Ryžtingi Aplinkos ministerijos žingsniai siekiant sutramdyti išsikerojusį nelegalų žvejybos verslą sulaukė rimto pasipriešinimo. Bene didžiausią poveikį kovojant su nelegalia žvejyba turėjo iki 10 kartų padidinti įkainiai už padarytą žalą žuvų ištekliams. Todėl Aplinkos ministerijai nesuprantami Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymai iki 25 kartų sumažinti žalos dydžius.

„Tokius siūlymus laikau atviru pasipriešinimu. Valstybei tai būtų ne tik didžiulė finansinė, bet ir moralinė žala. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų visų metų sunkaus darbo rezultatai faktiškai būtų nubraukti. Žengtume didelį žingsnį atgal“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Aplinkos ministerija jau skelbė, kad brakonierių šalyje sumažėjo 3 kartus.

Praėjusių metų vasarą Žuvininkystės įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, kad aplinkos ministras nebegali nustatyti žalos žuvų ištekliams įkainių. Keisti žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką galima tik bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu.

ŽŪM siūlo žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydį skaičiuoti pagal už praėjusių metų tam tikros žuvų rūšies, kuriai padaryta žala, vidutinę metinę pirminio pardavimo kainą. Netiesiogiai siūlomi padarytos žalos žuvų ištekliams dydžiai būtų iki 25 kartų mažesni, nei šiuo metu galiojantys žalos atlyginimo dydžiai.

Pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojančius žalų dydžius, už neteisėtai sugautą ungurį reiktų sumokėti 1 000 litų (3 000 litų, jeigu sugauta ichtiologiniame draustinyje ar rezervate). Pagal ŽŪM siūloma vidutinę pirminio pardavimo kainą, už neteisėtai sugautą ungurį daugiausiai reiktų sumokėti nuo 22 iki 132 litų. Vadinasi, žalos dydis sumažėtų nuo 22 iki 45 kartų.

Šiuo metu galiojančius žalos dydžius galite rasti ČIA.

Toms žuvų rūšims, kurios yra itin retos, saugomos ir kitoms, kurių pirminio pardavimo kainų neįmanoma nustatyti, ŽŪM siūlo taikyti vidutinę kainą – 40 Lt/kg. Kitaip sakant, žalos dydžiai retoms, saugomoms ir gausiai paplitusioms, mažavertėms žuvims netiesiogiai būtų suvienodinti. Neteisėtai sugavus 1 kg aštriašnipių eršketų (itin reti, įrašyti į Raudonąją knygą) ir 1 kg pūgžlių (gausiai paplitę) žalos dydis būtų toks pat, nors ekologiniu ir aplinkosauginiu aspektu šios žuvys negali būti sulyginamos.

Visuomenės informavimo skyrius