Kaip ir vakar prikėlė gaidys. Bijau, kad ilgai jis taip netemps, tačiau mus suprasti irgi galima, nuovargis daro savo ir tos keliolika minučių ryto yra pačios saldžiausios.

Šiandien prie kanalo atsiradome pakankamai anksti. Tad pasiruošimui galėjome skirti daugiau laiko, juolab, kad vakar iš vakaro buvome nepadarę visų „namų darbų“. Daugiau laiko turėjome dugno skenavimui, masalų išsidalinimui ir kitiems paruošiamiesiems darbams.
Vieta truputį kitokia nei buvo vakar, kiek lėtesnis pagilėjimas ir net pats kanalas šiandienos „bokse“ truputį siauresnis. Tik atvykus pastebime „šokančius“ karšius, tačiau labai greitai jų pasirodymas dingsta ir kanalas vėl pasidaro be galo niūrus, gelbėja tik pastoviai kursuojančios baržos, ir netgi keltai.
Pas visus vėl skirtingi jaukai, kitokie pavadėliai, kabliukai ir netgi distancijos truputį skiriasi atsižvelgiant į vakarykščios treniruotės rezultatus. Skiriasi ir startas, gan greitai pasirodo pirmosios žuvys, tai nepailstantys „byčiokai“, kuoja ir nedidelis karšiukas. Gaila, tačiau šios žuvys ne mano. Aš rimčiau atsidariau tik praėjus keturioms iš penkių valandų skirtų žūklei. Po rimtesnio patempimo – pirmasis mano olandiškas karšis „muksėdamas“ plaukė link kranto. Pasakysiu atvirai, suvirpėjo net širdis, kai žuvis atsidūrė graibšte.
Šiandieną kibimu negalėjo pasigirti beveik niekas, nei anglijos rinktinė, nei olandai ar kitos stiprios komandos. Sugautus kiekvienos komandos karšius buvo galima skaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ar tai įtakojo, kiek atvėsęs oras ar kiti dalykai tikrai labai sunku pasakyti.
Mums ši diena tikrai geresnė nei vakar – pagavome ir daugiau karšių, pamatėme kaip atrodo vietinė kanalo kuoja, ir netgi kefalė kibimo metru nutraukusi pavadį parodė, kad jų čia esama. Nepagavome tik čia dažniau papuolančių plekšnių. Gal ir gerai, nes kitos komandos sugebėjo sugauti vos po kelias plekšnytes per penkias valandas. Kaimyniniame sektoriuje gaudžiusi Kazachstano rinktinė jau antra diena nematę nė kibimo.
Po treniruotės gerą valandą prasiblaškome Nyderlandų keliais, nusprendę, kad nepasiklysime be navigatoriaus. Gerai, kad nors žemėlapiai kai kuriuose telefonuose buvo užkrauti. Visi keliai Olandijoje kaip vienas, o tokių pačių gyvenamųjų namų dar daugiau.
Kaip bebūtų dar reikia daug ką atrasti, ištaisyti ir sutvarkyti. O laiko liko visai ne daug. Rytoj jau trečioji treniruotė, na o ketvirtadienį ir penktadienį tikrinsime varžybų sektorių kraštines zonas.
Rytoj gaudysime šiandien gaudžiusių olandų zonoje. Tad bus matyti ar einame tinkamu keliu, ar reikia pradėti gręžtis atgalios.


Daugiau foto ir video 

Autorius: Martynas Mikelionis