Rugpjūčio 3d.
Trumpas šis rytas, Yra reikalų. Žvejoti galiu tik iki 8 val.
Kai trumpa, tai ir striuka,- ne gana to, kad tik trumpai galiu žvejoti, tai dar ir iš lovos išsiverčiau, gerokai per vėlai.
Šiandieną lyg ir planavau pasišvaistyti su sunkiąja ginkluote ir ne savo valdose o ten...na ten kur kažkada šį sezoną , karšių kibimas spiningu sumušė visus mano rekordus. Ten yra dar šiek tiek gylių, yra stambių akmenų dugne, todėl ten turėtų gyventi ne tik karšys, bet aštrių ir didelių iltinių dantų savininkai.
Atvažiavus į vietą apsidžiaugiau, kad nėra nė vieno žvejo. Karklinių kuoliukų digninėms pakrantėje paliktas visas miškas. Ant kranto pribarstyta kukurūzų, žirnių, kviečių, kruopų na ir aišku visokiausių spalvų chemjos. Nors mintis buvo spiningauti sunkesniais įrankiais, bet pamatęs tokią pakrantę, šiek tiek persigalvojau. Pradžiai pamėginsiu praeiti pakrantę su UL ir pažiūrėti ką jie čia visi gaudė. Nenudžiugino tik labai nešvarus vandens paviršius. Plaukė begalė vienadienių ar kažkokių kitų gyvių lervų išnarų. Nuo jų buvo padengtas visas vandens paviršius.
Pirmo karšinio kibimo, net nepajutau , tiksliau iš vis niekaip neužfiksavau. Eilinį kartą šokdinant kirminiuką , staigiai kilstelėjus spiningėlio viršūnę, supratau kad aš jau ne vienas. Mano draugas, kitame gale tik pasimuistė ir mūsų keliai išsiskyrė. Taip ir turėjo būti, juk liko visiškai nepakirstas. Gaila, bet tai jau didelis stimulas medžioti būtent karšį
Nebuvo nė menkiausio vėjo, tad pradėjau gerokai atidžiau stebėti valą, kontroliuoti masalą ir įjungti visus įmanomus pojūčius.
Suveikė. Antras kibimas nors ir buvo taip pat sunkiai pastebimas bet užfiksavau ir jau nežioplinėjau. Yra.
Visai normalus karšiukas, toks netoli pusantro kg. Fantastika. Jau pagautas azarto skubinau šiam, kuo greičiau suteikti laisvę ir žvejoti toliau.
Per paskutines žvejybas šiose vietose labai gerai kibo ešeriai, bet šiandieną galima sakyti jie nekibo visiškai. Per trumpą rytą pagavau tik du.
Nuotraukoje gerai matosi koks nuo lervų išnarų "švarus" vanduo. Trukdė jos gerokai žvejoti, nes beveik po kiekvieno metimo, apveldavo masalą, kabliuką, prikibdavo prie valo, kimšo žiedelius ir kartais ne į ritę kokį įvyniodavau,
Vėl įtempęs visus pojūčius, labai atydžiai stebėjau, valą ir viskas, kas gali išduoti vos vos pastebimą prisilietimą prie masalo.
Po kažkiek laiko, tokios atydžios žvejybos, pasikirtau antrą karšį.
Šis jau gerokai mažesnis ir gal net kilogramo nesiekia, tad leidau sau jį nufotografuoti, dar net nepagautą.
Po kelių foto kadrų, vėl laisvė.
Lygiai taip pat atsargiai ir vos vos pastebimai užfiksavau ir trečio karšio kibimą. Pakirtimas, keli ritės stabdžio akordai ir palengva, be didelio triukšmo jau krante su trečiuoju.
Nedidelis, taip pat tik gal nepilno kilogramo, kuris po keletos foto kadrų taip pat keliauja pas saviškius.
Per likusį pusvalandį jau daugiau nekibo arba tiesiog neužfiksavau kibimų, tad daugiau nepagavau. Reikėjo lėkti namo.
Gaila, oras tokiai žvejybai buvo tiesiog idealus, o ir kibimų per tokį trumpą laiką buvo palyginus daug. Juk žvejojau ne pilnas dvi valandas.
Kagi, sunkioji ginkluotė tai ir liko sausais valais, nė karto neužmesta, nes....nes UL subtili, jautri ir reikalaujanti iš žvejo preciziškumo žvejyba, nesulyginamai malonesnė už sunkius , grubesnius įrankius ir lydekų ar kitų plėšrūnų atakas.
Jei teisingai pamenu šie trys rytiniai karšys, papildė šio sezono karšių su spiningu sąskaitą iki 64vnt.