantėmis. Nebuvo lynų, nebuvo jokios taikios žuvies, bet nors ešerių atsigaudžiau iki soties. Buvo proga eksperimentuoti su masalais, spalvomis, stebėti kaip atakuoja ir tt. Gal tai atrodo smulkmenos, bet kartais jos praverčia, ir bet kokia nauja įgyta patirtis kartais nemaišo.

Tik šie du rainiukai nesugrįžo atgal į ežerą. Visi kiti liko ten pat iš kur ir buvo ištraukti.



Smagi žūklė buvo, nors tikslas taip ir nepasiektas.
Pabaigai šiek tiek gražesnių kadrų .

Birželio 26d.

Visur gerai, bet namuose geriausia.
Šiandieną vėlų rytą, po iškylų prie ežerų, pirmas reikalas buvo patikrinti Nemuną. Visą savaitę jame nežvejojau, nemačiau ir net nežinau, kokia jame situacija. Pradėjau vėlai,- pavargau nuo poilsio. Vandens lygis dar kritęs ir iš sraunaus Nemuno, belikusi žolėmis ir žasykojais apžėlusi vos tekanti bala. Pakrantėse varlių koncertai, dumblynės klampynės, prižėlę vandenyje miškai žolių, o ten kur seniau kibdavo, ten dabar net sausa. Ne kokia perspektyva, bet atsivežiau tik UL spiningėlį. Juk vis vieną, nuo kažko reikia pradėti iš naujo pažintį su savo valdomis.

Ešeriai po truputi kimba, ne visur, ne gausiai, ne pastoviai ir ne bet kas tinka, bet kartas nuo karto pasigauna. Na o dydžiai kaip visada 100-200gr.



Labiausiai kaip visada norisi karšio. Nieko nėra maloniau pagauti tai, kas su spiningu vis dar mažai kam įprasta. Paskutinės žūklės Nemune buvo skirtos plėšrūnas, nes su UL spiningu iš vis nebuvo ką žvejoti. Nekibo net ešeriukai. Dabar ešeriukai po trupti ragauja, tad viduje kužda maža viltis,- gal ir koks karšis......
Išmaišiau skersai ir išilgai vieną, karšių mėgstamą vietą. Nieko. Kitoje tik ešeriukai gerai kandžioja guminukus, , bet visai mailius. Tik trečioje vietoje pagaliau senei pamirštas specifinis karšio kibimas. Pakirtimas, spiningėlis perlinko, sugrojo ritė ir pamažu pradėjome judėti link kranto. Pagaliau, po ilgos pertraukos yra. Iš akies 1,2-1,3kg. Smagu, net ant akių šviesiau pasidarė, nes jau buvau praradęs šią vasarą viltį kad jie dar kibs ir aplamai kad mano apylinkėse jų yra.



Vėliau ilgai vėl buvo tik pavieniai ešeriukai, bet viena žuvelė nustebino. Ir kas jai užplaukė bandyti tokį didelį silikoninį kirminą suryti.



Na bet žvejyboje visko kartais nutinka. Nors ir labai maža, bet pamalonino, ne vien tuo kad tai kuoja pagauta spiningu bet kartais dydis į mažają pusę taip pat kartais maloniai nustebina.
Po kokio pusvalandžio antras karšinis kibimas. Mažesnis, bet žūklė tikintis spiningu karšio galima sakyti pavyko.



Šis kilogramo dar atrodo nesiekia.Smagu nors ir sunkiai bet noras pagauti karšį vėl išsipildė.
Abu karšiukai liko Nemune, kaip ir visi šio ryto rainiai.

Jei neklystu su šiais karšiukais jau 34vnt šį sezoną, tikslingai pagauti spiningu.


Vakare taip susiklostė reikalai kad teko atsidurti trumpam prie Nemuno, tad nepraleidau progos, valandėlę vėl pamojuoti su UL spiningu. Vakaras deja karšių nepadovanojo. Neturėjau nė vieno į karšį panačaus kibimo, tik pavieniai ešeriukai ir lyginant su vėlyvo ryto žūkle, ryte jie kibo žymiai geriau ir aktyviau. Vakare per valandėlią pagavau tik keletą.



Visi kaip vienas, nedidukai.
Nežinau ko trūksta. Ar šilumos, ar aukštesnio vandens lygio, o gal tiesiog pavasaris be potvynio savo padarė, bet šis sezonas vienas iš sunkiausių. Nemune net aukšlių nematyti,nematyti jokių žuvų judesio, tylu ramu lyg viskas būtų išmirę ir kas be ko,- senei tokia šalta vasara buvo. Vakarėjant būčiau nesupykęs apsivilkti žieminį kostiumą, o juk dabar vasara.....

Birželio 28d.

Vėl buvau, vėl tikrinau, vėl turėjau viltį.... jei nebūtų vilties,- sėdėčiau namuose.
Vakar ryte su UL buvau karšio pamedžiot. Nė vieno kibimo per visą rytą, tik keli maži ešeriukai.
Šį rytą viltis vėl ištempė iš lovos.Susikroviau į autumibilį beveik viską, kas susija su spiningavimu. Visos gumos, metalas, visi kotai ir tt.
Taikinys starkis, po valandos tuščio mojavimo, pakeičiau nuomonę, kad tikslas lydekos.Dar po kokios valandėlės jau mojavau su ul kotu, Tikslas karšis ir visa taiki žuvis, o visą šį rytinį maratoną užbaigiau kaip visada šią nekibią vasarą,- ešeriukais.
Rezultatas rytinio maratono galima sakyti nulis. Dvi ant legalumo ribos silkutės ir viena visai peiliukas. Tik vienoje vietoje neblogai kibo smulkūs ešeriukai tai nors su tais pasižaidžiau, kad bent rankos gerai įsigertų žuvies kvapo
. Dar tokios tylos Nemune neesu matęs ir ji jau atrodo užsitesė.
Sutikau plūdininkus. Nukabinę nosis, net neišbuvo viso ryto,- šnipštas.
Keli rytiniai vaizdai.















Kas toliau ? Ar ilgai dar tesis tokia tyla ? Dienos eina pro šalį, trumpindamos atostogas, o noras išgirsti ritės muziką, cypiantį valą, taip ir neišsipildo. Imčiau plūdinę, bet kai visi tiek daug su jomis pagauna, net ranka nekyla. Ar tik nereikės keisti tikėjimą....

Rūkas nerealus.Dar tokio nesu matęs Nenusimink Audriau, pas mus ta pati nekiba, bet......... vis tiek einam

Dolcas parašė:

Žinau, žvejų pilni Nemuno krūmynai knibžda, ypač savaitgaliais, bet pagauna visai silpnai. Vieni iš Kauno marių pabėgę, kiti net nuo Vilniaus atsibastę, kiti dar bala žino iš kur bet visi kaip vienas blaškosi ieškodami kibimo. Daug kur labai prasti reikalai su kibimu.

Birželio 29d.

Blaškausi kaip ir daugumas žvejoklių ieškodamas nors kiek geresnio kibimo, ar bent kažkokio pastebimo žuvų gausos ženklų.
Ryte vėl susikrovęs puse spininginio arsenalo išsimaliau kur akys veda,- žemyn upe. Vanduo super žemes, priėjimų visur yra bet.
Pirmas bandymas nieko nedavė. Antru bandymu stojau akmenyne, kur vien kliuviniai, stipresnė srovė, bet ir ten ne kas. Ešeriukai baksnoja, mačiau netgi kelis plėšrūnų (panašu kad salačių ) medžioklės požymius, tačiau ir antroje pasirinktoje vietoje nieko doro neradau
Rytinis laikas labai greitai tirpsta, tad jau niekur daugiau nevažiavau, o pėsčiomis nuklampojau pakrantėmis apie 2-2,5km. ieškodamas laimės.
Nesakau kad radau bet....
Pagrinde mojavau su sunkiuoju spiningu, tad vienoje, man pasirodžius patrauklioje vietoje, Lydekiukas, po kelių metimų antras, už keletos žingsių vėl porelė ir paskutinį traukiant jį atakavo didelis lydys. Kiek spėjau sumatyti 4-5kg. Net šviesiau ant akių pasidarė, - štai čia tai gyvybės tikrai yra.
Pagavau atrodo aštuonis nelabai legalius lydekiukus.





Kibo padūkėliai vienas po kito, vis nepataikydami į masalą, kartodami atakas ir pan. Smulkmė, bet jaučiau kad ten ne viena rimta malka guli. Gal reikėjo pasikuisti po masalų rankinę, gal paeksperimentuoti, bet kažkaip net noro nebuvo. Džiaugiausi, kad nors kažkas taip aktyvai atakuoja, be to dičkėms jau gal net nelaikas. Kol maklinėjau ieškodamas laimės, gerokai įdienojo.
Be smulkių lydekaičių pasigavo ir ešerių, bet tikrą ešerių rojų atradau, kai taip mėtydamas pamažu atsidūriau už kokių šimto metrų nuo lydekaičių rojaus. Apie pusvalandį kibo beveik kiekvienu metimu. Vietoje iš pradžių žvejojau su sunkiuoju spiningu, o pabaigai įdarbinau L kotuką. Kaip ir lydekaitės,- nedideli nors kai kurie jau pusiau verti ešerio vardo, bet toks kibimas, tiesiog atgaiva po ilgų nuobodžių tuščių mojavimų su spiningu. Toje vietoje rankose jų teko palaikyti apie 30-40 vnt.





Na, spiningaujant L kotuku ir mažesniais masaliukais, mano didžiausiam džiaugsmui į ešerių šėlsmo puotą prisijungė ir du karšiukai. Vienas arti kilgramo, kitas apie 700gr. Nesvarbu, kad ne petelnės, svarbiausia juk pagauti.





Mačiau ir daugiau karšių kaišiojant gelsvas nugaras. Ir ką galima pasakyti apie savo valdas iš kurių šį rytą buvau labai toli pabėgęs.
Mano valdose toks kibimas būna tik anksti pavasarį ir tai ne visada, ir ne kiekvienais metais. Žuvis vadinasi maitinasi ir gan aktyviai, bet darau prielaidą, kad kai jos čia yra gausiai tai konkurencija priverčia kibti, o kai mano valdose ant hektaro vandens vos vienas karšis plaukioja, tai jam nusispjaut į mano guminuką. Tas pats su ešeriais lydekomis ir visa kita žuvimi. Išvada,- šį sezoną, kol kas mano valdose žuvies tikrai nėra, nes svetur ne tik kad ji kimba bet ir jaučiasi judesys, aktyvumas, šėlsmas medžioklė, išėjimai....
Kažkokių išskirtinai didelių kibimų ar pabėgimų šį rytą nebuvo, žuvys nedidelės, bet veiksmo net labai daug.
Tiesa toje pakrantėje be ešerių lydekaičių ir karšiukų, malasi kuojos, , paviršiuje siautėja šapaliukai. Senei tokį gyvą Nemuną mačiau....



Nors visiška smulkmė, bet buvo labai smagi žūklė ir atrodo greitu laiku ten pat bus antras dublis, nes savo valdose kol kas nematau prasmės kažko tikėtis.
Visos žuvys aišku liko ten pat.
Šie karšiukai papildė šį sezoną iki 36 karšių pagautų spiningu.