Jau Liepos 1d.

O kur žvejoti kai vandens Nemune neliko ???

Liepos 6d.

Karšta, nekimba, tai ir žvejybos suretėjo. Nuo paskutinio įrašo dienoraštyje, buvau du kartus aplankyti Nemuną, bet abu kartus nė vieno karšio su UL spiningu. Ne prūdai buvo ir ešerių, o ir dydžiai skystoki, tad net nelabai buvo apie ką rašyti.
Dabar, nors vis dar atostogauju, bet paskutinį kartą buvau prieš tris dienas.
Nepamačiau kažkokio pasikeitimo Nemune. Vandens lygis ypatingai žemas, pakrantės visai baigia užželti žolėmis, juda tik kuojos, o visos kitos žuvies atrodo, kad net nėra. Kaitra ir ypatingai žemas lygis, nuolatinis slėgio kitimas tikriausiai savo padarė ir nekiba atrodo tęsiasi.
Nors prie vandens atvykau dar tik švintant, bet jau sutikau visą aibę žvejų. Tuščia, bet kaip ir man,- viltis labai didelė jėga.
Pradžioje žvejojau su UL spiningėliu. Tikėjausi kažko ne plėšraus, tačiau nieko naujo. Vienas kitas ešeriukas, dvi mažos žolinės lydekaitės ir viskas. Karšių nė kvapo nė su dugninėmis, nė su spiningu ir aplamai net nematyti rytinio jų judesio. Atrodo kad tikrai jų čia jau visas mėnuo nėra.
Jau sukilus saulutei, dar pažvejojau su sunkiaisiais ginklais. Nekimba taip pat bet nors iš visos tos nekibos, bent kažką suviliojau.



Pasikabinau ten kur ne jo tikėjausi. Užkibo vidurį Nemuno, stiprioje srovėje ir mažam gylyje. Iš akies šiek tiek virš dviejų kg.
Pagavau dar keletą ešerių su ne jiems skirtomis gumomis ir dar dvi ar trys silkutės bandė prie pat kojų sugriebti guminuką. Viena griebdama pasiskraidė ir pabėgo, kitos tik griebė.





Tai ir viskas iš šios žūklės. silpnai, - net labai silpnai. Atostogos baigiasi, tad tikriausiai kai jos pasibaigs ir prasidės tikrasis vasarinis kibimas. Juk visada viskas būna prieš mūsų norus, prieš mūsų planus.

Liepos 7d.

Paskutinė atostogų diena, paskutinis žvejybinis rytas, paskutinė atostoginė žvejyba.
Beliko tik trupinėlis nemokamų atostogų, rugpjūčio pradžioje, o paskui vėl visi metai to,- kas labai trukdo žvejybai.
Ryte vėl tingėjosi švintant ropštis iš lovos, todėl prie vandens buvau jau senei gaidžiams sugiedojus, visą rytinį giesmių repertuarą. Nemunas pasitiko beveik be vėjo ir dar šiek tiek žemesniu lygiu, negu vakar. Važiavau ten, kur per atostogas geriausiai sekėsi, o tai gerokai toliau, negu siekia mano valdos.
Jokių konkrečių tikslų, jokių išankstinių nuostatų, tiesiog rankose UL spiningėlis ir rankinė su puse, viso mano turimo, mikro gumų arsenalo.
Aišku net nejučia, jau nuo pirmų metimų, pats save pagavau, kad gal net instinktyviai taikausi pagauti karšį. Tai laikai atėjo. Seniau viskas buvo aišku, blizgė, didelė guma, rimtas spiningas ir tikslas lydeka, o visą kitą kaip Nemuno neptūnas duos. O dabar jau ne,- negerai, lydekos lyg kokia atgyvena, reikia karšio ir paėmus UL spiningą į rankas, jau įsijungia auto pilotas ir darai viską kad suvilioti karšį.
Tebūnie karšis. Pamėginau, paerzinau, pašokdinau ir pakračiau mikro masaliukus apie gerą pusvalandį. Nė barkšt Tik tada susivokiau kad galima mikro masalais pagauti ne tik karšį. Šį paskutinį atostogų ryta man nieko juk ir nereikia. Svarbų tik kas nors kibtų.
Pamėginau ir pasipylė kaip iš rago gausybės rainiai.
Vienas didesnis, kitas mažesnis, o šis kažkodėl labai panašus į starkiuką. Gal koks tėvelis starkis, buvo prišokęs netyčia prie ešeriuko mamytės....



Kabinėjosi visai neblogai, lyginant su tuo kaip jie nekibo paskutinėmis dienomis. Aišku viską daro gera pakrantė. Čia ir praėjusiais kartais apsilankęs, tegu ir nieko labai galingo nepagavau, bet žūklė visada buvo nesulyginamai judresnė, negu ano valdose.



Beišdykaujant su ešeriais, atradau staigų gylio perkritimą ant kurio keteros gerokai stipresnė srovė, o žemiau vėl srovė rami. Aptikau ir apsidžiaugiau, nes ne kas dieną, ant mikro guminukų ir ypač šiemet, kimba meknės.



Smagu buvo ją "nusiimti" nuo stiprios srovės seklumos, su UL koteliu. Linksmai paišdykavo užkibus, net kelis kartus iššokdama iš vandens. Ne monstras, bet iš akies, apie pusantro kilogramo. Ačiū jai, už įspūdingus šuolius ir geras emocijas.

Netrukus sulaukiau ir antros, tik ši buvo kuklesnė, nešokinėjo, tačiau kirto per mikro masaliuką, taip tvirtai, kad vos spiningėlis neiškrito iš rankų.. Pagrojo ritės stabdžiukais ir 2/0, mano naudai.



Ši jau truputi mažesnė ir tik arti kilogramo, gal todėl ir kukliau elgėsi užkibusi. Buvo dar ir trečia. Dar mažesnė, tačiau iki kranto dar riekia daugokai bristi. Kol davedžiau iki pakrantės, matyt nepanoro būti nufotografuota, tad murktelėjo į pakrantės žolyną, pasimuistė, pasimuistė ir pasakė man "viso gero". Gal nefotogeniška jautėsi, kad taip nenorėjo nusifotografuoti atminčiai....
Vėliau teko jau sunkinti masalus, nes labai staiga pakilo vėjas, pašiaušė piktas, putotas bangas ir žvejoti su 1,5 gr volframo čeburaška, pasidarė neįmanoma.



Su didesniais svoriais sekėsi ne ką blogiau, tik kažkaip atvirkščiai. Kol žvejojau 1,5gr svoriais kibo didesnės žuvys, kai pradėjau žvejoti 3gr masalais, žuvys sumažėjo. Tiesa žūklę baigiau jau 4gr svoriais.

Taigi, didesniais svoriais, toje pat vietoje, nežengiant nė žingsnio, pagavau dar du mekniukus, bet tik mekniukus. Mažyliai dar,- tik apetitas didelis, ryti tokio dydžio gumas.



Ko, ko, bet šapaliukų visai nesitikėjau. Jei meknės kartais mėgsta pagainioti mikro guminukus, ir tai ankstesniais sezonas nebuvo nieko naujo, tai su šapalais beveik niekados nepavyksta rasti bendros kalbos, žvejojant minkštais mikro, silikoniniais masalais. Šį kartą mažyliai domėjosi reins guminuku, dažnai jautėsi kaip kerta per masalo uodegą, kartais ir per kabliukus, o kartasi ir į lūpą....





Smagu , gražu bet nepiknaudžiavau jų kvailumu. Smulkūs, kam žaloti, tad stengiausi išvengti tos zonos, kurioje vos ne kiekvienu metimu jie daužė masaliuką per uodegą.
Aišku pasigavo dar ir keletas ešerių. Kaip gi be jų. Jie turi visur "įkišti savo trigrašį", tad be mekniukų, šapaliukų, ant didesnių guminukų kibo ir ešeriukai.



Apie 11val. žvejybą baigiau. Nebuvo įmanoma net 4gr mėtyti. Nesijautė dugno, valas išlenktas didžiausiu lanku, spiningėlis nuo vejo perlinkes, o pačiam jau reikia kepurę ant galvos laikyti, kad nenuskristų, kartu su akiniais.
Visos sugautos šį rytą žuvys, po foto sesijos ar be jos, nuo kabliuko, keliavo atgal į putojantį pasišiaušusį piktą Nemuną.
Buvau dar pagalvojąs žvejoti sunkiuoju spiningu, bet susilaikiau. Žuvies nereikia, žvejybos malonumo per šį rytą, taip pat pilnos bridkelnės, tai kam dar lydekoms dantis daužyti ? Neėmiau,- nežvejojau. Užteks žūklės malonumo ir su UL įrankiais.
Pagavau visai nemažai žuvų, apturėjau kelias smagias kovas, nebuvo ir nuobodu,- kibo, tai ko daugiau bereikia, baigiantis atostogoms.
Žuvies svetur yra, ir yra nepalyginamai daugiau, negu ten kur nuolat valgau kasdieninę duoną. Tereikia tik paieškoti tereikia atidirbti, atrasti ir dar įmanoma, nors ir ne galingai, bet visai smagiai pažvejoti.
Tai tikriausiai paskutinis pažvejojimas per šias atostogas.
Protingieji kurmiai paskaičiavo, kad šis sezonas yra 40 -tas, kai aš žvejoju ir 38-tas kai pagrinde spiningauju. Ar ko išmokau ?? Kuo daugiau žvejoju, tuo mažiau suprantu žuvis, tuo mažiau žinau, tuo mažiau galiu patarti kaip reikia žvejoti.....
Iki kitų atostogų.

Liepos 11d.

Pirma darbo savaitė po atostogų jau atlaikyta.
Šeštadienio rytas, vos prašvitus išvertė iš lovos, stipriai spyrė į užpakalį ir išgrūdo pro duris į lauką. Oras ne pats maloniausias, bet žvejybinis.
Pažeme, vos nekliūdami už medžių viršūnių ritasi, pritvinkę vandens debesys, pučia vėjas ir net nevasariškai šalta. Bet nuojauta kažką sufleruoja, kad neik atgal į lovą, nemiegok ir važiuok žvejot.
Pasiėmiau du komplektus. Tai UL spiningėlį su jam komplektuota rankine ir sunkesnį džiginį spiningėlį iki 25gr, taip pat su jam sukomplektuota spinigavimo rankine. Arba,- arba, bet vis vieną pirmenybė visada UL spiningui ir aišku karšiams.
Nusileidus į panemunės kelią iškilo dilema, į kurią pusę važiuoti, kur važiuoti, kur ieškoti kibimo.Pasukau į dešinę, į ten kur vis dažniau, neblogai sekasi įsisavinti svetimas valdas. Pagaliau prie vandens. Anksti, dar tik 4;30 ryto, tad turėsiu į valias laiko paieškoms ir bandymams kažką pagauti.
Kaip visada pagrindinis tikslas karšis, o visą kitą pagal aplinkybes.



Pirmas metimas ir.....ir jau turiu arti kilogramo karšiuką.



Netikiu prietarais, bet blogas ženklas, pagauti tai, ko labai geidi, vos pirmu metimu.Bus ne kas jei taip staiga netikėtai išsipildė vienas iš šio rytinių mano norų.
Vos tik prisegiau auksašonį prie kukano, kai prie manes priėjo nepažįstamas žvejas. Nesumačiau kol buvau prie vandens, kad jis paskui mane į šią vietą atvažiavo. Pasilabinom, paplepėjom nors iš jo išraiškos supratau, kad jam nelabai aišku kaip spiningu galima pagauti karšį. Nebent tik už šono užkabinti. Galiausiai pradėjo klausinėti kur čia geriau žvejoti su fideriais, nors jau buvo aišku, kad kai pamatė prisegtą karšiuką, jis nuo manęs jau neatstos. Taip ir buvo. Po kelių akimirkų susitempė visą mantą ir pradėjo ruoštis. Kai susmeigė fiderių atramėles, net paklausiau. O tai kur man dabar reikės spiningauti, nes jis buvo nusiteikęs mesti savo fiderius ten kur padėta ant kranto mano spiningavimo rankinė, ten kur vandenyje prisegtas ant kukano karšiukas. Viskas ten kur buvau aš įsikūręs. Apsižodžiavom bet sutiko bent per kelis žingsnius pasitraukt. Labai ačiū jam už supratingumą ir mandagumą, tik deja, iš kokių 50 metrų pakrantės kurioje buvau nusiteikęs ir toliau čia spiningauti, tikintis karšio, man beliko tik pusę.
Gal kaip nors įsiteksim, nors žvejiško mandagumo atrodo žmogelis tikrai neturi jokio.
Triukšmaudamas, braidydamas, taškydamasis pakrantėje šeip ne taip užmetė su šėryklomis tris fiderius, o aš toliau pradėjau mojuoti su UL.
Jo nuostabai po kokių dešimties minučių, aš jau jau kovojau su antruoju karšiu.



Mano įkyrus kaimynas, net pradėjo, kažką po nosim burbėti. O man smagu, man taip patinka tokius žvejus padėti į vietą, kad net saldu.
Jau pusvalandis kai jam niekas nekrutina fiderių o aš į krantą pompuoju trečią karšiuką.
Tarp karšiukų, nuolat kabinėjosi ir ešeriukai, tad nuolat vis kokį ištraukdavau, bet po trečio pagauto karšiuko, akivaizdžiai ešerių puota nurimo. Gal baigėsi jų resursai ir jų čia tiek tebuvo, o gal išsilakstė, o gal....nesvarbu. Juk svarbiausia kibo karšys, ir dar smagiau, kad jie kibo man, žvejojančiam su UL spiningu, o atkaklaus žvejo fideriai visai tylėjo.





Pradėjo gražėti oras, išlinido pro debesų tarpą pirmieji, rytinės saulės spindulai, nudažydami kito Nemuno kranto mišką rausvu atspalviu. Bet tik trumpam. Tik kelias akimirkas buvo galima pasidžiaugti gražaus oro prošvaiste. po keletos minučių vėl užslinko juodas, kaip "ašutinis maišas" debesis, sustiprėjo vėjas ir net pradėjo kritinėti lašiukai.
Bet man kibo. Tuoj vėl pasikirtau karšį ir traukdamas mačiau kaip nervuojasi fiderininkas. Deja, karšiukui nebuvo leta pakliūti man į rankas. Paspruko visai prie kojų. Po kokių dešimties minučių vėl bukas "bumt" Vėl sugrojo ritės stabdis, vėl yra.



Neapsakomas malonumas tokia žvejyba. Visą birželio mėnesį buvo beveik neįmanoma pagauti karšį, tiek mano valdose tiek čia. Nekibo, - o dabar vienas seka po kito. Jaučiausi pakylėtas tokios smagios rytinės žvejybos ir juo, labiau jautėsi žvejiškas pasitenkinimas, kad šalia su fideriais nepagauna iš vis nieko, jau nekalbant apie karšį.

Tą džiaugsmo ir malonios žvejybos fiestą būtų galima pasakoti be galo. Buvo ir ketvirtas ir penktas ir šeštas karšiukas. Galiausiai susigriebiau kad ant kukano visa dienos norma spurda. Lyg ir būtų gana, bet kimba o fideriai ir toliai visiškai tyli. Nepagavo net kuojikės,, tik nuolat kažką burbėdamas keitė, rišo kabino, vėl ištraukes keitė ir tai tesėsi beveik ištisai kol aš vieną po kito į krantą vedžiau, paguldytus ant šonio, plačiašonius laivelius. Man gan, savo normą pasigavau, bet vien tam kad nelabai draugiškam ir kultūringam žvejui pamokinti, nusprendžiau žūklę tęsti ir jei dar bus karšiukų, jo akivaizdoje paleidinėsiu, kaip paleidinėjau ešeriukus. Be jokios širdies graužaties kad man gaila paleisti.
Taip ir buvo. Kibimas tęsėsi tuo pačiu tempu. Net nepajutau kad predėjo smarkokai lyti. Apranga apsaugo o štai fideriais žvejojantis, neabai su kokia apranga, bet katrus. Visas šlapias nuo lietaus o gal jau ir nuo prakaito, dirbo tuo pačiu tempu. Vis permetinėjo, vis kažką raišiojo ir nuolat kažką meldėsi po nosim.
Buvo 8:30 kai sau pasakiau gana. Kad neištiktų fiderininką širdies smūgis, nusprendžiau važiuoti namo. Neskaitant nemalonaus įkyruolio, vos nelipančio ant galvos, pažvejojau fantastiškai ir tai tikriausiai buvo pati smagiausia šį sezoną mano karšių žvejyba su spiningu. Iki 8:30 mano sąskaitoje buvo pagauta 11 karšių. Tai kol kas aplamai geriausias mano karšių žvejybos rezultatas per tokį trumpą laiką. 11 vnt, neesu net gerais laikais pagavęs su dugnine ar plūdine. Nebuvo šį ryta didelių. Pagrindinis kontingentas nelabai siekiantys kilogramo. Daugiausiai, 700-900gr. Du buvo gal šiek tiek virš kilogramo.
Kaip buvau šešis pirmuosius pasikabinęs ant kukano, taip ir užbaigiau žvejybą su jais. Dar 5vnt, nukabinti nuo kabliuko, grįžo atgal į Nemuną, tuo pačiu neakivaizdžiai atlikdami fiderininko auklėjamajį darbą.



Nepakartojamą smagią, gausią, ir emocinga žūklė turėjau šį rytą. Ilgam ji išliks atminty kaip kažkoks etalonas, karšių žvejyboje su spiningu.
Ir kas dar gali prieštarauti, kad karšys su spiningu tai tik mitas. Tai tikrai joks mitas. Tai nepakartoja maloni ir rezultatyvi žūklė, kuriai nereikia jokių pašarų, jokios chemijos, nereikia gyvų besirangančių masalų, nereikia platformų, atramėlių, kibirų, nereikia nieko, tik spiningėlio, spingisto rankinės su viena kita sauja mikro masaliukų ir šiek tiek žvejiško išprusimo.
Ačiū Nemunui už labai gausias ir dosnias šio ryto dovanas. Gal būt kada nors visą tai pavyks pakartoti.
Nors dienos normą manau šiandieną būčiau viršijas bent dvigubai, tačiau yra planų vakare mėginti pakartoti tai kas nepakartoja. Žuvies pasigavau ir taip daugiau negu reikia, tad visom vakare užkibusioms, be jokių išlygų,- amnestija.

Lig šiol, šį sezoną spiningu buvau pagavęs 36 karšis. Šio ryto neįtikėtinai gausus laimikis, šį skaičių padidino iki 47 vnt.

Malačius, taip ir toliau
Reikėjo dar jam ir sėkmės palinkėti
Iki šios dienos turėjom po lygiai pagavę, deja, dėjai kaip pro stovintį . Tiesa mano tai dugnine pagauti ir tik keli plūde. na nieko , dar ne ruduo .

Kitąsyk prie Nemuno atsivešiu kokius 10 fiderių (tiesa, dar 7 reikia nusipirkti), išdėstysiu kas 10m., kad AudriuiM nebūtų kur spiningauti Jei rimtai, tai AudriusM šaunuolis , o dėl žvejų etiketo, tai aš patyliu.Tas pats ir pas mus.Jei pamatė kad pagauni, tai 100 proc., kad ta vieta bus okupuota, plius dar šiukšlių primėtyta.

Liepos 11d vakaras

Bandžiau dar vakare pakartoti rytinę karšių fiesta, bet nesigavo. Nuvažiavus į vietą, paaiškejo kad man ten žvejoti jau nėra kur. Savaitgalis daro savo Visos įmanomos vietos jau užimtos. Ten retai ir paprastą dieną būna laisva, tad nieko nuostabaus. Teko suktis atgal. stojau savo valdose. Bus proga paslampinėti po savo pakrantes ir patyrinėti kaip reikalai su gyvybe. Senokai jau savo valdose žvejojau, o puikus rytinis kibimas tenai gal tai ženklas kad ir mano valdose kažkas pagerėjo.



Per vakarą išmaišiau dvi įmanomas karšines duobes. Ne kas, tačiau ešeriai tikrai atsigavę. Kibo tiek vienoje tiek kitoje ir kibo jau arti kranto, kas reiškia kad tikrai suaktyvėjo. Pagavau gan daug, tik dydžiai kol kas kaip visada.



Buvo ir visai mailiaus, bet bent jau judesys jautėsi.



Karšių pagavau tik vieną virš kilogramo. Manau, kad jų tikrai nelabai mano valdose šį sezoną yra, todėl niekas ir nepagauna. vienas, bet ir tas vienas buvo daug maloniau už visą dešimtį tokių pat lydekų.



Na ir kaip visada silkutės. Viena tokio pat dydžio, net guminuką nusikando.



Daugiau karšinių kibimų atrodo neturėjau, tad vakarinės karšių fiestos jau nebuvo. Užteks ir vieno kuris papozaves grįžo pas saviškius.
Tai buvo 48-tas karšiukas šį sezoną pagautas tikslingai su spiningu.
Nežinau ar dar tikėtis iš savo valdų karšių šį sezona ar taip ir užbaigsiu sezoną tik pavieniais pagavimais savo valdose. Bus matyt, dar yra ruduo, kuris kartais gali atnešti netikėtumų, o dabar yra kaip yra.
Kalbėjau ir si vietiniais "bliombininkais" . Pakalbėjau ir vėl pasijutau geriau. Aš bent ešeriukus traukiau vieną po kito, bet porelę silkučių ištraukiaus ir netgi vieną virš kilogramo karšiuką sugebėjau pagaut. "Bliombininkai" kaip visada mano valdose vėl tušti. Nepagavo net kuojų, jau nekalbant apie karšius.
Jei sugebėsiu ryte atsikelti, vėl mėginsiu savo valdas, nes ten svetimose teritorijose atrodo dauguma žvejos per naktį.

Liepos 12d.

Jei katinui nebūtų užėjas alkio "priepolis" ryte būtau miegojas iki pietų. Prižadino kai rytinis kibimas jau į pabaigą, bet geriau tiek negu visai nieko.
Prie vandens buvau apie 7val. Jau niekur nevažiavau, per vėlu kažkur blaškytis. Pažvejosiu valndėlią kitą prie savo namų.



Oras šį rytą jau visai kitoks negu praėjusį rytą ir šeštas pojūtis sufleruoja,kad nieko gero nebus, juo labiau kad pusę rytinės žvejybos jau pramiegota. Stiprus šiaurės vakarų vėjas, nuolat spiginanti saulė, visai nieko gero nežadėjo.Žvejų tik vienas ir tai tik lydekautojas su spiiningu.
Pirmoje vietoje apie valandą net kibimo neturėjau, o ten tikrai turėjo ne tik ešeriai kibti bet ir karšys savo taukus auginti. Tuščia. Vėliau nusikrausčiau į kitą perpektyvią vietą. Ešeriai kibo ir kibo labai puikiai.Nedideli bet nors tokie.Žemiau ešerių "bumt" ir groja ritukė. Spiningėlis linguoja nuo bukų smūgių. Karšis.
Apravėjom pakrantės žolynus ir užsikabinom ant valo dar ir kažkokią dugne gulinčią karklo šaką, bet po mažą žingsnelė, po truputi net nepaguldęs ant šono, išprašiau jį įkrantą, pasirodyti visu ūgiu.



Gerokai virš kilogramo. Šaunu. Šis jau 49-tas šį sezoną. Laimingo tau plaukiojimo, o įkandin paprašiau ir trijų norų....
Netrukus vėl lengvas "bum" pakirtimas,- yra. Su šiuo susitarėm be šakų ir žolių ravėjimo. Mažesnis tai jo ir poreikiai mažesni. Išvažiavom į krantą laiveliu ir krante atsikabino.



Iš akies kilograminis. Ui kaip smagu. Tai jau 50-tas šio sezono karšiukas spiningu. Tikiuosi kad praėjusiais metais pagautų karšių skaičių jau kaip nors viršysiu. Pernai buvo 52 vnt, , beliko tik du pagauti.
Nenorėjo ramiai pagulėti kol fotografuoju, bet šeip ne taip vis tik pasisekė pagauti ramybės momentą. Po foto sesijos taip pat keliavo atgal. Beje šiandieną net kukanas liko automobilyje kad nekiltų netyčia kokia pagunda, kažką prie jo prisegti. Per sekančią valandą nurimo ešerių kibimas, karšių daugiau taip pat nebuvo kibimų, pagavau tik vieną silkutę.
Atrodo žūklę galima baigti, nes ir vėjas jau su 2gr ęeburaška nelabai leido žvejoti.
9:30 jau namie.
Negausiai, bet vėl buvo smagu pagauti karšių. Pagalvojus juk žvejui smagu net kilgraminę lydekaitę pagauti spiningu, o čia pagauni tai kas atrodo net neįmanoma. Žūklę užskaitau. Vėl pasisekė ir tuo du karšiukai papildė šio sezono karšių skaičių, pagautų spiningu iki 50vnt.

Jau nepamenu kurią dieną vyko ši žūklė.
Netikėtai, per 15 min darbe, apturėjau sveikatos problemų, todėl paskutiniu metu teko ramintis su žvejybomis ir ne kurį laiką pagyventi su nedarbingumo statusu. Nelabai išeina ir pažvejoti, nors netgi labai netraukia prie Nemuno.
Pirma priežastis, neįprastai žemas vandens lygis. Tokio "sauso" Nemuno net nepamenu per visą 40 metų savo žvejybų. Antra priežastis, paskutiniu metu visiškai nuskaidrėjas Nemuno vanduo. Toks skaidrus būna tik vėlų šaltą rudenį ir tai toli gražu ne visada. Nebūdinga Nemunui toks vandens skaidrumas ir visiškai anomalija, kad tai vidurvasaris. Pribridus prie gilesnių duobių, pašvietus saulei, galima įžiūrėti jų dugną, nors gylis arti trijų metrų. Toks skaidrumas būna nebent Dubysoje. Šviečiant saulei, žiūrint nuo kalno, galima matyti visas seklesnes ir gilesnes vietas. Viskas kaip ant delno. Gal todėl sunkiai sekasi daugumai su žvejyba.
Su dugninėmis žvejų mano apylinkėse aplamai šiais metais ištisi kolchozai pasidarė. Kartais net pagalvoji ar ne kokia krizė vėl į Lietuvą ateina, kad toks antplūdis, o gal pagauna??? Taigi, nepaisant nedarbingumo, vieną rytą buvau pamėtyti ul ir tuo pačiu pasižmonėti.
Pagrindiniame kolchoze kažkas ištraukė karšiuką, gal pagavo ir daugiau, bet apie valandą netoliese žvejojant nemačiau daugiau jokio žvejų judesio, nors dugninių viršūnių styrojo daugiau negu karklų pakrantėse. Miškas, žvejų taip pat kai per metinius atlaidus. Tik su vienais pakalbėjau. Tuščia. Taigi tik kažkas, kažkam kartais užkimba. Nieko gero ir aš tą rytą nepešiau. Net vilties neturėjau, kad kažką iškrapštysiu. Kai tokios Nemuno anomalijos, niekados nieko nesitikiu, ta tik pavieniai atstiktiniai mažuliai ešeriukai kartais užkibdavo.



Pakeičiau vietą, bėgdamas toliau nuo kolchozo ir miško dugninių, bet naujoje vietoje, net ranka sunkiai klo žvejoti su UL spiningu. Šviečiant saulei, matosi dugnas per visą užmetimą, tad kas gali kibti. Praėjau puskilometrį pakrante, prie duobių, bet ir ten nieko. Duobėse matosi stovi visai solidūs ešeriai, matosi slankioja nemažų žuvų šešėliai, bet žinau tokią taisyklę. Jei aš jas matau tai jos jau tikrai nekibs.
Pakeliui sutikau ir Vincą, mėginantį apgauti Nemuno gyventojus su sportine meškere. Pasirodo net dreisenos ant kabliuko neima. Dreisena juk masalas NR1 net per patį blogiausią kibimą.



Kol saulė tekėjo, dar kažką pagavo, o vėliau nulis. Nieko ir aš su spiningu nesitikėjau, nieko neradau ir net vilties neturėjau rasti. Pamėčiau tik tam, kad nepamiršti už kurio galo reikia laikyti spiningą.
viskas ką pagavau tai buvo gal dešimt mažų ešeriukų ir mažas salatukas.



Žvejoti norisi, bet paskutiniai reikalai su sveikata nelabai leidžia kažkur toli išvykti, o mano apylinkėse nemanau kad dar liko pakrančių kur būtų galima tikėtis kažkokio kibimo, be to esant žemam lygiui prasidėjo visuotinė visų pakrančių fideristų okupacija. Kur pažvelgsi visur miškas dugninių, tad kol kas atrodo reikės laukti sveikatos pokyčių ir Nemuno anomalijų pabaigos, o dar geriau aukštesnio vandens lygio, kai mažiau liks vietos fideriams, chemijai ir kolchozams.

Cha, vat kodėl pas mus žvejų ryškiai sumažėję . Kada benuvažiuosi, ten kur būdavo kolchozas -tuščia Kaunas persibazavo į tavo valdas

baubas parašė:


Pastebėjimas

Cha,- šiandien ryte nė vieno ekipažo tik namo grįžtant vienas atsirado.


Liepos 23d.

Vakar pasižiūrėjau meteo.lt ir nutariau, kad šiandieną iš ryto būtų jau laikas, vėl mėginti šturmuoti Nemuną.
Nors Sveikata po paskutinių nemalonumų nėra super gera, bet retsykiais manau galiu sau tą leisti.
Ryte aišku, kaip jau darosi įprasta, pakilau vėl pavėluotai. Planavau švintant būti prie vandens, nes vėliau pranašauja lietų, bet prie vandens buvau tik apie 6val.
mano valdose šį rytą, važiuojant žvejoti nebuvo nė vieno žvejybinio ekipažo. Tikriausiai visi jau sotūs, prikimšę šaldiklius ir rūkyklas, kad niekas nežvejoja, bet nestojau. Taip susiplanavau, kad važiuosiu ten, kur praėjusiais kartais pagavau karšių. Tikiuosi ten taip pat nebus kolchozo ir miško dugninių. Kaip nekeista, bet ir ten visi jau apleido tą pakrantę. Tikriausiai ir ten intensyviai žvejojantys jau prikimšo šaldiklius. Taigi mano disponavimui visa pakrantė, ramybė, tyla, jokie fideriai, jokie pašarai ar chemija.
Pradėjau ten kur nelabai senei turėjau auksinį karšių rytą Nemunas kaip veidrodis vandens lygis dar apie 15-20cm žemesnis negu buvo tada, visiškai skaidrus ir srovė dar labiau sulėtėjusi. Oras,- pasaka. Šiek tiek debesuota, bet protarpus bando rodytis net saulės spinduliai, tačiau visumoje dangus apsiniaukęs.
Po pirmos valandos žvejybos, jau darėsi neramu, nes kibo tik pavieniai maži ešeriukai. Išmėginau ir naujai gautus CRAZY FICH Active Slug masaliukus. Dirba gražiai ir manau visai kibūs. Geriausiai tiko NR8 kamatsu round kabliukai ir 3gr čeburaška. Deja kibo tik ešeriukai.



Valanda atidirbęs toje vietoje, jau netekau vilties čia pagauti karšį ir nusliūginau pakrante ieškoti ,- net nežinau ko...
Už puskilometrio radau. Bukas stuktelėjimas kitame gale, pakirtimas, sugroja ritukė ir jau suprantu, kad kitame gale tikrai karšis. Tikriausiai net neįmanoma karšio supainioti su kita žuvimi. Pasiduoda palengva, kartais paprašo valo, bet viskas vyksta lėtai ramiai ir užtikrintai galingai. Kaip su UL koteliu visas šis kovos derinys labai mielas žvejui.
Prieš paskutinę akimirką, kai jau bandžiau pasiimti karšį vandenyje, įvyko tai ko mažiausiai norėjau. Atsikabino. Buvo daug "pypt pypt"....Taip sunkiai sekasi su karšiais šia vasarą, o dar ir tas vos ne iš rankų paspruko. Mačiau kad vos laikėsi kabliukas lūpos kraštelyje, bet nesitikėjau vienas jo smarkesnis tymptelėjimas taip baigsis.
Laimė, kad nusivylimą už kokių dvidešimties minučių, pakeitė jau kitas toks pats priešininkas.. Vedžiau į krantą net nesistengdamas sugreibti ranka vandenyje.. Pagaliau pasisekė. Yra.



Mintyse suskaičiavau. Tai 51 karšiukas šį sezoną pagautas spiningu. Neapsakomai malonu, padaryti tai, ko nelabai pavyksta netgi tradiciškai žvejojantiems karšius. Po kokio pusvalandžio vėl labai ilgai lauktas bum. Pakirtimas, sugroja ritė, keli metrai valo ne mano naudai ir vėl pamažu į krantą vedu plačiašonį. mintyse meldžiuosi, nesiblaškyk, nesispardyk, vis vieną paleisiu, man tik foto ir statistikos iš tavęs tereikia...
Neklausė mano maldų, priešinosi kaip užkeiktas, nepasidavė, negulė ant šono lyg koks užsispyręs ožys. Taip ir išprašiau į krantą nepaguldęs ant "menčių"



Ištraukęs net atsidusau. Laimingai. Tai jau 52 šį sezoną. Smagu.
Po foto sesijos, kaip ir pirmasis nuvinguriavo atgal į gelmę.
Per tą laiką net du kartus nestipriai palijo. Skubėjau žvejoti toje vietoje toliau, nes pagal prognozes turėtų šį rytą užeiti gausus lietus ir lyti visą pusdienį, tad žūklės laiko švaistyti veltui mažiausiai norėjosi.
Per sekančią valandą daugiau karšinių kibimų taip ir nesulaukiau. Gal išsibaidė, gal tik tiek čia jų buvo, o gal ir prasidėjas lietus numušė jiems apetitą. Nors jau lynojo, bet dar labai viliojo paeiti žemyn porą šimtų metrų, kur matėsi veidrodiniame Nemuno paviršiuje, kad yra staigus gylio perkritimas. Kai nuėjau, pasirodo reikia gerokai bristi, kad tą perkritimą pasiekti. Toli. srovė nt jo gan smarki, tad jau keičiau karšiams skirtą masalą į labiau aktyvų masaliuką net su 4gr galvakabliu. Tik su tokiu svoriu pasisekdavo užmesti tiek kiek ano manymu reikėjo.
Po kelių pirmų metimų,- ataka, po to antra trečia ir pagaliau "sėdo".
Ešerys ir visai padoraus dydžio.



Apie kokią valandą nesitraukiau iš tos vietos nė žingsnio. Ne tankiai bet kibo visai padorūs ešeriai, o labiausiai patiko, stiprioje srovėje labai agresyvios, kartais su keliais pakartojimais, atakos. kelis didesniuosius, pasikabinau ant kukano.



Smagi buvo žūklė, labai smagios agresyvios atakos, agresyvus priešinimasis srovėje, ne retai sugrojantis ritės stabdis. Buvo malonu juos ten spiningauti, tik štai lietus malonumo jau nekėlė jokio. Lietus pamažu įsismarkavo ir teko pradėti galvoti apie namus.
Ant kukano buvau sukabinęs 7 didesniuosius ešerius.



Tik paskui susigirebiau. o kur aš juos dėsiu. būtų daugiau,- gal..... o dabar nė šis nė tas. Taigi, lyjant lietui , keli kukano turinio foto kadrai ir visi į laisvę.



Didžiausią pakabinau ant svarstyklėlių.



Šaunūs rainiai. Ne kas dieną ir ypač šį sezoną kimba tokie gražuoliukai.
Gera žūklė buvo, nes tikėjausi kad bus daug blogesnė. Du apie kilogramą sveriantys karšiukai, jau savo skaičiumi pasiekė praėjusių metų viso sezono, pagautų karšių spiningu kiekį. Pernai iš viso buvo 52vnt pagauti spiningu per visą sezoną, o dabar dar tik vidurvasarį tie patys 52vnt.
Tikiuosi iki sezono pabaigos pavyks viršyti praėjusių metų skaičių.
Lietus visai įsismarkavo, tad toliau tęsti žūklę jau nesinorėjo.



Važiuojant namo pro savo valdas mačiau, kad atsirado vienas drasuolių ekipažas, kurie dar atrado šaldiklyje vietos karšiams. Matyt viltis miršta paskutinė....
Pravažiuodamas, mintyse palinkėjau jiems sėkmės ir netgi truputi užjaučiau, na bet viskuo tegu įsitikina patys savo kailiu.
Namuose buvau 10:30.Pylė lietutis visą kelią, pylė be sustojimo ir taip atrodo bus gerą pusdienį.
Nežinau kada vėl sau leisiu pažvejoti, nežinia ir kaip bus sveikata, bet šia žūkle likau visai patenkintas ir netgi daugiau....

Liepos 25d.

Sveikata šiek tiek leidžia, todėl iš ryto apsilankiau Nemune. Nevažiavau niekur toliau, nes ir ten kiek pasiekė žinios "ne prūdai" su kibimu.
Apmažėjo ir žvejų. Vos vienas kitas ekipažas, mėgstamiausiose žvejų vietose. Jei būtų geras kibimas, jei pagautų, atėjus savaitgaliui ten būtų kaip per varžybas, tačiau taip nėra ir tai daug ką pasako.
Apsilankiau šį rytą vietineme "kolchoze" pasilabinau su pažįstamais, pabendravom ir šiek tiek pamojavau su UL. Bandžiau kaip visada rasti karšį. Su dugninėmis kaip supratau nuo vakar vakaro per kokias 8-10 dugninių tik du karšiukai ir truputi smulkmės, tad ir žvejyba buvusi su atsipalaidavimu gamtoje....
Mikriukus keliose vietose vėl neblogai valgė ešeriukai, tik tose vietose niekados nebuvo didelių, tai ir dabar kibo tik smulkūs. Ten taip pat mėgsta lankytis karšys, tačiau jų kibimo nesulaukiau. Patikrinau ir kelis masalus, truputi eksperimentavau su pravedimais- masalo animacija, bet ne. Nesugundžiau nieko karšiško. Jei jie ten šmirinėtų, vis vieną atrandi būdą masalą ar dar kažkokią gudrybę ir vis vieną suvilioji, tačiau net keliose "iššukuotose" su spiningėliu vietose, nebuvo net užuominų, kad jie čia laikosi.
Už tai pagavau monstrą. Sunku suprasti kartais žuvis, bet pasitaiko ir monstrų į kitą pusę.....



Retsykiais mikro masaliuką pačiupdavo pakraštinės lydekaitės, Nelabai džiaugiausi jų draugija, bet nori karšio,- turi susitaikyt su viskuo....su sudraskytais lydekaičių ar ešerių masalais, su nukastomis lydekaičių čeburaškomis, sugadintais pavadėliais ir tt. Susitaikiau. Traukiau viską iš eilės, kas tik paragaudavo masaliuko. Viską, bet tik ne karšius...







Pabaigoje ant mikro masaliuko su UL spiningėliu, sulaukiau netikėtos, monstro atakos.
Karšis iki 3kg, visai jokių bėdu su UL spiningu, bet čia buvo sunku susidoroti. Per kelis kartus paprašė labai daug valo, elgėsi agresyviai ir su liaunu koteliu, vos 3kg laikančiu pagrindiniu PE valiuku ir tik 2,1kg laikančiu pavadėliu, nelabai sekėsi susitvarkyti.
Nors ir labai norėjosi bent pamatyti kokia žuvis, tačiau gal apie 10 min, to padaryt nepavyko. Jaučiau, kad susitvarkyti bus įmanoma, bet reikia turėti kantrybės, kad ir kaip norėjosi bent pamatyti, kokia tai žuvis. Kantrybė laimėjo.Pamačiau,- salatis. Na dar ilgokai pasivažinėjome, neskubėjau nes mačiau kad masaliukas gyliai gerklėje.tad tikriausiai po 15 min. jis jau buvo mano.



Nebloga aukšlę su UL įrankiais.
Padovanojo labai atkaklią kovą, gerus įspūdžius ir net šiek tiek adrenalino. Buvo smagu.
Tuo rytinį "pasižmonėjimą" prie Nemuno savo valdose ir baigiau nors dar tik 9val ryto. Užteks. Karšių atrodo tikrai nesuviliosiu o paskutinis smagus žūklės akcentas su salačio kova, pakrovė gerų emocijų ir be karšių.



Kartais visko nutinka žvejojant su Ul, mikro masalais, ir tokios staigmenos tikrai visai malonios. Visi 3kg. Smagumėlis.

Liepos 27d.

Pasigailėjau, kad vėlai atsikėliau. Rytas buvo "tinkamas", tik kas iš to,- buvo pramiegota.
Gal dėl pramiegojimo, o gal taip ir turėjo būti, tačiau karšio su UL taip ir neradau. Kaip visada jokio mano valdose judesio, jokios gyvybės. Nesimato nė ešerių medžioklės požymių, karšį iš vis nepamenu kada mačiau parodant nugarą, nesidaužo salačiai, lydekos jei jų yra tai taip pat atrodo miega.
Porą valandų su UL ir nė vieno karšinio kibimo. Vėliau ešerinėje vietoje vos keli rainiai.





Išlindo iš už debesiukų saulė ir tie visiškai nustojo domėtis bet kokiais masalais.
Buvau įbridęs iki juosmens, vanduo kaip krikštolas skaidrus ir matėsi prie kojų slankiojantys sprindiniai ešeriukai. Pakaišiojau masaliukus po nosim ir likau supratęs, kad galiu ramus eiti namo. Pamatę masaliuką ešeriukai vietoje to kad domėtūsi, graibytų, atakuotų, vietoje to nešdavo klumpes tolyn. įdomi reakcija žinant ešerio gobšumą ir smalsumą.
Nusivyliau šia vasara savo valdose, o gal jau žvejot visai nebemoku, gal laikas keisti "profesiją" ir meškeres iškeisti į kažką kitą. Na dar palauksiu rudens, gal kas nors pasikeis nors pasikeis mano valdose, nors jau nelabai tikiu.
Beje, jau kelintą kartą savo valdose matau einančias lašišas. Mačiau ir šį rytą iššokančia nelabai didelę patelę.
Be ešeriukų vėl gal atsitiktinai o gal ir ne, ant mikro masaliuko pakliuvo salatukas, bet vien už tai jis vertas pagarbos, kad labai neįprastų spalvų. Šonai auksiniai, o nugara žalsva ir gan ryškūs pelekai. Paprastai čia pasigauna tradicinių spalvų, sidabriniais šonais, melsva nugara ir nelabai ryškiais pelekais, tad šis,- visas gražuolis prieš savo vietinius gentainius.







O iš paleidimo foto, gavosi tik nupraustas mano veidas ir pilnos akys vandens....



Nors dažnai palyje bet Nemuno lygis nesikeičia ir laikosi labai labai žemas. Vanduo kaip krikštolas skaidrus ir šviečiant saulei matosi dugnas per visą užmetimą, nors gylio ten kur žvejojau pakankamai.
Ne be reikalo plaukiantis aukštyn prieš srovę laivas, strigo ant seklumų kas keli šitai metrų.



Praėjusį kartą ir šį rytą, mėginau naujus CRAZY FISH guminukus ir atrodo jie ras deramą vietą mano masalų arsenale.
Kad gardžiai juos valgo ešeriai tai jau net nekyla abejonių, bet tiek praėjusioje žūklėje pagavau solidų salatį, tiek šiandieną vėl šį masaliuką atakavo salatis. Tikriausiai jiems jis patinka tad pasirūpinau atsargomis.



Kagi, kad ir koks gražus buvo šis rytas, bet mano valdos vėl, eilinį kartą man nieko gero nedavė....

Liepos 29d. vakaras

Gyveni, žvejoji ir nuolat mokaisi, bet apie viską nuo pradžių.
Kad Nemune nekimba jau niekam pasakot net nereikia. Anomališkai žemas lygis, seklu, žuvis pasitraukusi nuo pakrančių, o kai kuriuose mano valdų Nemuno ruožuose atrodo iš vis nebelikę jokios gyvybės, tik kurkiančios varlės likusiose, užžėlusiose pakrančių balutėse.
Nesisekė paskutiniais kartais ir pavažiavus į svetimas pakrantes, atokiau nuo savo valdų. Visur kibimo "badas"
Paskutinį kartą kai lankantis savo valdose su UL spiningu, vienoje duobutėje net du kartus ištraukiau gleivėtą nuo karšių pavadėlį, todėl šį vakarą, be didelių vilčių ten ir apsilankiau, vėl tikslingai taikydamas į karšį. Tai įprasta visų fiderininkų vieta, kurie tos pakrantės niekados nepalieka be žvejiškos priežiūros. Ir šį vakarą ten žvejoja ir netgi pažįstami iš Kėdainių.
Prie jų arti neėjau, nes neverta vilioti karšį ten kur gausu pašarų ir kur nuolat metamos dugninės. Stojau atokiau.



Dar kartą pasikartosiu, kad gyveni, žvejoji ir nuolat mokaisi.
Vakaras buvo labai ramus, vos jautėsi dvelkiantis vakarų pusės vėjalis. Saulę dažnai slėpdavo lietaus pritvinkę debesys, bet Nemuno paviršius buvo kaip veidrodis.
Tikriausiai per pusvalandį spiningavimo toje duobelėje, pasigavo tik nedideli ešeriukai, o karšys tylėjo. Nesitebėjau, bet kai vėl ištraukiau be jokio kibimo gleivėtą pavadėlį, užvirė azartas. Vadinasi jų čia gal ir ne daug bet yra. Pradėjau išradinėti dviratį, Kaitaliojau masalus, ieškojau tinkamiausio pravedimo, kad suvilioti bet.... Traukiau tik nedidelius ešeriukus.



Nesulaukdamas karšinio kibimo, spiningavau toliau, o mintyse prisiminiau senus laikus, kaip karšius žvejodavome plūdinėmis. Prisiminiau ir tai, kad labai dažnai geriausiai karšis kibdavo darant srovėje plūdės prilaikymą, išlaikant masalą ant dugno ar arti dugno.
Sunku pačiam patikėti, bet psinaudodamas lengvu, prieš srovę pučiančiu vėjaliu, iškėlęs aukštai spiningo viršūnę, kad valas iki masalo eitų dideliu lanku, pamėginau, kaip ir su plūdine padaryti masalo prilaikyma, vis jam suteikdamas papildomos animacijos.
Kiek buvo džiaugsmo, kai po pirmų kelių bandymų, bum,- karšinis kibimas. Azartas net širį privertė sparčiau plakti. Po kokių dešimties minučių prilaikymo pamokų, antras "bum".- yra....
Neapsakomas jausmas, kai po pakirtimo pirmas sekundes pajunti lyg būtum įkabinęs kelmą. Nejuda tik didelis sunkumas perlenkia liauną UL spiningėlį. Vėliau tas kelmas pajuda ir galiausiai supranti kad tai tikrai karšis.



Man tai truputi dar naujas atradimas, nors taip esu pagavęs ne vieną ir ne du, bet dabar tai dariau tikslingai, mėgindamas suprasti visas gerąsias ir blogąsias tokio pravedimo savybes. Po truputi pradėjau susigaudyti, koreikia, kaip viskas turi vykti, kaip kontroliuoti masalą, kai vėjalis valą laiko išlenkias dideliu lanku, kaip animuoti, kaip suprasti- pajusti kibimą ir tt.
Ilgai nelaukus, tokiu pat metodu "bum" ir jau antras kelmas muistosi kitame gale.



Vėliau ir trečias, tokiu pat būdu. Buvo aišku, kad kartais ir lengvas vėjalis yra pagalbininkas, norint pritaikyti tinkamą karšiui pravedimą.
Tiesa iš pradžių žvejojau su 2gr volframo "čeburaška" Vėliau pradėjau suprasti kad ji per sunki ir kad net gerokai priilaikant masalą, jis per greitai leidžiasi į dugną. vietoje 2gr uždėjau 1,5gr ir pagal tai kokia ten stiprumo srovė, šis svoris buvo idealus, tokiam pravedimui.
Žinau, kad kai kam nesuprantama, kaip galima žvejoti tokiais mažais svoriais gan dideliais atstumais ir sakyčiau gan stiprokoje srovėje. Įmanoma ir dar kaip įmanoma. Tiesa kibimą viršūnė, žvejojant tokiu būdu, niekaip nefiksuoja, nesijaučia net į ranką, nes karšis ne ešerys, tad jis tik sulaiko lėtai besileidžiantį masalą į dugną. Kibimą galima pastebėti tik akylai stebint valo elgesį, tiksliau valo lanko elgesį. Intuityviai supranti kad masalas dar neturėjo paliesti dugną, o valo lankas jau parodo kad lyg ir pasiekė dugną. Tai ir yra kibimas.
Tokiu būdu sugavau ir trečia karšį.



Po trečio karšiuko teko daryti trumpą pertraukėlą. Motina gamta nusprendė mane išprausti, o aš kaip tyčia buvau be lietui atsparios aprangos, nes net neatrodė, kad vakare gali palyti.



Bandžiau slėptis po krūmais, bet kol iki jų nusigavau, jau nebereikėjo.....
Praūžus lietui, iki sutemų pradžios buvo likusi nepilna valanda, tad koks tikslas važiuoti namo jei nugara išskalbta. Pusiau šlapias vėl spiningavau, užbaiginėdamas vakaro žūklę.
Po lietaus vėl mokinausi pasinaudoti lengvu, prieš srovę dvelkiančių vėjaliu ir 'bum",- kelmas. Kelmas tai kelmas, tik šis nelabai nori iš vietos pajudėti. Kelias sekundes stovėjome abu lyg sustingę, kol pagaliau kelmas pajudėjo iš mirtino taško ir pradžiai pasiprašė apie dešimtį metrų valo. Pati geriausia ausiai muzika, tai ritės rokenrolas.
Sunkokai sekėsi tvarkytis su kitame gale neramiu "kelmu" tik labai palengva, be jokių staigesnių judesių, po truputi mažinau mus skiriantį atstumą, kol pagaliau iškilo. Nelupdamas per jėga link kranto per kelis kartus daviau "atsikvėpti" grynu gaiviu, po lietaus , oru, kol galiausiai kelmas pradėjo griuvinėti ant šono. Yra. Teko deja pasiimti į ranką vandenyje nes nuo sauso kranto mus skyrė plati tankių žolių juosta.







Jau visai nebloga "petelnė" Šį sezoną, retokai pasitaiko virš pusantro kg, tad šis man jau visas gražuolis.
Nors garavo išskalbta mano nugara, bet dar netemsta, dar keli metimai, dar keletą minčių norisi pažvejoti.
Iki sutemos daugiau karšinių kibimų neturėjau o du pagauti karšių vaikai jau neužskaitau už karšį.





Pagavau dar ir ešeriukų, bet jau užteko ir to, ką buvau pagavęs.
Per tą laiką, prie manęs buvo atėjas Edvinas iš Kėdainių kolektyvo. Ir vėl galima sakyti, kad UL spiningas valdo. Jie per visą dieną su fideriais nepagavo nė vieno karšio, tik su plūdine pasigaudė smulkių kuojų, o fideriai, nepaisant kaitaliojamų masalų nuo makaronų, kukurūzų, musės lervų iki sliekų, nedavė nė vieno rimto kibimo. Ir ką galima pakomentuoti. Stacionari karšių žūklė dugnine jau ne pirmą kartą pralošia aktyviai karšių paieškai ir medžioklei su UL spiningu.





Pabaigai kelios sustabdytos akimirkos iš labai malonaus, gaivaus ramaus vakaro nuo Nemuno.





Šie keturi gražuoliai, papildė šio sezono karšių sąskaitą su UL iki 56vnt.
Per praėjusių metų visą sezoną buvo pagauta mažiau. Tik 52vnt, tad karšis su UL spiningu, neapsakomo malonumo žūklė, kai su labai liaunais įrankiais, ploniausiais valais, mažiausiais svoriais, tenka kovoti ne su pačiomis mažiausiomis žuvimis ir ta kova ne atsitktinė retenybė, o labai rezultatyvi karšių žūklė.

Kagi, išmokta nauja karšių žūklės spiningu pamoka, kuri kai kuriose situacijose pasirodo gali duoti neblogą rezultatą net tada, kai karšis labai tingi.

Liepos 30d.

Po vakar išmoktos spiningavimo pamokos, kuri padovanojo 4 karšius, šį ryą vėl mėginau pakartot, tai kas kartais nepakartojama.
Prie vandens buvau tik tada, kai nustojo lietus. Pylė visą antrą nakties puse iki patekant saulei. Prie vandens buvau jau praėjus didžiajam lietaus baisumui ir buvo jau senei prašvitę.
Dar matėsi nuslenkantis, juodas kaip maišas lietaus debesis. Karklai ir pakrančių žolynai varva nuo tik ką praėjusio lietaus o Nemunas vėl kaip veidrodis. Netoliese tebežvejoja nuo vakar dienos Kėdainių fideristai, o aš kaip ir vakar, vėl stojau akistatai su karšiais.
Vakarinio vėjalio šį rytą jau nebuvo tad ir mano atrasto masalo prilaikymo būdo jau nepanaudosiu, bet gal ir be to kas išeis.Vos padarius pirmus metimus pradėjo pūsti lengvas pietryčių vėjalis ir išlindo saulė.
Saulė gal nekenkia, bet štai pietryčių vėjalis, pats nepalankiausias mano valdose žvejoti mikro masalais su 1-2gr svareliais. Masalą neša srovė o vėjalis dar tik pagreitina masalo judėjimą pasroviui, tad nebus lengva.
Per kokią valandą žvejybos traukiau tik ešeriukus.



Prilaikyti jau neišėjo ir ne gana to, dar reikėjo sunkinti masalą, nes vėjas su kiekviena akimirka tik stiprėjo, dar labiau tempdamas valą pasroviui, kas visiškai nesuderinama su karšių žvejyba spiningu. Nežinau kodėl bet nusprendžiau iš ryto naudoti ne CRAZY FISH masalus o BAIT BREATH NEEDLE kirminiukus.
Pirmiausia dėl to kad rytinis apšvietimas man pasirodė toks, kuris tiktų mano turimoms BAIT BREATH spalvoms ir kurių deja nėra CRAZY FISH kirminiukų asortimente, o gal dėl, kad su BAIT BrEATH yra tekę pagauti visus didžiausius egzempliorius. Neturiu tam paaiškinimo bet tą jau esu pastebėjas. Galų gale koks skirtumas su kokiu masalu nepagauti, nes rytas kibimo tikrai nežadėjo.
Tik po geros valandos mojavimo su UL , labai tolimoje distancijoje sulaukiau kibimo. Trumpai pasimuistė ir tuo viskas baigėsi. Na taip...kaip galėjo užkibti jei kabliukas po kelių paskutinų kliuvinių, smaigaliu užsirietęs į viršų. Keista kad ešeriai kažkaip sugebėdavo užkibti.
Po kabliukų "updeito", vėl apie valandą tik ešeriukai. Vėjas visai įsismarkavo o karšinio taip ir nebuvo, bet staiga vėl labai tolimoje distancijoje "bum" ..... i opapa....Nė iš vietos. Tikras įsišaknijąs kelmas. Stovi vietoje ir nejuda...o gal kur įkabinau ar užlindo. Bet ne,- pagaliau pajudėjo, tik deja ne į tą pusę, į kurią aš norėjau. Pasiprašė apie 20-30 metrų valo. Daviau, imk, negi gaila, dar apie šimtas ritėje yra. Plaukiok į sveikatą.
kokias penkias minutes tik važinėjomės kažkur toli gelmėje. Pagal elgiasį turėjo būti karšis, bet vis vieną visada labai smalsu bent pamatyti.
Po kokių penketos minučių pradėjo pasiduoti. Vėl po vieną kitą ritės apsukimą, mažinau mus skiriantį atstumą . leidau vargti, neprievartavau, tegul nuvargsta.
Taip tai karšis. išlindo pats į paviršių pasirodyti, tik čia jau ne šeip karšiukas o visa petelnė.
Visikas baigėsi sėkmingai. prisitraukimas, paguldymas ant šono, pagirdymas gaiviu ryto oru, tik deja kaip ir vakar, teks pasiimti į ranką, nes iki suasumos plati žolių juosta.
ne iš pirmo karto sugriaibiau storą sprandą, bet kažkaip pasisekė laimingai sugriebti. Yra.



Ir vėl BAIT BREATH padovanojo rimtą egzempliorių.





Sekanti valanda nedavė daugiau jokio karšinio kibimo, net ešeriukai nelabai kibo. Viskas nurimo,, tik ne vėjas. Stiprėjo su kiekviena minute šiaušdamas ant Nemuno potojančias keteras. Atrodė, kad ramia sąžine galiu pėdinti link namų, tačiau prieš išvažiuodamas dar aplankiau netoliese antra parą žvejojančius fiderininkus nuo Kėdainių. Vakar per dieną turėjo tik su plūdine pasigaudę kuojų, o fideriai iš vis tylėjo, nors man vakar vakare su UL spiingu karšys kibo galima sakyti puikiai. Šį rytą per keturias dugnines ir parą laiko žvejybos, kuojų derlių sietelyje papildė vienas karšiukas. Tad ir vėl galima sakyti fideris liko apgaudytas. Galiausiai man tas nesvarbu.





Žinau kad po šių reportažų, šį savaitgalį čia, šioje vietoje vėl bus miškas dugninių, vėl bus triukšmas, vėl kolchozas. Ir tegu, mūsų keliai nesusikerta. Jie žvejoja stacionariai, o aš galiu ir kitur nieko nepagauti.

Nesvarbu kad tik vienas šį rytą papuolė, bet žūklė pavykusi. Kova su galingu priešininku ir liaunas UL įrankais, užkrauna adrenalino ilgam.
Tai 57-tas karšiukas, šį sezoną pagautas tikslingai spiningu ir ne šeip karšiukas, o jau visas karšis iš didžiosios raidės.

Nereikėjo man jo, tad padėkojas už geras emocijas ir puikius foto kadrus, sugražinau į laisvę.

Pagarba Taip mėsininkai ir infarktą gali gauti

Liepos paskutinė- vakaras.

Vos ne visą dieną, žiūrėjau meteo.lt laukdamas šviesesnio lango, kad bet nelytų. Vakarėjant toks langas atsirado, tad apie 18val jau buvau prie vandens.



Labai trumpai pasidžiaugiau šviesesniu dangumi. Po kokių dešimties spiningėlio užmetimų, nešiau klumpes po krūmais.
Nors buvau ir su apranga nuo lietaus, bet buvo visai nemalonu stypsoti iki juosmens vandenyje, kai taip pila lietus lyg iš kibiro.



Kaip įprasta, netoliese fiderininkų aikštelėje, taip pat gyvenimas verda.Mačiau užmesta visą mišką dugninių, mačiau kaip su mėtykle metami pašarai, mačiau kaip žvejokliai neramiai vaikštinėja pakrante, bet pasigedau sietelio žuvims laikyti. Gal kaip visada vėl nekibo....
Pralaukus lietų, vėl nusitaikiau į karšis. Oras lyg ir neblogas, nelabai stiprus vėjas, pučianties prieš srovę, buvo kaip pagalbininkas daryti prilaikymus, tik jau nuo pirmų metimų pasigedau ešerių. Tegu ir ne visada jie aktyvus, bet su nosimis vis vieną masalus baksnodavo. Nejaučiau nieko panašaus, ir tai truputi neramino, kad pasikeitus orams gali iš vis vienas nekibti. Vėliau pagavau kelis mažylius rainiukus, bet pirmas vis tik "pasirašė" karšis. Kibimas buvo labai konkretus ir aiškus. Vos masalas palietė dugną, pagal valo elgesį matėsi patempimas. Lengvu spiningo judesiu neryžtingai pakirtau,- tuščia, bet vos masalas vėl palietė dugną, vėl viskas paskartojo, tik šį kartą pakirtimas buvo kaip į kelmą. Yra.
Pagrojo ritelės stabdžiais, o vėliau kaip visada, palengva pamažu....ir jau laikau rankose.



Toks nė didelis, nė mažas. Apie kilogramą ar gal truputi mažiau. Nesvarbu kilogramai, svarbiausia nepamiršti mintyse suskaičiuoti, kad tai 58- tas šį sezoną.
Po sėkmingos kovos su karšiuku, tuoj vėl išskalbė nugarą lietus, bet jau į krūmus nelindau. Kol lijo, nekibo niekas, bet vos tik nustojo, sulaukiau antro kibimo. Šis taip pat labai buvo išraiškingas ir taip pat per du kartus. Pirmą kibimą pajutau tiesiog į ranką, nors ir valas labai gerai parodė. Paragavo masalo kai jis palengva prilaikomas leidosi į dugną. Pakirtau tušiai, bet po pakirtimo vėl besileidžiantį masaliuką, paragavo antrą kartą. Kaip ir su pirmuoju karšiuku, - pakirtimas ir "YRA"



Šis jau truputi didesnis ir akivaizdžiai truputi virš kilogramo.
Pagal šio vakaro programą, tikėjausi, kad pagavus karšį, tradiciškai vėl turėtų praskalbti man nugarą. Neišskalbė, nors dangus tamsus tamsus, nuo lietaus debesų.
Apie gerą pusvalandį mojavau visai tuščiai. Nebaksnojo į masalus net ešeriukai. Matėsi iš vakarų kylantis su lietum dar vienas debesis, tad po truputi pradėjau galvoti ir apie važiavimą namo. Mintis nutraukė smūgis ir rėkianti kaip per roko koncertą ritė. Na kas čia dabar. Tai jau tikrai ne karšis. Spiningėlis išsitiesė nuo rankenos, ritė tikriausiai net užkaito ir tik kai pasigrobė sau apie 15-20 metrų valo, sustojo. Pradėjau pompuoti, bet vėl užgrojo ritė ir iš vandens į kokio metro aukštį, chaotiškai vartaliodamasi išlėkė lydeka. To betrūko, lyg kas tavęs prašė kibti. Laimei viskas tuo ir baigėsi. .. Vyniojant vala, supratau kad net masaliuką paliko. Šaunuolė. Buvo smagu pasigalinėti ir paklausyti ritės koncerto, bet mūsų keliai išsiskyrė taikiai Ne tokia didelė ir buvo gal pusantro kg,, bet matyt labai pikta. Po tkių nuotykių apžiūrėjau pavadėlį, lyg ir nepažeistas, bet paprastai visada pasikeisdavau, tačiau vakaras eina į pabaigą, artinasi lietus pritvinkęs debesis, pavadėlis apžiūrėjus atrodo sveikas. Kas bus tas. Dar pamėtysiu tas keliasdešimt minučių, iki tol kol pradės lyti.
Lietus nespėjo. Po lydekos atakos kokiu trečiu- ketvirtu metimu vėl labai ryškus karšinis kibimas, pakirtimas-yra.
Tai taip pat virš kilogramo karšiukas, kurį tik išjudinti po kibimo iš vietos buvao sunkiau, o vėliau truputi pagrojom ritės stabdžiais ir pasiėmiau įsibridęs tiesiai į ranką. Krante pasidarėm foto ir paskiau sau,- šį vakarą gana.



Trys karšiukai per visai trupmą laiką. Geresnio rezultato ir nesitikėjau. Žvejojau gal net nepilnai dvi valandas
Netoliese žvejojantys fideriais manau liko nesupratę, ką aš ten vis krapštau iš vandens . Tiek jau to, nesuprato ir nereikia, nors jie kiek netoliese žvejojau, nemačiau kad būtų kažką iškrapštę. Tik kas pusvalandį vis skriejo į Nemuno vandenis, su mėtykle metami pašarai. Neėjau iki jų, ir kam to reikia, kam nervuoti.....juk sietelio žuvims laikyti taip ir neužmerkė...



Pagaliau pasiekiau 60 vnt šį sezoną, tikslingai pagautų spiningu. Malonu, nes 60 vnt jau ne tiek ir mažai, o dar tik prasidėjo antra vasaros pusė...
Karšiukai po įamžinimo liko gyventi nemune, tik paleisdamas palinkėjau nepakliūti ant fiderių.

Rugpjūčio 1d.

Vis dar turėdamas karšinių vilčių, ryte dar kartą bandžiau šturmuoti, savo vietelę, kuri per paskutines žvejybas padovanojo po keletą karšių.
Prie manęs prisijungė ir Arnoldas su Andriumi. trise bus smagiau, tik galėjom "ant šilumos" kokį remontinį komplektuką suvartoti. Rytas kaip priklauso vasarai gan šaltas, vėjuotas, žvarbus.
Nelabai sekėsi. Nenorėjo kibti ne tik karšys bet ir ešeriai, kažko tinginiavo. Kartais vienas kitas papuolė, bet per retai, kad būtų galima užskaityti, juk jie kimba, o karšys iš vis tylėjo.
Kiek sužinojom iš netoliese, nuo vakar žvejojančių fiderininkų, tai turėjo tik po du karšiukus. Manau taip pat ne įspūdingas rezultatas.
Pirmasis karšiukas mūsų spinungautojų kolektyvui," pasirašė" Arnoldui.



Nebuvom pakabinę ant svarstyklių bet apie 1,5kg. Manau Arnoldui emocijų užtektinai, nes žvejoju plonu FC valu, tad karšiukas gan ilgai nepasidavė.



Vėliau ir Andrius pasikabino karšį ir atrodo dar rimtesnį, tačiau matyt buvo nelemta. Nurėžė pavadėlį ir teko tik išsakyti daug pypt, pypt, pypt.
Na o man kaip įprasta atvykus svečiams, iš vis karšys nekibo, pagavau ir pusėtinų ešeriukų, ir netgi viena monstra, bet karšys buvo maloningesni svečiams.
Čia mano šios dienos bonusas.



Tik gerokai įdienojus sulaukiau pirmo karšinio kibimo, bet tik akimirką pasimuistė ir ate. Na buvau užsidėjas labiau tinkantį ešeriui masaliuką tai ir kabliukai buvo didesni, gal todėl ir išsiskyrė mudviejų keliai, net nesusipažinus iš arčiau.
Vėl užsidėjau karšiams tinkamą masaliuką ir vėl taikiausiai į karšį.
Po kiek laiko vėl turėjau kibimą, net pavadėlį gleivėmis apdergė, bet vėl liko laisvėje.
Trečias kartas nemelavo.Yra.



Vėliau dar du kibimus turėjau bet.... na nelemta tai nelemta. Atsargiai kimba ir nemanau kad kabliukų dydis ar dar kažkas kalti, jog nepaima. Turėjo dar kibimą ir Andrius, deja tik kibimą.
Daugiau karšių nepagavom, o kai prieš pietus staiga sustiprėjo vėjas ir nusprendėm nesikankinti. Neatrodė kad kibs, o ir žvejoti per tokį vėją, jau buvo sudėtinga.
Nors ir labai sunkiai, bet vis vieną karšis ir jis jau 61 šį sezoną su UL.

Rugpjūčio 2d,

Paskutinį kartą su UL spiningu, bandžiau karšį vilioti savo valdose. Atrodo reikės daryti pertrauką ir karšių ieškoti svetur. Per rytą neturėjau nė vieno karšinio kibimo, nors su dugninėmis netoliese kiek žinau pagavo. Šį kartą dugninės mane dugninės apgaudė "sausai".
Tačiau nelikau visai tuščias. Tiesa išmėginau CRAZY FISH EBISU violet nano jig kotuką ir netgi truputi apžuvinau, tiesa tik ešeriukais, bet jau rankena įgavo žuvies kvapo.



Na o su UL karšis visiškai nekibo, tačiau pagavau gan įvairių žuvelių ir nuo pat mažiausių iki visai padoraus, kaip su UL spiningu. priešininko.
Didžiausias monstras buvo šis gružliukas.



Su kitais, truputi didensiais pasisekė susidoroti greičiau, o su šiuo kova vėl truko visą pusvalandį.
Be gružlių, pasisekė suvilioti ir porelę kuojų.



Jau kelinta kartą jos bando mano katrybę, bet vis nepagaunu. Šį rytą nebuvo jokio vėjo, niekas netrugdė animuoti masalus, tad pasisekė iškrapštyti net dvi.
Gaila, tačiau karšinio kibimo nesulaukiau, tik vietoje karšio kaip ir nesenei vykusioje žvejyboje, ant karšinio mikro masaliuko su 1,5gr čeburaška sėdo visai padori peraugusi aukšlė. Vėl pasiprašė apie 20-30 metrų valo, vėl kova truko ilgai ir nuobodžiai, bet viskas atlaikė, niekas neatlinko, niekas nenutrūko. Iš antro bandymo pasiseki pasiimti į ranką.
Kol vyko kova, prisirinko žiūrovų, tad atsirado kas nufotografavo.



Kaip su UL spiningu iki 5gr ir 0,18mm pavadėliu, priešininkas jau vertas pagarbos. Teko pasigalinėti apie 10 min.
Nė labai didelis, nė labai mažas. Vietoje pasvertas,- 4,24kg. Solidi aukšlė ir smagi kova.

Kagi karšių teks ieškoti kažkur kitur, o gal laikinai imti į rankas sunkesnę ginkluoti ir pamėginti suvilioti kokį plėšrūną.
Tai ir viskas iš šios žūklės.

Ne vienas klausė, kaip pigioji NEW DAIWA REVROS kloja valą. Sakyčiau puikiai.