Būdamas aplinkos ministru, dar 2013 m., priėmiau sprendimą nuo 2015 m. uždrausti Lietuvos vidaus vandenys verslinę žūklę. Argumentų kodėl prireikė tokio sprendimo – daugiau negu reikia: mažėjantys žuvų ištekliai, neskaidri žvejų verslininkų veikla, populiarėjanti atsakinga mėgėjiška žvejyba, norai skatinti turizmą ir t.t. Buvo daug pykčių, įvairių judėjimų politiniuose užkaboriuose ir susitaikymų buvo ir rodėsi visi jau buvo susitaikę, laiko prisitaikyti prie pokyčių turėjo pakakti. Tačiau panašu, kad kova dėl Lietuvos gamtos ateities tęsiasi.

Tiesa, teisingumo vardan privalau pabrėžti, kad verslinė žvejyba nebus panaikinti šimtu procentu: ir toliau bus leidžiama vystyti veiklą Kuršių mariose, polderiuose, Nemuno žemupyje. Mokslininkai buvo pateikę išvadas, kad verslinė žvejyba šiose vietose aplinkai pernelyg nepakenks, jeigu tik bus laikomasi darnumo principų. Taip pat nebebus leidžiama ir specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Tvarkingi ir darnūs žvejybos būdai nesunaikins šių žuvų – tad nebuvo reikalo ir drausti tai, kas Lietuvos gamtai nepakenks. Dėl kitų vandens telkinių tokių išvadų nesulaukiau, tad liko dirbti savo darbą – priimti tokį sprendimą, kuris užtikrintų pirmiausia aplinkos poreikius.

Dabar Seimo Aplinkos apsaugos komitete, likus mažiau nei trims mėnesiams iki šio sprendimo įsigaliojimo, vėl iškeliami tie patys klausimai ir bandomos kelti abejonės. Nejaugi rūkytos žuvies kvapas taip apsuka galvas?

Panašu, kad lobistinės grupės vėl pradeda aktyviai veikti ir būkite tikri – gamtos išsaugojimas jiems tikrai nerūpi. Liūdna, kad kai kurie Seimo nariai pasiduoda tokiam spaudimui, dar bus liūdniau jei ir naujasis aplinkos ministras neatsilaikytų. Tačiau tikiu, kad jam milžiniškos žvejų mėgėjų bendruomenės gretos ir aplinkosauga rūpi labiau nei saujelė verslininkų, kurie net ir turėdami pakankamai laiko prisitaikyti nieko nedarė.

Galimybės užsiimti jiems verslu išlieka, tik noro reikia. Jei neapskaitytų tinklų statyti ir žvejybos žurnalų klastoti nebeleisim, gal pats laikas griebtis kitų verslo idėjų? Draudimo fone atsiveria nuostabios galimybės turizmui plėtoti.

Juolab man labai keista, kad patys žvejai verslininkai pamiršo, kad iki priimant šį sprendimą buvo diskutuota ir su jais. Tuomet išgirdau, kad žvejyba – nėra pelninga veikla ir tai jiems tikrai nėra pagrindinis pajamų šaltinis. Jei ši situaciją pasikeitė – labai norėčiau tai išgirsti.

Liepos pradžioje Europos Parlamente nusprendėme steigti Vandens aplinkos ir mėgėjiškos žūklės grupę. Žvejų verslininkų interesai ten atstovaujami seniai, o štai mėgėjai savo užtarėjų neturėjo, nors jų gretos keleriopai gausesnės. Nustebau, kad yra ir daugiau europarlamentarų, kurie pritaria mano idėjoms, kad mėgėjiškos žūklės propagavimas ne tik prisideda prie gamtos išsaugojimo, bet ir gali sukurti papildomų darbo vietų kaimiškose vietovėse, skatina turizmo, smulkaus ir vidutinio verslo šiame sektoriuje plėtrą.

Dabar gėlo vandens telkiniai atsigauna, žuvies daugėja ir jei bus pasiduota finansinių interesų spaudimui, reiškia, kad padarytas darbas ir teigiamos tendencijos bus sužlugdytos. Tai didelis žingsnis atgal. Negalime leisti, kad taip nutiktų.

Susitelkime ir bendromis pastangomis ginkime gamtą.

Valentinas Mazuronis –Europos Parlamento „Europos laisvės ir tiesioginės demokratijos“ frakcijos narys