Rugpjūčio 1d.

Rytinį spiningavimą nutariau skirti sraunioms seklumoms nes atsirado noras, vėl pamėginti suvilioti ūsorių.



Dangus po ilgų kaitrų šį rytą apsiniaukęs, tad jei ir niekas nekibs, bus malonu po tokių buvusių karščių pasilepinti gamtoje.
Noras spiningauti ūsorius, labai greitai išblėso. Seklumose beveik tuščia. Pasitraukusi iš jų, visa žuvis, netgi ta, kurios tikroji stichija yra sraunumos.
Gal tik valandėlę skyriau ūsoriams, o paskui jiems skirtą guminuką keičiau į sukrę tikėdamasis šapalo ar bent meknės. Kaip ir su ūsoriais, šapalai ir meknės taip pat visiškai tylėjo. Paprasčiausiai jos kažkur kitur, bet tikrai ne ant seklumų, nors dabar kaip tik tas metų laikas, kai šios žuvelės mėgsta pasiganyti po sraunias seklumas. Nepriviliojo jų į seklumas ir paskutiniu metu labai karšti orai, nors paprastai tokie tvankūs orai, visada srovių mėgėjas išviliodavo pasideginti po seklumas.
Radau tik ešerių. Pirmus du pasikirtau ant sukrės, bet abu paspruko prie pat kojų. Tada užsėjau ešerinį, sekliems vandenims labiau tinkamą LUCKY JOHN guminuką. Pabėgimų sumažėjo, bet vis vieną, bent kas antras kibimas likdavo be rezultato.
Dydžiai man tinkami ir visai smagu su jais pakovoti smarkioje srovėje. Aišku nelabai aš ten jų tikėjausi rasti, tačiau už labai sraunios seklumos yra gili duobė, tad jie ten visi ir pasislėpę nuo įkyrių siningautojų.



Keli pabėga, keli užkimba mažesni, bet tarp jų ir vienas kitas man jau patinkantys, tad nusprendžiu gražesnius surinkti, nes namuose, paskutiniu metu kyla įtarimai ar tikrai išvykstu žvejoti. Vis tuščias ir tuščias...
Beerzinant ešeriukus, seklumos viršuje, visai neskanią salačiams guminuką pačiupo net nedidelis salatukas. tikriausiai apsiriko,- o gal ir ne....



Laisvė peraugusioms aukšlėms.



Viskas gal būtų taip ir pasibaigę, bet,- sėdo kažkas "linksmesnio"
Gan ilgokai vargau smarkioje srovėje, kol iš, beveik per visą užmetimą, tolimos duobės, atsitraukiau arčiau prie savęs.
Labai nustebau pamatęs, kad tai ne lydeka ar dar kažkas, o ūsuotasis ir šį kartą jau užkibęs kaip ir priklauso.
Prisitraukt prie kojų tai prisitraukiau, bet kaip pasiimti, kad nelabai išeina jį suimti už sprando. Į krantą išprašyti taip pat šansų nėra nes iki kranto geras pusšimtis metrų ir ištisas tankus žolynas. Nepratęs tokias žuveles pasiimti vandenyje, bet gerai, kad gerai įkibęs kabliukas. Po ilgų bandymų vienaip, kitaip, vis tik atradau kaip šį "sliduką" pasiimti į rankas.





Nematavau ir nesvėriau. Gal legalus, bet tik kai bus garantuotai gerokai didesnis negu legalus, tada pagalvosim paimti ar ne, o šis gražuoliukas po trumpos foto sesijos, buvo nugabentas už pakrantės žolynų, kur jau atviras kelias į gelmę ir laimingai sugražintas pas savo tėvelius.







Jei praėjusį kartą pagavau šamuką neaišku ar tikrai bandžiusį kibti, nes kabliukas buvo ne burnoje, tai šis kibo jau kaip priklauso,- kabliukas burnoje. Jautėsi ir pats kibimas, kaip bukas trinktelėjimas per guminuką, nors kažkas panašaus buvo, kai pagavau ir tą, kuris pagal tai, kur įkibęs kabliukas, neatrodė tada, kad kibo..
Kažkada senais laikas taip prasidėjo mano istorija su ūsoriais, gaudant juos spiningu, taip prieš keletą metų prasidėjo istorija ir gaudant spiningu karšis, o šis, pirmas mano gyvenime, "teisingai" spiningu pagautas šamukas, gal bus naujos istorijos pradžia...

O čia keli šio ryto ešeriai, kuriuos parodysiu šeimininkei, kaip įrodymą, kad žvejojau. Didesnieji gal kokių 400gr.

Rugpjūčio 3d.

Ryte švintant, po naktinio baliuko, suguldžiau šeimyną, o pats atsidūriau prie Nemuno.
Tamsoje turškiasi kuojos, sujuda ir kita smulkmė, bet juda tik ji. jokių didesnių žuvų judesio nesimatė. Strategijos nulis, tad truputi pabriadžiau ant seklumų su sukre ir guminuku, paskui po duobutes pamaišiau, o pabaigai dar ir karšį pamėginau paerzint.
Beje, net nusigandau atėjas į pakrantę. Nemuno lygis nukrites tiek, kiek yra buvęs tik labai labai senais laikais Tai jau ekstremaliai žemas lygis.Dar savaitė karščio ir visai nieko neliks tik balutė



Normalus vasarinis lygis būtų jei tose pakrantės žolėse būtų beveik iki kelių vandens , o dabar tos žolės toli toli krante.





Šis akmuo net labai kritus vasaros lygiui būna dar vandenyje...



O čia taip atrodo daugeliui pažįstama dugnininkų pamėgta pakrantė.

Apie rytinės, nemiegotos žūklės rezultatus, gal net reiktų patylėti, bet vis vieną nufotografavau. tad įdedu. Juk per tokius karščius reikia džiaugtis netgi tuo kas yra....

Dvi tokios silkutės.



Vienintelis kibimas ir pagautas vienas vienintelis mažas mekniukas nuo seklumų.



Trys maži ešeriukai iš duobės, ir tik šis vientinelis truputi rimtesnis. Kkiti į degtukų dėžutę tilptų (visi).



Ir viskas....viso tik septynios mažos žuvelės per visą ilgą spiningavimo rytą
Išlindus saulutei nurimo kuojos, aplamai viskas nurimo lyg Nemune niekas net negyvena. Žuvis panašu kad susitelkusi pagrindinėje srovėje, vidurį Nemuno, tačiau patikrinti to neįmanoma nes jai niekas nerūpi, tik ištverti verdančio vandens karštį....

Rugpjūčio 5d.

Rytiniam spiningavimui šį kartą pasiėmiau didesnių gumų, sunkensių galvakablių ir "L" kotuką. Nelabai sugalvoju kur ir kaip spiningauti, nes visur aplink labai sunkiai visiems sekasi. Taigi pradėjau 5gr čeburaška, o žūklę užbaigiau 8gr. neskaitant pabaigoje, pamojavimo su UL spiningėliu.
Ir kagi,- jei mikro masalų nelabai kas nori valgyti, tai riebesnes gumas radau kam suvalgydinti.
Su tokiais svoriais, nors ir sunkiai, bet jau buvo įmanoma šiek tiek pasiekti vieną, vidurį Nemuno esančią duobę, o ten visas tuntas solidžių ešerių.
Kibo visai puikiai, nors ir ne kiekvienu metimu, tačiau trys- keturi metimai ir solidus ešerinis kibimas. Gaila tik, kad labai daug pabėgimų, bet čia gal daugiau kalta labai tolima distancija. Kol parsitrauki iki kojų, tai kas antras sugeba nusipurtyti, bet vis vieną rankose palaikiau apie 30 visai gražių ešerių ir svarbiausia, nė vieno sprindinio.



Nerinkau, nes dar namuose nuo praeito karto užtektinai yra. Tačiau jei būčiau surinkęs, tikriausiai ir dviguba dienos norma būtų išėjusi, be to nebūtų sutilpę ant kukano. Juk tokius tik po du gali užkabinti ant vieno karabino, tad nuo kabliuko visi keliavo atgal, o mintyse vis svajojau gal toje duobėje ir kas nors didesnio- įdomesnio užkibs.
Na taip,- užkibo lydokas kokių 2-2.5kg. Prisitraukiau prie savęs ir įnėrė į žoles, Kol aš jį ten grabaliojau iki juosmens stovėdamas vandenyje, vis paliesdamas tai nugarą tai jo uodegą, tas tyliai ramiai, ėmė ir padarė dingau. Daugiau, be gražių ešerių nebuvo nieko užkibę, nors slapta ruseno viltis o gal....
Ešerių tikrai senai taip smagiai žvejojau. Svarbiausia, kad ir dydžiai solidūs. Mažiausi visi buvo jau virš 200gr o didieji, gal dar puskilio nesiekė, nors kas juos ten žino. Kaip ešeriai, visi jau buvo ne smulkučiai.





Valgė beveik visas gumas kokias tik jiems siūliau, tačiau CRAZY FISH vibro worm 3 colių, kažkodėl tiek tepalinį tiek rubininį beveik neragavo. Kibo ant BAIT BRATH, ir ant LUCKY JOHN 3colių twisterių ir vibro worm formų, nelabai priklausomai nuo spalvos. Vienintelė būtinybė buvo tik super jautrus pravedias vos vos liečiant dugną.. Pagavau kelis solidžius ir su relax nevalgomu riperiuku.



Gal sakau jiems šiandien "šėlsmo" diena, bet jau besiruošdamas namo, praėjau arčiau kranto esančią ešerinę duobe kur visada pasigaudavo. Deja, tik keli labai vangūs kibimai.Nepagavau nė vieno Taigi norint kažką pagauti nėra prasmės slampinėti kažkur arti kranto. Beveik viduryje Nemuno gyvybė verda, o arčiau krantų, pasirodo visi tik tinginiauja, todėl ir pagauti kažką nelabai išeina.
Nėra ką ir norėti, kai taip stipriai kritęs lygis. Pakrantės labai seklios, tad pasitraukusi žuvis į Nemuno vidurį ten ir maitinasi, o arčiau krantų atrodo likę tik tinginiai.
Visai pabaigai, išsitraukiau ir UL kotuką. Gal sakau koks karšis arčiau kranto bus užsilikęs. Po pusvalandžio pasidarė aišku, kad ne. Visi ten kartu su ešeriais, kažkur vidury Nemuno...
Tad trumpas pabandymas suvilioti karšį, kaip ir tikėjausi, baigėsi prakastos baronkos skyle....



Neskaitant šios baronkos, žūklė buvo labai smagi. Ilgai išliks atminty, kaip užmetus į Nemuno vidurį pajunti, kaip "taršomas- ryjamas" masalas, vėliau pakirtimas ir ilga kova, kol iš tokios tolybės prisitrauki iki savęs. Nors gal ir nieko įspūdingo šį žūklė, bet man ji įspūdį tikrai paliko. Ne kas dieną kimba tokie gražuoliai rainiai ir dar tokiais kiekiais. Buvo smagu.....


.

Rugpjūčio 8d.

Vėl su riebesnėmis gumomis šturmavau šį rytą Nemuną. Neįprastose man vietose ieškojau starkio šamo didelių ešerių, galiausiai bent lydekų.
Norams išsipildyti nebuvo lemta.Neradau jokių starkių ar šamų, tik trys silkutės. Viena gal jau legali, bet pati atsikabino prie kojų, kitos dvi visai silkės. Didesnių ešerių radau tik 1vnt. Be šio, pasigavo kokie penki spridinukai. Štai ir visas šio ryto spiningavimo rezultatas.



Mirksta kruopos,- bandysim plukdyti paplavoką
Grįždamas namo sustojau savo valdose pasidairyti kaip viskas atrodo, kai taip kritęs vandens lygis.





Atrodo baisiai.. Ten kur kibdavo, dabar beveik sausa. Gylių visai nebelikę, todėl ir laikosi visa žuvis tik Nemuno vidury.
Senei tokia nevandeninga vasara buvo.

Rugpjūčio 9d.

Kaip buvo nuspręsta, taip ir padaryta. Trumpam pakeičiau religiją ir vietoje spiningo, pažaidžiau su plūdine meškere.
Tikėtis kažką pagauti, tikrai labai nesitikėjau, bet gal sakau nors plūdės judinimą pavyks apmatyti. Juk kol kas, šią vasarą, Nemuno gyventojai vis dar streikuoja.
Su dugnine gal būtų daugiau vilčių kažką didesnio pagauti, tik, kad nelabai man ta žvejyba su dugnine prie širdies.
Jauko ir masalų turiu tik minimaliai, nes vietinėje parduotuvėje nelabai ką galima nusipirkti, o važiuoti dėl jauko ir masalų į rajoną, lyg ir per didelė prabanga . Yra tik kukurūzai, kruopos ir kažkoks neaiškios kilmės "made ir LT" pašaras. Jei net plūdės niekas nepakrutins, atsargai turiu įsimetęs ir spiningėlį.
Pirma žūklės valanda kažkaip nelabai gerai nuteikė. Kibo tik nelegalaus dydžio, o kartais vos sprindiniai šapaliukai. Galiausiai ir tie apsirijo kruopomis ir nustojo.Dar po kokios valandos keičiau vietą. Vėl viskas iš naujo. "Prišaudžiau", kukurūzų, kruopų, keletas kliackų neaiškaus LT pašariuko ir pradėjau vėl plukdyti paplavoką.
Vietą pasirinkau truputi su stipresne srove, negu pirmoje vietoje. Gylio užtektinai, tik aišku abejojų, ar kas nors ir čia geriau bus.
Pirma kuoja truputi pataisė nuotaiką.



Tuoj antra, trečia ir visos ne tokios jau smulkios. Pagrindas 300-400gr. Karšių aišku nesitikiu, nes jie tik vidurį Nemuno dabar laikosi, bet aišku viltis numirs, kai jau vyniosiuosi meškeres namo.
Kibimai labai atsargūs, tingūs ir toli gražu ne kiekvienu pravedimu, bet taip žuvelė po žuvelės,- nuotaika pasitaisė.



Karšys taip ir neatėjo, tačiau vieną kabliuką teko palikti kažkam didesniam lūpoje tik manau, kad tai buvo ne karšis, o stambesnis šapalas. Pasiskubinau sulaikyti, nes pakirstas nėrė kaip torpeda. Didesnių adrenalino dozių per visą žūklę daugiau negavau.
Taip žuvelė po žuvelės, sietelyje susikaupė jų arti dienos normos. Nelabai tikėjausi, kad taip neblogai pasiseks pažaisti su plūdine. Smagu ir tai, kad didžioji dauguma kuojų gan stambios.



Smagi žūklė buvo.

Noriu to ar ne, tačiau spiningavimas su 'UL" spiningu, su kiekviena diena duoda vis mažiau rezultatų ir atrodo savaime "UL" sezonas, po truputi, be mano sutikimo, eina į pabaigą. Gal bloga vasara išpuolė, gal todėl, kad nebuvo pavasarinio potvynio, o gal tiesiog dėl ypatingai žemo vandens lygio Nemune, nuo birželio pradžios, kiekviena žūklė tapo tik atsitiktinumų statistika.
Kažkada pagrindinis tikslas su spiningu buvo tik šapalai ant sukrės, kurie kibdavo kaip aukšlės, vėliau atsiradus parduotuvėse pirmiems silikoniniams masalams, kibo kaip pašėlusios lydekos, dar vėliau keletą metų pagrindinis tikslas buvo tik ūsoriai, o dabar taikiniu tapo netgi taiki žuvis. Sunku dabar pasakyti kodėl kiekvieni metai spiningaujant, darosi vis sudėtingesni. Ar čia kalti mes patys žvejai, nuolat tobulindami savo įgūdžius ir pamiršdami kartais pačius paprasčiausius dalykus, ar žuvis darosi vis gudresnė, o gal tos žuvies paprasčiausiai kiekvienais metais vis mažiau randame savo įprastinėse žūklavietėse. Atsakyti tikriausiai net neįmanoma. Gyvenu prie Nemuno, stebiu jį ištisus metus, žvejoju jau apie 40 metų ir matau kaip viskas nuolat keičiasi. Nėra vienodų metų, nėra jokių taisyklių, nėra kibiausių masalų, nėra kibiausių vietų, nėra tobuliausios spiningavimo taktikos ir technikos. Viskas nuolat keičiasi ir negalima nieko priimti kaip taisyklę. Prie visko tenka nuolat prisitaikyti, nuolat kažką reikia atrasti, ištyrinėti ir atidirbti.
Su tokia įžanga noriu truputi aprašyti šį sezoną su "UL" spiningu. Tiksliau gal net neaprašyti, o tiesiog pakalbėti apie kai kuriuos techninius dalykus, apie kuriuos labai dažnai manęs klausia ir kurie gal būt aktualūs daugeliui..



Tikrąjį "UL" spiningavima pradėjau tik šiais metais, nors jau gerokai anksčiau, keletą metų atgal, įsitikinau mikro masalų magija. Palikim tuos preitus metus praeičiai, nes buvo ne tam skirti įrankiai, ne tam skirtos sistemėlės ir galiausiai toli gražu viskas buvo įgyvendinama, daug grubesnėmis priemonėmis. Mano "UL" arsenalas labai kuklus ir tikrai ne prabangus. Svarbiausia "UL" spiningavimo dalis,- spiningas. Pas mane "GOLD MEAN SYMPHONIA" spiningėlis, 244cm ilgio, skirtas masalams nuo 0,5 iki 8gr. viršūnėlė "TABULAR", t.y tuščiavidurė. Džigavimui labiau tiktų "SOLID" tipo viršūnėlė, tačiau žvejojant srovėje, labai liauna "SOLID" viršūnėlė jau gali būti kliūtis, šokdinant ar suteikiant pasyviems masalams animaciją. Kotelis nebrangus ir joks stebūklas, tačiau mano norams ir užgaidoms įgyvendinti jo užtenka.
Ritė "RYOBI SLAM 2000" taip pat ne pats aukščiausias mados ir technikos stebūklas, tačiau ji lengva ir pakankamai patikima. Neblogai dirba ir su plonais pintais valais, o man to ir reikia.
O dabar apie masalus ir man pasitvirtinusias sistemėles, su kuriomis, nieko daugiau neišradinėjant , labai sėkmingai gaudžiau karšius ir ešerius.



Padariau nuotrauką ir sudėjau viską pagal svorius. Dešinėje 2gr "čeburaškos" ir joms pritaikyti kabliukai. viršuje kokie masalai davė gerus rezultatus. Ypatingai kibūs yra "BAIT BREATH" kirminiukai, bet juos padėjau prie 2gr, nes jiems 3gr, jau truputi per daug ir nelabai pavyksta išgauti gražų jų darbą ar šokdinimą. Ypatingi ir tuo, kad jie vieninteliai masaliukai, kuriais buvo pagauta ne tik karšys ir ešeriai, bet ir kuojos, plakiai, lydekiukai ir žiobriai, Ant 2gr svarelio tiko ir "CRAZY FISH ANGRY SPIN 1", 2,5cm masaliukai, tik jiems teko jau pasiieškoti kitų kabliukų, kurių dabar net neturiu. Šiuos masaliukus pavasarį godžiai graibė ne tik nedideli ešeriai bet pagavau ir ne vieną solidų karšį.
3gr "čeburaška" man Nemune, buvo einamiausia ir dažniausiai naudojama. Su ja jau lengviau buvo galima pasiekti ir jausti dugną didesniame gylyje, lengviau buvo dirbti, šokdinti ir animuoti masaliukus netgi ne visai silpnoje srovėje. Daugiausiai su šiuo svoriu su "UL" spiningu ir buvo žvejota. Kabliukai jau NR 8, arba pagal būtinybę NR 10, Ant 3gr uždėti NR 10 jau nelabai įmanoma, dėl per mažo diametro kabliuko auselės, tačiau man tokios būtinybės ir nebuvo. Kibiausi šio sezono masalai 3gr "čeburaškai" taip pat sudėti nuotraukoje. Tai CRAZY FISH Cruel Leech 5,5cm.; Crazy Fish Tipsy 5cm,; Crazy Fish Polaris 4,5cm,' LUCY JHON ir BAIT BRATH twisteriukai. Su jais puikiai kibo karšys, ešeriai, lydekos.
4gr, tik iš pradžių pavasarį buvo dar naudojami, o vėliau tik specialiai ešeriaudamas naudodavau šį svorį, nes jam tiko būtent tie masalai kurie padėti nuotraukoje. Tai Crazy Fish Vibro Worm 5cm, ir Bait Birath twisteriukai. 4gr svareliui geriausiai tiko NR 6 kabliukai. Su jais gerai kibo ešeriai, salačiukai ir pagauta keletas lydekaičių.
5gr "čeburaškos" mano arsenale atsirado tik vasaros pradžioje, kai įsigijau truputi didesnių masalų ešeriams. Netiko jie jau prie 4gr, todėl reikėjo ne tik didesnio NR 4 kabliuko bet ir geresniam masalo darbui didesnio svorio. Pasitvirtinę šį sezoną masalai su 5gr svareliu, taip pat sudėti nuotraukoje. Su jais pagauta ne tik ešerių, bet kelios lydekos, salačiai ir šamukas.



Trumpai apie kabliukus. Šalia visų, nuotraukoje padėjau ir OWNER kabliukus kurie specialiai pritaikyti "čeburaškai", tačiau aš vis vieną naudojau paprastus "KAMATSU" ilgakočius kabliukus. Pirma priežastis ta, kad OWNER kabliukai iš storesnės vielos ir tuo įsitikinau jau pirmose žvejybose, kai pabėgo keli karšiai. Antra priežastis buvo ta, kad jei užkliuvo OWNER kabliukas už kliuvinio, visada nutrauki valą, o su Kamatsu kabliukais labai dažnai pavykdavo to išvengti, nes raunant per jėgą, kabliukas atlinksta ir lieka išgelbėtas ir masalas ir svarelis. Gal tai atrodytų nepatikima, tačiau su Kamatsu NR 8 kabliuku, pavasarį buvo ištraukta 4,3kg lydeka ir jis neatlinko. Nežinau tuomet kokia turi būti žuvis, kad atlenktų ir pabėgtų, o štai įkibus į kliuvinį, dar lieka šansas, masalą neprarasi. Manau tai svarbu ne man vienam. Be to šie kabliukai man buvo žymiai patikimesni žvejojant karšius. Pabėgimų praktiškai neliko, tad OWNER gal ir nepelnytai, bet liko nenaudojami. Tiesa Kamatsu kabliukai retai kada atlaiko visą žūklę. Dažniausiai dėl kliuvinių atbunka vos įpusėjus žūklei ir tenka keisti nauju, bet jie pigus, o kur dar išgelbėti nuo praradimo masalai....



Sistemėlei naudoju, labai mažus, 14 dydžio, MISTRALL suktukus, sujungtus su karabinu. Rišdamas sistemėlę, atjungiu suktuką nuo karabino. Sukutis lieka kaip sujungimo elementas tarp pagrindinio pinto valo ir pavadėlio, o mažas karabinas pavadėlio gale, operatyviam svarelio ar masalo keitimui Turėti sujungtus patogiau nes viskas labai smulku, bet kai vienoje pakuotėje tai ir pigiau ir mažiau pasimeta.



Pavadėliams sėkmingai naudojau fluoro karboninį pavadėlį, 0,24mm diametro. Jis nepavedė ir užkliūdamas už dugno dreisenų ar akmenų, ne kartą išgelbėjo ir nuo lydekos dantų, be to yra mažiau matomas vandenyje, tad naudoti būtent fluorokarboninį pavadėlį manau netgi būtina.



Šį turiu jau nuo praėjusio sezono ir atrodo, kad dar vienam sezonui jo turėtų užtekti, (ritėje 100m) tik bijau, kad gal būt dėl jo amžiaus gali pakisti jo savybės. Pavadėlio ilgis,- dvi vijos nuo ritės, Surišus visus mazgus pavadėlio ilgis gaunasi apie 50 cm.


Dažnai iškyla klausimų apie masalo pravedimą žvejojant karšius ir ypač srovėje.
Šį sezoną jau labai daug žvejų įsisavino karšių žvejybą spiningu ir daug kas jų nemažai pagavo. Ne vienas sutiktas Nemuno pakrantėje "UL" spiningautojas jau džiaugėsi pirmais karšių laimikiais. Vieniems sekėsi geriau kitiems sunkiau, bet beveik visi, kas tikslingai ir atkakliai bandė, beveik visiems pasisekė. Raštu apie pravedimo ypatumus parašyti tikrai sudėtinga. Reikia viską pajausti intuityviai ir lyg matyti kaip užmestas masalas dirba po vandeniu atsimušdamas ar pašokdamas nuo dugno. Nematant pamatyti kaip prie jo prisiartina karšis ir pamėgina jį paragauti. Subtilu, tačiau tikrai įmanoma. Tereikia turėti tik šiek tiek kantrybės, atkaklumo ir truputi ankstenės "džigavimo" patirties bei įgūdžių.

Kodėl apie tai rašau, juk galėčiau žvejoti laimingas karšius su spiningu ir niekam nieko nepasakoti, bet reportažai jau iš praėjusių metų žvejybų, o ypač sėkminga pavasarinė šių metų karšų žvejyba spiningu, privertė ne vieną žveją susikomplektuoti tam tinkamą įrankį, privertė įsigyti tinkamų masalų ir pasinerti į bandymus. Rašau ne tik dėl susidomėjusių šia žūkle žvejų, nes neatsakytų klausimų dar labai daug ne tik kitiems, bet ir man, rašau ir tuo pačiu platindamas šį žūklės būdą, atkreipti ir prekybininkų dėmesį, kas guli jų parduotuvių lentynose. Pirmi teigiami postūmiai jau yra ir pagaliau galima laisviau įsigyti kai kurių mikro masalų, tinkamų ne tik plėšriai žuviai. Juk pavarčius masalų gamintojų puslapius ir katalogus, raibsta akys nuo įvairiausių gaminamų mikro masalų gausos, tačiau į Lietuvos prekybą jie vis dar retai patenka, nes jų tiesiog neužsakinėja. Todėl kai bus pareikalavavimas iš žvejų, gal suklus ir prekybininkai, darydami metinius prekių užsakymus. Pirmi postūmiai jau yra ir galima beveik visose parduotuvėse gauti CRAZY FISH mikro masalų. po truputi atsiranda ir kitų gamintojų masalų, tinkamų taikiai žuviai, o kuo pareikalavimas didės, tuo ir poreikis išaugs, tad prekybininkams linkiu darant kitiems metams užsakymus, nepamiršti ir visos armijos alkanų žvejų, žvejojančių taikią žuvį su mikro masalais, o "UL" sipingautojams didelės kantrybės ir zyziančio ritės stabdžio muzikos...
Pabaigai keletas gražesnių ir svarbesnių kadrų ir šio sezono su "UL' spiningu.

Jau visas mėnesis, kai spiningavimas Nemune, savo apylinkėse tapo tik aktyvus poilsis be žymesnių rezultatų.
Vandens lygis šią vasarą krito iki minimumo, kurį teko matyti tik kažkada vaikystėje. Sausumoje šią vasarą Nemune atgulė netgi tie senoliai, nepajudinami laiko, akmenys, kurie visada buvo po vandeniu ir tik žinodavom kur jie "gyvena". Nuo vasaros vidurio atsitraukė ir Nemuno gyventojai atokiau nuo plikų pakrančių, Atsirado daug įvairių seklių užutekių, įlankėlių, kurie kaitinant vasaros karščiams netruko apželti vandens žolėmis. Dėl žolių gausybės, netgi per didžiausius vasaros karščius, nuskaidrėjo Nemuno vanduo, o tai dar labiau padidino visų žuvų budrumą ir atsargumą, tad pasitelkus net visas spiningavimo gudrybęs, nebuvo galima pasidžiaugti kibimų gausa ir juo labiau laimikiais.





Kai laimikiai ir kibimas, prasti, pradedu ieškoti visokių pateisinimų, priezasčių, bet panašiai sekasi ir daugeliui kitų spiningautojų, "vargstančių" mano apylinkėse Nemune. Kažkam pasisekė didesnį lydoką pagauti, kažkam keletą didesnių ešerių, ar salatį, bet tai tik epizodškai. Vakar pagavo, o visą savaitė po to ir prieš tai tik keli sprindiniai ešeriukai. Nesisekė netgi velkiautojams, kurie šią vasarą labai aktyviai atakavo Nemuną. Tiesa pasisekė pagauti 18 kg šamuką, keletą sterkų, keletą didesnių už šaudyklę lydekiukų, bet taip pat viskas tik epizodiškai. Tad blogo kibimo priežastys atrodo slypi jau ne mūsų žvejų nesugebėjime rezultatyviai žvejoti. Skrido į Nemuno vandenis net tik įvairiausi silikoniniai masalai, skirdo sukrės pačių įvairiausių spalvų ir dydžių, skrido vobleriai, "džerkai" ir dar visokie viliokliai, bet stebūklų neparodė nė vieni.



Žinoma, kažką pagauti beveik visada pavyksta. Tai keletas atsitiktinių ešerių, viena kita nedidelė lydekaitė, tai salačiukas ir gal būt kažkam tai gali atrodyti, kad tai jau sėkminga žūklė. Gal būt, jei žvejoti eini du- tris kartus per sezoną, tačiau kai lankaisi prie vandens su spiningu kartais po keletą kartų per savaitę, tokie pavieniai atsitiktiniai pagavimai reiškia jau visai ką kitą.
Man šis sezonas gal net pats keisčiausias. Pavasaris apdovanojo gausybe karšių ir kitos taikios žuvies sugautos spiningu, vasara padovanojo, pirmą mano gyvenime, tikrai pagautą spiningu, o ne užkabliuotą šamą, pavasaris nepagailėjo ir labai solidžių ešerių gausos su mikro masaliukais, na o antra vasaros pusė tapo neįkandamu riešutu ne tik man vienam..



Nuo rugpjūčio, o gal net nuo liepos vidurio kibimas sustojo. Susidarė toks įspūdis, kad Nemune tuščia, o jei ir yra viena kita žvynuota būtybė, tai dėl labai žemo lygio ir skaidraus vandens, ji tupi it pelė po šluota, kad tik niekam neišsiduoti. Prisidėjo prie šios vasaros blogo kibimo ir tai, kad neturėjome jokio potvynio. Pavasarinis potvynio lygis labiau priminė eilinės vasaros vandens lygį.
Tik rytais dabar galima išvysti kažkokį judesį vandenyje. Dažniausiai siautėja kuojos ir nedideli šapaliukai, bet trumpai kol užšildo saulutė. Vėliau stoja visiška ramybė. Kiek pamenu nuo pat vasaros pradžios nesimato jokių plėšrūnų "išėjimų- užvaikymų", išskyrus viena kitą salačiuką, nesimato šapalų išdykavimo srovėse, nesimato karšių nugarų o gal net reiktų sakyti nesimato nieko, kas bylotų juk Nemune kažkas gyvena.



Taigi, nerašiau jokių reportažų, nes nelabai yra apie ką rašyti, pavieniai, atsitiktiniai ešeriukai, tik retkarčiais pasitaikantis solidesnis virš 300gr, atsitiktinės, nors ne kartą žvejotos tikslingai, lydekaitės, kurios nelabai sugebėjo perkopti per 1kg ribą, vienas kitas salačiukas, kurių niekad tikslingai net nežvejojau, meknių visiškai nepagauta, šapalų tik keletas ir ne didesnių kaip 500gr, ir visą tai tik pavieniai pagavimai. Visos paskutinės žūklės padovanodavo dažniausiai tik po keletą žuvelių ir po keletą nerealizuotų kibimų, tad nieko net nefotografavau ir viskas be išimties liko savo stichijoje.
Tokia pati padėtis ir su karšiais. Paskutinis 50 -tas karšis buvo pagautas ei gerai pamenu liepos viduryje, nors labai dar daug kartų juos žvejojau spiningu tikslingai. Ne kažką geriau sekėsi ir žvejojantiems su dugninėmis. Kartais pasitaikydavo keletą pagauti, bet dažniausiai tik kuojos ir nedideli šapaliukai.
Kagi, Liko dar ruduo, liko sulaukti šalnų, tačiau kyla abejonių ar kas nors nuo to pasikeis. Nesitiki ir rudeninę vėgėlę sulaukti, nebent iškiltų vandens lygis, o kol kas su spiningu prie Nemuno daugiau tik spiningavimo procesas, mankšta rankai, akies taiklumo treniravimas ir tik ramiai be miesto triukšmo ir kasdieninės rutinos praleistas laikas gamtoje prie vandens....

Rugsėjo 13d.

Ilgokai nerašiau čia, tiesiog nelabai buvo apie ką rašyti, o ir žvejojau labai retai. Nekimba.
Šiandieną prieš pietus nutariau išmėginti naujus BAIT BREATH masalus ir patikrinti kokia padėtis Nemune.
Pradėjau su sunkiuoju spiningu ant CURLY TAIL masalų, bet po kokios valandos teko juos dėti į šoną. Neturėjau nė vieno kibimo. Nepalietė jų joks lydekiukas ar didesnis ešerys, nors dirba gražiai, spalvos taip pat atrodo "einamos", bet deja.... Atrodo ne tas dabar laikas kad su jais žvejoti, tad žūklę tęsiau su "BcTanGo Slim Shad Tail" masaliukais. Su šiais reikalai žymiai pasitaisė. Ešeriai juos purtė, drąskė, rijo tik praryti niekaip nesisekė, nes patys ne ką didesni už tuos masalus, bet išvada jau galima pasidaryti, kad jiems šie guminukai skanųs ir viliojantys.
Kartais ir mažesniesiems pasisekė apžioti kabliuką ir kelis pasisekė net pagauti.



Tarp mažių įsimaišė ir keli jau verti nuodėmės rainiai.





Būtent ant šio guminuko pakliuvo ir dvi mažos lydekaitės.





Be jų turėjau ir du normalių lydekų kibimus. Vieną pasisekė paimti, nes buvo patikimai užkibusi, kita truputi mažesnė paspruko, kai įsivėlė į tuos žalius dumblius kaip vata, kuriuos mes vadiname "maurais".





Nė daug , nė mažai,- 1,8kg. Pabėgėlė galėo virš 1kg būti.
Nežinau kaip vertinti ar buvo geras kibimas ar ne. Senokai žvejojau, tačiau pabaigai pamėčiau mikro masaliukus tikėdamasis, kad ten kur purtė didelį guminuką ešeriai, su mažais masaliukais turėtų pasigauti. Teko truputi nustebti, nes pagavau tik vieną mažulį ir tik tas vienas kibimas tebuvo, nors siūliau jiems ne vienus laiko patikrintus masaliukus.
Visumoje žūkle likau patenkintas (pirmą kartą nuo birželio vidurio) Kibimų turėjau pakankamai daug, šiek tiek jau ir pagauta buvo o be to žvejodamas grožėjausi, kaip "eina" lašišos. Ech kokių tik monstrų teko pamatyti...gražu.
Kagi, pirmas BAIT BREATH masalų testas praėjo tegu ir nedidele gausa laimikių bet visai sėkmingai. Šios dienos favoritu tapo "BcTanGo Slim Shad Tail"



Kitų masalų tiesiog dar nespėjau išmėginti.
Nemuno lygis jau po truputi kilnojasi ir šiai dienai jau truputi pakilęs, tik plaukia labai daug šiukšlių o vandenyje pilna žalių dumblių,.
Palyginimui kaip atrodė kai buvo visiškai nusekę ir kaip atrodo ta pati vieta dabar.

Rugsėjo 14d.

Šiandieną nuo ryto, vos prašvitus leidau į "darba" UL spiningėlį ir mikro masalus.
Vandens lygis nuo vakar žymiai pakilo ir vis dar tebekyla. Plaukia Nemunu po pusę hektaro dydžio šiukšlių salelės, šakos, krūmai ir dar nežinia kokios kilmės brudas. Geriau į tokią "salą" su UL spiningėliu neįkabinti, o tai su tokiu laimikiu gali nepasisekti susidoroti.



Pradėjau su BAIT BREATH micro grub 1 colio twisteriuku. Kibimas yra gan neblogas, tik dydžiai tai labai maži.



Šis iš visų pagautų atrodo buvo didžiausias.



Didesnių taip ir nepapuolė nė su šiuo masalu nė su kitais, tačiau net du kartus turėjau pasikirtęs ir kažką solidaus. Iš to kaip kibo ir kaip elgėsi po pakirtimo, turėjo būti karšys.
Eksperimentuojant su man dar nebandytu U30 Mosya 1,5 colio vėžiuku, galiausiai įsitikinau,- taip, tai karšys. Tikriausiai pakilus daugiau vandens lygiui, patraukė plačiašoniai arčiau pakrančių, tad vieną vis tik pasisekė net iškrapštyti.



Tai 51 vnt. šį sezoną pagautas spiningu. Teko gerokai pavargti su juo, kol per nešamus srovės šiukšlių kupsutus, pasisekėšį gražuolį išsiprašyti arčiau kranto. Vis tik ne toks ir smulkus 2,6kg.



Daugiau karšių kibimų nė su šiuo , nė su kitais masalais neturėjau. Nurimo kibti ir ešeriukai. Pradėjo rodytis pro debesis saulė, dar labiau sustiprėjo ir taip jau ne silpnas pietryčių vėjas, tad pamažu darėsi aišku. Rytinė UL spiningėlio žūklė eina į pabaigą.
Beje, kaip ir vakar, pilnos pakrantės štai tokių silkučių, kurios be gailesčio sudrasko masaliukus.



Pagavau tik vieną ant micro grub masaliuko, tačiau liko nepataisomai "išniekinti" net keli nauji mikro masaliukai.
Žūkle kaip ir vakar, likau visai patenkintas, nors dėl smarkoko pietryčių vėjo, žvejyba su 2-3gr čeburaškomis nebuvo pati lengviausia.


Vanduo Nemunėlyje šiandien sparčiai kyla. Vakar buvo skaidrokas, bet ne toks kaip anksčiau ir iki juosmens įbridus dugnas jau nelabai matėsi. Pilna kažkokių dumblių nuo kurių vanduo žalsvas. Šiandien net iki kelių įbridus jau sunku dugna įžiūrėti. Tikriausiai todėl kad staigiai kyla tai ir pasidrumstė.

Rugsėjo 20d.

Visą savaitę nežvejojau, vis laukiau savaitgalio su tikimybe, kad vėl pakels savaitgaliui Nemuno lygį. Savaitgalis atėjo, bet lygis taip ir nepakilo, nors ir Kauno mariose vandens yra užtektinai ir iš aukštupio matosi vandens pagausėjimas, tačiau prie mano tėviškės Nemunėlis visai kūdas.
Nepasirinksi,- teko tenkintis tuo kas yra, tad ryte vis vieną vėl atlikau "kontrolinį šūvį" su UL spningu.
Viskas gal būtų pusę bėdos, tačiau šio ryto žūklę pavadinčiau pabėgimų žvejyba. Pagal planą- chuliganą, testavau BAIT BREATH masaliukus. Kibimas nors ir nelabai aktyvus ir gausus, tačiau šiokios tokios veiklos jau yra.
Pradėjau su 2gr čeburakomis ir "Micro Grub" , 1 colio twisteriukais. Kažkas nepatiko,- nekibo ir po pusvalandžio jau dėjau tokį patį tik 2 colių guminuką, ant 3gr čeburaškos.




Po keletos nedidelių ešerių, "sėdo" primas karšis. Perlinko UL "rykštelė" , buki sunkūs smūgiai traškino ritės stabdį ir jau kai beliko prie krato pasikelti į paviršių, kad pasiguldyti ant šono,- pabėgo. Po kokių 15 min. viskas lygiai taip pat pasikartojo. Vėl pabėgo atitrauktas jau prie pat kranto. Dėjau legendinį "U30 Mosya" 1,5colio. Po pusvalandžio dar vieną karšį paskirtau, bet ir tas vos pasimuistęs gelmėje, pabėgo. Po tokių nesėkmių mintyse net permečiau, gal iš lovos išlipau ne ta koja, gal ryte vykdamas į žūklę, pirmą sutikau ne vyrą o moterį, gal kas neteisingai sėkmės palinkėjo. Nieko tokio atrodo nebuvo, deja galėjau tik garsiai nusikeikti. Trys karšiniai pabėgimai per rytą.
Uždėjau "Curly Grub" 2,5 colio masaliuką ant 4gr čeburaškos. Turėjau sunkinti masalus, nes nuolat stiprėjo pietryčių vėjas ir su lengvesniais masalais žvejoti darėsi vis sunkiau.
Su šiuo masalu ir surinkau visus likusius šio ryto ešerius .





Šis buvo didžiausias per visą rytą.



O šis "didžiausias" iš kito galo....



Per rytą ešerių pagavau apie 30vnt, tik visi nedideli. Didžiausias 400gr gal net nesiekė.
Pabaigai, prieš pietus, čiupau sunkųjį spiningą ir žūklę užbaigiau su "BcTanGo Slim Shad Tail" 3 colių masalu. Šie masalai turi savyje kažkokios magijos, nors per šį rytą su juo taip ir nepasisekė kažką išvilioti iš Nemuno. Tačiau,- kaip ir praėjusį kartą jį daužė ešeriai, purtė, kramtė ir niekaip negalėjo praryti. Ešerinių kibimų tikriausiai buvo netgi daugiau, negu žvejojant su mikro masaliukais, tačiau tam, kad jį "sudorotų" nedidelis ešeraitis, gal būt reikia truputi kitokių kabliukų kurių tokiam dideliam masalui aš net neturiu. Šis masalas geriau dirba ant paprasto galvakablio, o tokio dydžio masalui, pagal galvutės svorį atitinkamai reikėtų ilgo, tačiau mažo numerio kabliuko. Taigi ešeriai nedideli, tad jiems nesisekė apžioti kabliuko ir dauguma tik purtė spiningo viršūnę, o pakirtus būdavo tuščia.
Be ešerių šiuo masalu susidomėjo ir 1,5-2kg lydeka, bet kadangi šiandieną pabėgimų dieną, tad ir jai pasisekė pasprukti. Po šio pabėgimo jau nesikeikiau. Susirinkau "žaislus" ir važiavau namo. Tikriausiai ne mano diena.....

Rugsėjo 21d.

Ryte į svečius atvažiavo Pelekas su Arnoldu, tad sutarėm spiningais mėginti suvilioti Nemuno karšį.
Karšių deja taip ir nesuviliojom, aplamai net ešeriuką pagauti buvo ne taip paprasta.Rainiai pademonstravo visišką pasyvumą. Nors ešerinių kibimų dar šiek tiek turėjom, tačiau dažniausiai tik masalų uodegas papurtydavo ir palikdavo. Išbandėm pačius įvairiausius masalus, spalvas, skonius kvapus, bet atrodo niekas nuo to nesikeitė. Pagavau tik kelis nedidelius ešeraičius ir keletą visai mažiukų. Beerzinant ešerius pakliuvo ir dvi dar nelegalaus dydžio lydekaitės. Kolegoms sekėsi taip pat panašiai,- vienas kitas, atsitiktinis nedidelis ešeriukas ir viskas.
Prieš pietus nusprendėm apsilankyti vienoje užtvankoje. Ten yra karosų ir ešerių, tad man jau senei knietėjo kada nors ten pamėginti su UL spiningėliu, na o kolegoms bus proga pamiklinti XUL spiningėlius.
Kibo labai puikiai. Kaip metimas, taip laimikis, o jei kuriuo metimu net kibimo nepamatai tai jau blogai. Deja su dydžiais visai ne kas. Kibo smulkūs ešeriukai, nors man ant BAIT BREATH U30 Mosya 1,5 colio buvo kažkas paėmęs ir žymiai riebesnis ir tikrai ne ešerys, tačiau net nepavyko pamatyti kas tai buvo per žuvis,- paspruko.
Kagi, laimikis smulkus, tačiau buvo proga "atmušti" ranką žymiai jautresnėje žvejyboje negu Nemune, buvo proga ir patyrinėti kurie masalai geresni, nors buvo sunku atrasti masalą, kurio šie užtvankos rajūnai nemėgtų, tačiau keletą vis vieną radom.
Pažvejojom savo malonumui, pabuvom su kolegomis rudenėjančioje gamtoje ir visai turiningai praleidom laisvadienio laiką.
Nuotraukų iš manęs nebus nes nieko nefotografavau, o ir smulkius ešeriukus visi gerai pažįsta....

Rugsėjo 27d,

Jau nuo vasaros buvo planuose pažvejoti su UL spiningu, mikro masalais, Kėdainių vandenyse. Šiandieną planas įgyvendintas.
Pasirinkau tvenkinį kuriame tikrai žinau gausu ne tik plėšrios, bet ir taikios žuvies, kuri mane labiausiai ir domina. tuo pačiu norisi išmėginti naujus masalus, išmėginti kai kurias gudrybes stovinčiame vandenyje ir aišku susikauti su "kažkauo" iš taikių žuvų būrio.
Prie manęs prisijungė gerbiami senjorai ANRI, vėliau aplankė Dolcas su Maironiu ir prie mūsų dar prisijungė chrustikas.
Kadangi man arčiausiai, tai prie tvenkinio atvykau pirmas. Pagal orų prognozę diena bus labai vėjuota ir tą pajutau vos atėjęs prie vandens, tad su UL spiningu nebus labai lengva ir juo labiau bandyti suvilioti taikią žuvį. Prie vėjuotos dienos, dar prisidėjo ir visiškai "apsiniaukęs" tvenkinio vanduo. Matomumas vos kokie 5cm. Net ryškiausi masalai giliau kaip 5cm,- pranyksta. Bus ne tik nelengva, bet atrodo bus ekstremali UL žvejyba.
Pradžia nieko gero nežadėjo, kol atradau bent kažkiek "veikiančią" spalvą. Pirmi susigundė aišku ešeriai.





Rainiams kažkiek veikė mažinausi BAIT BREATH U30 Mosya. Kitus masalus taip pat ragaudavo, bet beveik visi kibimai baigdavosi ne mano naudai. O taiki žuvis tylėjo nors mėginau visus turimus silikoninius sliekelius ir kitas vabzdžių bei kirminų imitacijas. Mažiausiais kirmiukais kartais be smulkių ešeriukų kartais susigundydavo netgi starkių jaunikliai.



Po truputi darėsi aišku veiksmingiausia spalva, po truputi aiškėjo ir tai kas ką šiandieną tokiomis žūklės sąlygomis, nors kiek valgo.
Ant didesniojo BAIT BREATH Needle, pagaliau "sėdo" kažkas didesnio.
Truputi nustebau kai išvydau. visai nesitikėtą spygliuotą priešininką, perlenkusį mano UL spiningėlį.



Neturėjau su savimi jokio mato, tad nusprendęs juk gali būti dar nelegalus,- paleidau, nors dėl įdomumo pridėjau prie spiningėlio. Paskui pamatuosiu kad bent žinoti ar legalus buvo.
Nors taikiausi tik į taikią žuvį, bet su tuo Needle didesniuoju kirminu, pasisekė suvilioti ir antrajį starkį. Tas jau keliais centimetrais trumpesnis, tad taip pat po matavimo pagal spiningą, liko savo stichijoje.



Iki pietų taikios žuvies taip ir nesuviliojai. Gal net kibimo neturėjau. Pagavau tik du vertus dėmesio ešerius, saujalę visai smulkių ešeriukų, kelis smulkius starkiukus ir du ant legalumo ribos starkius.
Yra toks pasakymas. Nepagautas- ne vagis, tad tik spėlioju, kad vis dėl to taikią žuvį buvau sugundęs ir pagal tai ką pavyko murziname vandenyje įžiūrėti man pasirodė panašu į karpį arba gerokai peraugusį geltoną karšį, bet nepagautas,- ne vagis, tad visą tai palikim ateities planams ir pamastymams apie šį tvenkinį.
Per pietus trumpam visi suėjome į vieną "krūvą"



Laimikiai visų ne įspūdingi. Nekimba ne tik Nemune, bet ir čia. Nijolė sietelyje turėjo su dugnine sugavusi kelis nedidelius karšiukus, Antanas vienu didesniu ešeriu ir aišku sauja smulkių, kurie liko paūgėti, o velkiautojai, Dolcas ir Maironis skundėsi, kad net jokio kibimo neturėjo, nors manau taip pat išbandė įvairius masalus. Nekimba. Prieš pietus dar labiau sustiprėjo vėjas kuris mums žvejojant pūtė tiesiai į veidus. Darėsi vis sunkiau su 2-3 gr masalais žvejoti. Prasiblaškymui trumpam apsilankėme kitame tvenkinyje. Ten vėl keli nelabai dideli ešeriukai, sauja visai žieminių "kancariukų" tačiau ir tame tvenkinyje vėl kažką teko pasikirsti iš taikios žuvies. Deja, jei nelemta tai nelemta. Kai žuvų aktyvumo nėra ir dar tokiomis oro sąlygomis, pagauti taikią žuvį su UL spiningėliu labai sudėtinga, tad vėl nepagautas,- ne vagis.Pabėgo, o kas galėjo būti, geriau net nesvarstyti, gal karšis, gal karosas, gal....
Žūklę baigėme ten kur ir pradėjome Jau padėjau giliau į spiningavimo rankinę 2-3gr masalus ir dėjau visus 4gr, nes tik su jais bent minimaliai buvo įmanoma per tokį vėją valdyti masalą.
Didžiausiu šios dienos masalu ant 4gr galvakablio pagavau dar vieną, bet dar mažesnį starkį.



Be starkio, didesnė masalą, vis papurtydavo ir ešeriai, bet tik papurtydavo. Nenorėjo rimčiau su masalu terliotis ir spjaudavo, tad tik kelis tepagavau ir tie patys buvo tik ešerių mailiukas.
Vėjas nenurimo iki pat pavakarės ir mano nusiteikimas suvilioti taikią žuvį vis blėso tuo labiau, kuo saulė buvo arčiau horizonto.
Galiausiai pasakiau sau,- gana. Jei nelemta, prieš vėją nepapūsi.







Paskutinis pasisėdėjimas ir į kelionę namo.



Neskaitant kelių didesnių ešerių, žalos gamtai nepadarėm. Taiki žuvis šį kartą mane pergudravo, bet aš kantrus,- taip lengvai nepasiduosiu....

Ačiū visiems šios žūklės dalyviams už turiningai praleistą laiką prie Kėdainių tvenkinio. Gal tai dar ne paskutinis, šiais metais susitikimas ant šio tvenkinio kranto....

Audriau.Tavo spiningavimo meistriškumu net diskutuoti neverta.Pagarba.Aš gaudžiau būtent lydekas, kurios deja ir nepagavau, kaip deja ir tau net neužauga nepakliuvo.

Dolcas parašė:
Būtau nustebęs jei būtų kokia užkibusi, juk spečialiai žvejojau visiškai joms netinkamais masalais (kad išvengti dantų), nors aišku kartais atsitiktinai ir tokius masaliukus paragauja kokia silkutė

Spalio 4d.

Taip viskas susiklostė, kad net dvi savaites nebuvau prie Nemuno, o ir šiandieną, atėjus savaitgaliui, galėjau tik trumpai sudrėkinti valą, Nemuno vandenyje.



Laiko žūklei turėjau tik apie 2-3 val. Su manimi tik "UL" spiningas testuojami nauji BAIT BREATH masaliukai, ir dėžutė su 2-3gr čeburaškomis. Norėjosi pasiimti ir sunkesnę ginkluotė, tačiau laiko per mažai, kad spėti su viskuo pažvejoti.
Tikslo jokio, nors kai mano rankose "UL" įrankiai, visada pirmas taikinys taiki žuvis, o tik paskui visą kitą.
Nemunas mano apylinkėse, taikios žuvies nuo vasaros, labai šykštus, todėl ir ši "blitz" žūklė padovanojo tik keletą plėšrios žuvies atstovų.
Bandant surasti karšį su BAIT BREATH NEEDLE masaliuku, ant 2gr čeburaškos, jau buvau apsidžiaugęs, kad pagaliau užkibo karšis. Mintyse jau skaičiavau, kad tai bus 52 karšis šį sezoną su "UL" spiningu. Greitai teko nusivilti, kai zyziant liauno spiningėlio ritei, skaidriame vandenyje pamačiau margašonę. Nors kotelis labai liaunas, bet susitvarkėm be didelio triukšmo.
Apie 1kg.



Vėliau ant didesniojo BAIT BRRATH MICRO GRUB, "šaltibarščių" spalvos užtūpė pirmas, vertas nuodėmės rainius.
Apie 400gr.



Toje pat vietoje pagavau ir dar kelis, tik jau šiek tiek mažesnius ešerius.



Kibimai ypatingai pasyvūs, kaip visada rudenį mano valdose. Paragavimų buvo gal tris kartus daugiau negu buvo pagauta. Taikios žuvies ir šį kartą vėl nesuviliojau. Nesistebiu,- juk ankstesniais laikais, savo valdose Nemune, spalio mėn. jau nežvejodavau, tad bet koks, nesvarbu net koks, sužvejotas laimikis jau yra didelis pasiekimas.
Bait breath masaliukai nepasivedė ir šį kartą, nors ne visus išmėgintus "ragaudavo", tačiau be lydekaitės, rainių per tas dvi geras valandas, pasisekė pagauti apie 10 vnt.
Didesniuosius "priglaudžiau" o likusieji tegul auga ir ateityje vėl pamalonina, būdami jau didesni, savo kibimais.



Norėjosi dar tęsti ir tęsti žūklę, tačiau jau ne vasara. Per kelias akimirkas pasislėpė saulė už horizonto ir net nepajutau kaip staiga pradėjo temti.
Trumpos "blitz" žūklės laimikiu likau visai patenkintas, nors nieko įspūdingo ir nepagavau, bet juk ir nebūtina pagauti kažką įspūdingo, kad pajusti žūklės malonumą ir ypač kai žvejoji mikro masalais, visiškai liaunu spiningėliu ir super plonais valais ir dar dvi savaitęs, net nebuvęs prie savo mylimos upės.. Užtektinai malonumo suteikia net nedidelis ešeraitis, o kur dar nuostabiai ramus, spalvotas rudeninis vakaras, su veidrodiniu Nemuno vandens paviršiumi....

Spalio 5d.

Ryte, jei 9val galima pavadinti rytu, nutariau nuvažiavau prie Seredžiaus. Kiek žinau ten turėtų žvejoti ARTAS, tad pasilabinsim ir aišku pats pamojuosiu su "UL".



Susitikom, pasilabinom, paplepėjom ir kibom į "darbą". Taikios žuvies jau net nesitikiu, bet vis viena, pradžioje spiningavau masaliukais, tinkančiais ir taikiai žuvytei. Po pusvalandžio dėjau jau ešerinius masalus ir bandžiau bent kokį rainių suvilioti.
Pirmas "pasirašė" starkiukas.



Nesitikėjau tokio laimikio, bet pamalonino, juo labiau, šį sezoną esu tik vieną starkį tepagavęs.
Su Artos kolega pamatavom. Lygiai legalus.
Niekados neimu žuvies jei ji vos tik legali. Kai bus užtikrintai legali, tuomet ir pagalvosim, tad šis starkiukas po foto sesijos laimingas nunėrė į savo gelmę, pas saviškius.



Smagu buvo su juo susikauti ir dar srovėje, kai rankose "UL" kotukas.
Vėliau pasisekė labai gudriai išerzinti solidų ešerį. Jie ten tupi už didelių akmenų sėkliaus esančioje duobutėje. Jei pataikai užmesti ant sėkliaus,- palieki akmenyse įkibusį masalą, jei nuleidi į duobę už sėkliaus, neatakuoja. griebia tik tos duobės šlaite ir atrodo ne vienas ten tupi. Pagavau tik vieną, nors net kelis teko trumpam pasikirsti.



Puskilį jau turėjo siekti, tik gaila kad vienintelis.
Pagavau ir dar kelis, tik jau mažesnius, tad kaip ir dičkis, visi grižo pas saviškius.






Kibimai labai atsargūs, reti ir tikrai nelabai galima atrasti vietas kur būtų nors menkiausias jų susibūrimas. Kartais susidaro įspūdis, kad jų iš vis nėra.
Aplink žvejojo ir daugiau žvejų. Stebėjau grupelę plūdininkų. Per pusvalandį mačiau ištraukė tik vieną smulkią žuvytę, tad nekimba ir jiems. Gal klystu gal ne, bet susidaro įspūdis, kad Nemunas mano apylinkėse visiškai tuščias.
Arta liko dar žvejoti, o aš po pietų pakilus rytiniam vėjui nusprendžiau važiuoti namo. Kaip jiems sekėsi manau parašys patys.
Sakoma žmogus turi penkis jutimo organus, o žvejai- šešis. Tad man tas šeštas jausmas kužda, kad nieko gero kol kas Nemune, mano valdose nebus. Kažkas ne taip, kažkas kitaip, kažkas negerai....
Pabaigai žvilgsnis į rudenines spalvas.



Nemuno lygis po truputi svyruoja, šiandien vėl nešė šiek tiek šiukšlių, bet vanduo nėra labai skaidrus kaip būna tokiu metų laiku, tik štai su kibimu niekas nesikeičia nuo vidurvasario.

Spalio 11d.

Nemune niekas nesikeičia. Vandens likę tik gulbėms plaukioti, o kur žuvis ??? Ji kažkur ten,- ten kur mūsų nėra, bet tik ne čia, mano valdose.
Šiandieną, nuo ankstaus ryto vyko Nemuno apgultis, mano valdose. Žvejų pasipylė kaip iš gausybės rago. Rytinę tylą pakeitė, krentančios į vandenį fyderininkų šėryklos, talžė orą, kaip su botagais gausybė spiningų, tik štai entuziazmas visiems labai greitai išblėso. Niekas nepasikeitė,- nekimba.



Dugninėmis daugumas net kibimo nematė, o su spiningais tik atsitiktinai kartais koks ešeriukas, masaliukų uodegas patikrindavo, ar tvirtai laikosi. Laimikiai visų, kaip ir mano net labai skurdūs. Vos vienas kitas ešeriukas.



Prieš pietus jau daugumai žvejybos pašaukimas išblėso. Pavargo ir mano kojos nuo stovėjimo įsibridus, o rezultatas labai skurdus.



Porelė arti puskilio ešeriukų ir keli mažesni, dar tiek pat liko nepaimti, nes dar mažesni buvo. Taip pat papuolė trys silkutės, kurioms iki legalumo dar augti ir augti. Viską pagavau tik ant mikro BAIT BREATH ir Crazy fish masaliukų. Stambesniu kaip 5cm masaliukų iš vis niekas nelietė.
Nors laimikis ir labai skurdus, tačiau viską atperka fantastiškas rytinis oras, rytinė Nemuno rudenėjanti gamta ir susitikimas su kolegomis....





Pietūs...



Vakarinei žvejybai vilčių daug neteikiau, bet vis vieną, vėl lipau į bridkelnes ir praėjau su UL spiningėliu per kibesnes vietas. Rezultatas panašus kaip ir ryte, tačiau turėjau progos pasigalinėti ir su solidžiu lydžiu, kuris pasirodė apie 2,5-3gr, tačiau deja,- kolegos akivaizdoje tik pademonstravo savo didybę išsiversdamas paviršiuje visu gražumu ir nusinešė mikro masaliuką atminčiai. Daugiau nežvejojau. Kai pusę rytinės žūklės laiko mojavau sunkiuoju spiningu su lydekiniais masalais ir volframiniais pavadėliaus, - lydžiai nekibo, o kai žvejoji mikro masaliukais su fluoro karbono pavadėliais, kažkodėl užkimba tai ko mažiausiai lauki ir dar ne pati mažiausia..., bet kagi, - nepagautas, ne vagis. Ji nunėrė į gelmę su BAITH BREATH masaliuku lupoje, o aš šiuo akcentu, užbaigiau šios dienos žūklę.
Vakarinis laimikis tik toks, nors tiek rytiniais tiek vakariniai didieji ešeriai jau verti nuodėmės...



Nelabai kuo galėjo pasigirti ir kiti spiningautojai. Pavieniai atsitiktiniai ešeriukai ir vienas solidus apie 2-2,5kg salačiukas, kuris kiek žinau užkibo net ne ten kur reikia, tad laimingas gyvena toliau.
Ryt jei oras leis, vėl mėginsiu plakti Nemuno vandenį su UL spiningu, nes su sunkiąja ginkluote atrodo iš vis nėra ką veikti....

Spalio 18d.

Vėlų rytą, vėl aplankiau Nemuną. Žinau, kad visiškai nekimba, bet rytas gražus ir sėdėti namuose visiškai jokio noro.
Nemunėlis šiek tiek pakilęs, šiukšlių plaukia nedaug, vanduo nuskaidrėjas, na o spiningavimo rezultatai kaip visada.
Nesiblaškiau, o tiesiog stojau vienoje duobutėje ir joje praleidau visą laiką iki pietų. Netoliese žvejojo su dugninėmis, tai sakė kol saulė nepatekėjo, pagavo du karšiukus, vėliau nurimo visiškai ir kiek mačiau iki pietų neištraukė nė vienos žuvelės.
Man su UL spininingu ir mikro masalais sekėsi panašiai kaip ir jiems. Pirmiausia jei dar kažkas ir bandė kabintis tai buvo daugybė pabėgimų.
Pirmieji aišku "pasirašė" ešeriukai. Deja nedideli. Pagavau tik keletą.



Vieną po kitos ant mikro masaliukų pasikirtau ir silkutes. Viena gal jau verta nuodėmės kita ne,- abi paspruko, tad ėmiau lydekinį spiningą ir dėjau lydekinius masalus ant volframinio pavadėlio. Pirmiausia aišku vėl "pasirašė" ešeriai.



Bet ir ant lydekinių masalų, didesnių rainių deja nesuviliojau. Visi kaip pagal vieną standartą.



Ešeriai, ešeriais, bet nors lydekaičių pagavau. Iš viso pasisekė ištraukti 5vnt.. Aišku būtų daug maloniau jei būtų didesnės, bet atrodo šį sezoną jau nelemta kažko įspūdingo pagauti, o gal ir iš vis tai paskutinės žvejybos Nemune, tad džiaugiausi tuo kas kimba.
Tik viena iš jų buvo virš kilogramo, kitos nors ir legalios bet vos centimetru, kitu viršijo legalumo ribą.











Kadangi tik tokios, visos pasilabinusios vėl keliavo į savo stichiją.
Prieš pietus apsiramino užkilęs šios toks rytinis vėjelis, kuris smelkėsi kiaurai net po šiltais rūbais, tad pabaigai vėl paėmiau UL spiningą ir tikėjausi duobės išėjime rasti ešerių. Ten visada mėgdavo jie būriuotis, bet tik ne šį kartą. Per valandą vos kili atsargūs prisilietimai prie masalo, išskyrus vieną kibimą. Pakirtus net širdis į kulnis nusirito. Pagal tai kaip "bukai" kitame gale smūgiuoja, viskas bylojo, juk tai turėtų būti neblogas karšis. Net netoliese fiderininkai susirūpino, bet jų džiaugsmui, mano kova, vis sugrojant ritės stabdžiukaui su galimu karšiuku, truko gal tik dešimčią sekundžių. Paspruko. Labai gaila. Apimtas azarto dar kokią valandą mėginau sugundyti karšį. Keičiau masalus, bandžiau ir pravedimą kaitalioti,- daugiau nekibo. Tiksliau nekibo jau iš vis niekas, net ešeriukai.
Apie pietus nutariau nuvažiuoti iki tvenkinio ir ten paerzinti ešeriukus.
Tikriausiai ruduo ir ten atėjo. Vieną kitą dar pagauti įmanoma, bet kibimai žymiai retesni, negu jie buvo per paskutinį mano apsilankymą, tame tvenkinyje. Dydžiai nesikeičia, tie patys "žieminiai kancariukai". Tikėjausi gal kas "rimtas"grybštels, kaip praėjusį kartą, tačiau per kokią porą valandų taip ir nesulaukiau jokio didesnio kibimo.
Beliko tik nostalgiškai pasigrožėti rudeniška gamta.








Gamta dar kartą primena, kad laikas jau kabinti spiningus ant sienos, pasikurti židinį, išgerti karštos arbatėlės, apšilti ir kažkaip iškentėti be žūklės visą ilgą ir tamsią žiemą....

Spalio 25d.

Niekaip nepriverčiu savęs paimti, kaip priklauso rudenį, sunkiąją ginkluotę, lydekinį spiningą ir lydekinius- starkinius masalus.
Tik apie 10 minučių ištvėriau spiningaudamas su grubiu įrankiu ir sunkiais masalais. Kartą paragavęs,- negali sustot. Taip atrodo yra ir su UL spiningavimu. Nors kažką pagauti su "UL" spiningu, mikro masaliukais jau nelabai įmanoma, bet vėl visą pusdienį, pramojavau Nemune būtent su juo.
Nepatinka grubus įrankis, sunkus didelis masalas, dideli kabliai, stori valai, nors būtent su jais dabar ir reiktų žvejoti, bet žvejoju ne vien tam, kad kažką pagauti. Žūklė turi būti subtili, malonus poilsis, aktyvus laiko praleidimas gamtoje po įtemptos darbo savaitės, o malonus- subtilus įrankiukas dar labiau įprasmina šį aktyvaus poilsio būdą....
Nemuno lygis žemas, skaidrus, jokių šiukšlių, smarkus pietryčių vėjas o pakraščiuose ledokšniai.
Ekstremalu ir ypač su "UL" spiningėliu. Masalai tik 3-4gr, valą vėjas išlenkia lanku pasroviui, masaliukas sunkiai kontroliujamas ir kartais net be mano žinios, vėjo velkamas pasroviui. Apie kibimą- pagavimą net minčių nėra, bet nors ešeriuko vis tik tikiuosi.
Prie visų šių rudeninių žūklės malonumų, prisideda ir nuolat žiedeliuose įšalantis pintas valas.



Pažvejojau nuo 10val iki 13val. Išmaišiau dvi duobes, kurios rudenį kartais dar padovanodavo ritės "muzikos".
Pagavau tik keturis ešeriukus. Du visai mažyliai, kiti du jau verti šiokios tokios nuodėmės. Be ešeriukų ir dvi mažylės lydekaitės. Kaip nekeista visi susigundė BIAT BREATH vėžiukais. Kitų masaliukų niekas net nepalietė, arba tiesiog taip susiklostė atsitiktinumai.
Visas šios dienos kuklus "UL" laimikis liko ten pat iš kur ir buvo ištraukti.Pirmoji silkutė pati pasileido kol moviausi pirštinę, kad jos nesušlapiniti.









Šiandieną kaip niekados, nesimatė nė vieno žvejo, nė vieno žmogaus prie vandens. Atrodo tikrai niekas nekimba ir gal net nėra kam kibti , mano valdose, už tai niekas netrikdė pabūti vienumoje su rudenine Nemuno gamta. Nesušalau, bet ir karšta nebuvo, tačiau poilsis nuo kasdieninės rutinos aukščiausios kokybės....



Gal dar priversiu kažkaip save šį rudenį, pamojuoti su sunkiąją ginkluote ir lydekiniais masalai. Gal...o gal jau ir ne,..

Lapkričio 1d.

Po žvakelių degiojimo ir pasivažinėjimo po kapines, pavakare dar spėjau ir Nemuną aplankyti, Vėl pasiėmiau UL ir L spiningus, bet UL liga nugalėjo. Pažvejojau tik su UL.
Nenoriu iš anksto džiaugtis bet gal truputi pagerėjo ešerių kibimas, o ir lydekaitės atrodo buvo aktyvesnės, lyginant su paskutinėmis žvejybomis.
Rezultatas aišku silpnas. Dvi pasprukusios nelabai legalaus dydžio lydekaitės ir apie dešimt ešerių. Labai daug pabėgimų nes kibimai ypatingai atsargūs. Kai kurių net nepajutau.
Ešeriai nedideli bet ir ne patys smulkiausi (200-300gr), o vienas visas gražuolis apie 800gr. Susigundė kaip ir visi kiti bait breath needle 2,5 colio slieku. Nerinkau, tad ir šis keliavo atgal.



Vandens lygis gal per sprindį pakilęs ir kaip nekeista plaukė labai daug šiukšlių. Ramesniame užutekyje, vandens paviršiuje ištisas savartynas.
Specialiai lydžių gaudyt nemėginau, tačiau turiu įtarimų kad jie truputi praalkę.
Jei kaip nors priversiu save padėti UL įrankiuką, gal pamėginsiu ryt ir dantytają suvilioti.