Birželio 16d.

Nors atostogos bet daugiau nei parą laiko nebuvau žūklėje
Šį rytą jau neišgulėjau lovoje, prastai miegojau ir naktį. Vis galvoje kažkokios mintys juk kažko nepadariau, kažką praleidau... Taigi ryte bet gan vėlokai vėl lekiu prie Nemuno. Tik prie vandens supratu, kodėl nerimas kankino,- trūko žūklės.
Vanduo jau gan neaukštas ir dar atrodo krenta, oras visai gražus, šviečia saulutė, kartais pūsteli vakaris, tik šilumos kaip visada šią vasarą Pastyro pirštai, darėsi visai šalta, bet noras žvejoti nugali

Pradėjau nuo savo starkinės vietelės. Nulis, bet buvo matyt atsitiktinai pasikabines neblogas lydekiokas. Visai pakraštyje pabėgo padares žvakę. Gaila, gražus buvo, manau virš poros kg.
Patikrinau ir lydekines,- nulis. Nekimba net ešeriukai.
Kagi vėl tikriausiai iš rytinės žūklės bus šnipštas.
Pabaigai nusimaliau iki savo mėgstamiausių seklumų. Vanduo pakrites tai dalinai įmanoma užbristi ir jas pasiekti.
Sunkiai, net labai sunkiai, bet pakimba ant mirkiuko keletas ešeriukų.





Vis dar trūksta keliasdešimt cm kad pakristų vanduo ir galiausiai pasiekčiau gerasias seklumas, bet dalinai dabridau. Nors vanduo ramus kaip šulinyje bet šiokios tokios gyvybės ant seklumos radau. Nuo pat seklumos viršaus, smūgis, sūkurys ir vieną plačiaburnį jau kalbinu išlipti į krantą



Apie valnadą vėl ramu tik keli ešeriukai. Pakeičiau truputi ir vietą iš kurios geriau pasiekiu tą seklumą. Padėties pasitaisymas padėjo. Vėl smūgis, verpetas paviršiuje,- yra
Iki kranto bristi apie 50 metrų per baisinę srovę, tad šį pasiimu vietoje srovėje ir pasirišu.



Vėl apie gerą pusvalandį tuščia. Pradėjo lysti į galvą mintys kad laikas namo, bet sekluma dar kartą netikėtai pamalonino. Pagal elgiasį pamaniau kad lydekiokas.Juk be pavadėlio ir prie pintuko prijungtas plonas 0,18mm mono valiukas. Jei lydekiukas tuoj bus amen. Bet šį kartą pasisekė. Mekniukas.



Užteks. Išbridau iš verčiančios iš kojų srovės krantan ir daugiau jau nebrisiu. Kas liko ant seklumos tegul lieka kitai dienai, o šio ryto žūklę manau galima užskaityti. Nors kibimas retas, ir reikia daug pastangų kad iš vis su masalu išjudinti kokį žuvelioką iš savo slėptuvės, bet žūklė buvo puiki, nes tai šapali. O jie tikriausiai labiausiai mano geidžiami seklumų priešininkai- chuliganai.

Vienas šapalas tikrai virš kilogramo, antrasis apie kilogramą ir apie kilogramo mekniukas.



Sunki, bet smagi žūklė buvo nors Nemune jokio plėšrūnų judesio. Ramu kaip ir anksčiau.

Vakarinis pakartojimas ant seklumų, deje saulė tik retkarčiais pasirodo tai ir šapaliokai kaprizingi. Vėl visa aibė eksperimentų. Bandžiau mikriukus siūlyti net ant paternoster sistemėlės. Nenori velniukai atakuoti masalus nors tu ką. Tik vieną nepilno kilo nukrapščiau nuo seklumos, nors atsargių mikriuko paragavimų buvo ne vienas.
Nuo seklumos nukrapščiau ir 700-800gr karšiuką. Pablūdo jie šiemet visai. Ant dugninių nekimba, bet spiningu jau ketvirtą įsirašau į savo sąskaitą. Šis paėmė ne ant valgomos gumos, o ant paprasčiausio šapalinio tvisteriuko ir ten kur tik šapalą gali tikėtis. Neturiu komentarų.... Guminukas surytas iki pusės
Iš duobikės už vienos seklumos papuolė ir gražus ešeriukas Vertas kuprus nuodėmės apie 600gr.











Vanduo nuo ryto dar nukrito ir teberenta tad jau daug kur galima normaliai prieiti ir nubristi ant seklumų. Atsidūriau beveik viduryje Nemuno



Vakaras pasidarė apniukes, ir apie tą laiką kai turi tūpti saulutė už keržyno, dar pamėginau paerzint starkius. Baronkos skylė. Nei vieno prisilietimo prie masalų. Jau net nesistebiu kad atėjus vakarui nesimato jokio žuvies judesio, jau net nekalbant apie plėšrūnus.
Žuveliokai liko savo valdose, nors ešeriokas jei būtų ne vienas manau būčiau susigundes

Birželio 17d.
Paskutinė trumpų atostogų diena

Neplanuotai susiskambinom su Ruku ir vakare netikėtai savo valdose sulaukiau svečių.
Bandysim jamti Nemuną ant seklumų tik vėjukas nieko gero nežada. Spiningausim nors jei vėjas aprimtų gal ir museles paplukdysim
Nemunėlis stipriai pasišiaušes, piktas ir vandenukas po naktinio lietaus truputi drumstas. Lygis labai greitai lipą aukštyn



Tikrinom vieną seklumą po kitos, bet ne tik kad sunku spiningauti kai toks vėjas,- sunku bus ir su kibimu. Eilinį kartą trūksta šilumos.
Pavakarojom, pabraidėm po kylančio Nemuno sraunius vandenis, paplepėjom, o su kibimu ne kas. Nenori kasti net ešeriukai, bet per didelius vargus šeip ne taip sukrepštėm kelis žuveliokus.
Pagauta virš kilogramo lydekaitė, nesiekiantis kilogramo šapalas ir keli normalūs ešeriukai. Man dar pakliuvo ir salačiukas, taip pat nepilno kg ir visiška silkutė.
Kagi, laikas praleistas turiningai, smagiai pabendravom, pasmardinom rankas žuvimi, tad žūklę galimą užskaityti.
Muselinių šį kartą į darbą taip ir nepaleidom


Sikutė. Gyvena toliau



Salačiukas. Gyvena toliau



Rukas "darbo" vietoje,- gyvena toliau



"Gamtos aupsaugos" patikrinimas,- gyvena toliau



Na ir laimikis......




Tai tiek iš paskutinės atostogų dienos prie Nemuno. Po savaitės darbe, atostogas bandysim pakartot
Ačiū Rukas už smagiai praleistą laiką Ir lauksim šilumos, tada vėl manau mėginsim

Birželio 20d.

Oras po darbo pasaka, Nemunas nusekes dar labiau. Neišsėdėjau namuose. Kažkokio tikslo nebuvo, tai tik lengvą spiningėlį pasiėmiau ir nusprendžiau pasitreniruoti su mikriukais viliotį karšį. Karšiukai aišku kai gaudai specialiai,- nekibo. Pasigavo tik keli ešeriukai. Ant spiningėlio net ne pintas o mono 0,16mm valiukas. Masaliukai mikro guminukai su 2-4gr galvakablais.
Taigi taip bežaisdamas žingsnis po žingsnio, atsidūriau ant seklumėlės. Vanduo žemas, gerai visur prieiti tad gal sakau koks šapliukas susigundys. Nesusigundė.
Tuomet už vienos sekluminės akmenų krovos tuosiog nuleidau mikriuką iki dugno, pastuksenau ir šast...stuktelėjimas ir kitame gale pakibo garvežys .Valiukas tai tik 0,16, o kitame gali "pasikinkiau' ūsorių. Kas dabar bus
Nepasakysiu jau kiek kartų jis atsidūrė nemuno viduryje....Ką aš galiu padaryti su tokiu valiuku kai kitame gale toks "garvežys". Širdis kulnyse...bet nervus į koncervus. Raminausi kad nepadaryt per staigių judesiu, daug kartų vis pasitikrinau ritės stabadį, vis pasidairiau už nugaros kur krantas ir kokia pakrantė.
Gal po ketvirto, o gal po penkto lengvesnio ūsoriaus atodūsio jis atsidūrė per dešimt metrų nuo kranto, bet kaip visada prasidėjo "sprintas". Rovė atgal vos ne į vidurį Nemuno išvyniodamas arti šimto metrų valiuko. Vėl visa muzika iš naujo. Vėl per kelis kartus dasivedžiau iki pakrantės,- vėl atgal link vagos 50-70 metrų.
Bet jėgos išseko ne tik man laikant ant įtampos išsitiesusį spiningėlį ir klausant zvimbiančio valo.Seko ir "garvežys"
Manau po gero pusvalandžio pagaliau pamačiau. Taip,- rimtas "garvežiukas"
Vienu metu prisitraukiau visiškai iki kranto, net ranka jau paliečiau bet ....pro pakrantės žolių apačią vėl į savo gelmes apie 50 metrų. Neganao dar ir mano ploną valiuko pro žolių apačia nusitemė. Ūsorius ten o valiukas čia kažkur po žolėmis palenda.
Na, ką čia viską ir papasakoti...vis dar emocijos
Manau po 40 minučių kovos pavargo galutinai ir tiesiog su ranka išstūmiau jį į krantą.
Na dydis aišku kaip dydis, bet šioks toks asmeninis rekordas kad buvo pagautas 0,16 mm mono valiuku. Man jau čia buvo aukščiau aukštojo pilotažo

Kagi, ūsorių sezonas atidarytas visai to nesitikint, bet kartais tokios staigmenos labai malonios. Adrenalino užteks dabar ilgam

Ūsoriukas ant mano "firminių " svarstyklėlių parodė 5,950-6,000 kg. Taigi užskaitau kaip ir užpernai pagautą ūsoriuką kaip 6kg

















Atsiprašau už rašybos klaidas. Skubėjau ir dar emocijos savo daro. Ryt ištaisysiu.

Smagumėlis buvo susikauti su šiuo monstriuku bet daugiau su tokiais įrankiais tikrai nekaišiosiu masalų ūsoriams po nosim

Na o šį vakarą tikrai ūsorių jamti, net negalvojau, na ir orelis ne tam.
Nemune vanduo kaip vakar žemas bet pučia smarkokas rytinis vėjas. Seklumas tik aplankiau, palikau duoklę Nemunui ir nupėdinau kur giliau. Lydekos nedomina, tai vėl pamėginau mikro masalais susitarti su karšiais. Pažanga jau yra Nedidukas (rekordiškai mažas ant dirbtinio masalo) plakiukas, ir pakibo trys karšiukai. Vieną gerai užkibusį paėmiau žvejodamas įsibridęs į rankas ir kiti du panašaus kūno sudėjimo labai silpnai buvo įkibę ir beimant į rankas pabėgo .
Pirmiausia blogi galvakablių kabliukai, o antra pagrindiniui spiningo valui vis tik reikia pintuko, labai dar trukdė ir stiprokas rytys vėjas, bet geroje vietoje ir geru oru manau galima visai smagiai pažvejoti spiningu net karšius
Pamokas - treniruotes tikrai dar pratesiu Patiko

Plakis,- rekordininkas- monstras



Na ir karšiukas, pagautas tikslingai bandant spiningu suvilioti karšį.



P.S
Vakar be ūsoriaus dar buvo pagautas gražus virš pusantro kg mekniukas, bet iš tos laimės net pamiršau įdėti nuotraukėlią

Birželio 28d.

Netikėtai mano valdas aplankė svečiai iš Jonavos ANRI, tad po darbo spaudžiau pėdalą namo, mikliai pakeičiau "kailiuką" ir Nemunan
Nebuvau planavęs šią savaitę žvejoti savo valdose, bet tokią progą gal sudrėkinsiu valus ir aš
Gaila tik, kad ryt reikia anksti keltis į darbą, dirba ir mano šeimininkė, tad galėsim tik trumpam pavakaroti o nakvoti deje teks namuose
Vakaras pralėkė tiesiog akimirksniu ir net nepajutom kaip sutemo. Šaunuoliai tie mūsų senjorai . Tokios jų energijos galima tik pavydėti
Per vakarą ant dugninių Nijolė pagavo 2kg karšiuką ir jau turėjo ešerioką. Kibimas labai retas, nejuda ir žuvis. Tik nurimus vėjui ir saulei pasislėpus už Nemuno horizonto, pasirodė šiokia tokia gyvybė. Taigi plepėjom ir dar būtume tikriausiai plepėja iki kol prašvis, tik ...jau puse dvylikos nakties. Net nepastebėjom kaip veidrodiniu naktinio nemuno paviršiumi nusirideno mėnulio atspindys....
Gaila...net labai gaila bet teko atsisveikinti ir važiuoti namo tik tikuosi kad pirmas kartas ANRI apsilankymas mano valdose tikrai nebus paskutinis
Gal būt ryt sulauksim žinių kaip jiems sekėsi per naktį ir rytinėje žūklėje. Sakė gal net susiruoš užmesti porciją starkiui, nes su spiningu vėl pavyko vieną suvilioti ir suviliojau su "testuojamomis" gumomis .
Tai tikriausiai tiek. Smagiai prabėgo laikas, labai smagiai tik per trumpai visa tai tesėsi....

Truputis foto.



Nijolė jama karšį





Karšio pagavimo ir susitikimo progą, "rem komplektas"



Gražuoliukas. Lygiai 2kg Šaunuolė Nijolė





Kas gali būti maloniau. Ramybė, tyliai vandenis plukdantis Nemunas ir vakaras prie vandens, stebint dugninių viršūnėlias





Prieš pasislepiant saulutei pavyko ir man sudrėkinti spiningo valą





Nei akimirkai Nijolė nenuleidžo akių nuo dugninių viršūnėlių Neduok die ką nors pražiopsoti



Truputi paspiningavau ir aš . Testavau tuos bandymams gautus valgomus guminukus. Pasirodo veikia ir gan neblogai nors plėšrūnus išjudinti šį vakarą tikrai labai sunku, bet šie masaliukai turi savotiškos magijos ir kai kas jiems neatsispyrė

Mažesniuosius valgė ešeriukai.





O didesniuoju nusileidus saulei pavyko sugundyti net kilograminį starkiuką





Tikiuosi mano svečiai gerai pailsės Nemuno ramybės idilijoje ir dar per naktinę ir rytinę žvejybą, pagaus ne vieną "keptuvę"
Iki kitų smagių ir net netikėtų- neplanuotų susitikimų

Viskas . Trenkiu firmos durimis ir namo Uzjauciu zuvliokus . Prasideda man antros ATOSTOGOS

Liepos 2d.

Tik visai vakare išlėkiau patikrinti Nemono. Mano valdose su spiningu visiškai , tad daug negalvodamas važiavau svetur, kur ne taip dažnai lankosi spiningautojai . Laiko iki saulėlydžio nedaug, tad mano planai šį vakarą pažvejoti su plūdine jau liko rytojaus rytui. Kas bus tas, patyrinėsiu naujas vietas į kurias labai retai per visą sezoną aplankau. Jei nebus kibimo ir čia, vadinasi visur tas pats .

Apie valandą mėginau suvilioti lydį. Nei krepšt . Smulkmę pavaiko, padaužo, bet nesidomėjo nei sukriukėmis, nei guminukais nei valgomais silikonais. Matyt visi paskelbė prieš mane bado streiką .
Visai vakarėjant apsistojau prie seklumos. Gal šapaliukas, gal....na gal kažkas išlys į seklumą pavakaroti, o aš šast ir pasikirsiu .
Vėl apie valandą pamojavau. Sunkiai, bet šis bei tas į seklumą vis tik išplaukė ir paragavo mano kabliukų .
Pirmas drasuolis pasirodė salačiukas apie 500gr. Nuo kabliuko grįžo pas saviškius.



Antras kandidatas pakibti ant sukrės kabliuko, nesiekiantis kilogramo meknkiukas. Matyt smalsumo vedamas kas čia vyksta užplaukė ant seklumėlės ir atsidūrė mano rankose.



Trečias kandidatas padorus šapaliokas. Kibimas super įspūdingas
Traukiant sukrę per seklumą, paskui sukrę pradėjo sekti gana nemaža banga . Sustingo net kraujas gyslose. Griebk, griebk.....ir lyg išgirdes mano raginimą,- kirto . Iššoko pačiupęs sukrę apie metrą iš vandens, dar šiek tiek pasidaužė paviršiuje ir...ate Gaila,- gerulis buvo bet vien ko vertos tokios įspūdingos atakos
Po visos šios šapalo fiestos ant seklumos, kibimas baigėsi. Kiek dar mojavau,- nei krepšt .
Pabaigai užsidėjau testavimui skirtą guminuką. Vos keli metimai ir vėl kitame gale kažkas spurda, nors jaučiasi, kad ne šapaliokas. Mekniukas. Deje mažesnis už pirmajį apie 600-700gr.



Veikia nauji testuojami guminukai, labai neblogai veikia ir įsitikinau tuom jau ne pirmą kartą.
Paakintas sėkmės dar apie valandžikę "drožiau" tuo guminuku seklumą, bet daugiau drasuolių išeiti į seklumą jau nebuvo .
Gal atsitiktinumas, gal sutapimas, o gal iš tikro atsargiai, bet ant seklumų vėl užplaukia vienas kitas žuveliukas . Atostogos dar tik prasideda, tad laiko tam įsitikinti manau užtektinai . Na o ryt jamsim į rankas plūdeną ir pamėginsim rast bendrą kalbą su smulkme. Karšių nesitikiu nes nelabai tam tinkama vieta, nors kas žino....

Liepos 3d.
Ryte kaip buvau suplanaves šturmavau Nemuną su plūdine.
Pasiruošiau kruopų, turėjau "traperio", kvietuko, žirnių, kukurūzų, musės lervų, sliekų. Nusiteikiau rimtai, o gavosi...na gal geriau nesikeikti kaip gavosi. Tokio nekibimo dar neesu mates.
Nuo 4:30 iki 11val tik kelio kuojikės ir atsitiktinai pakliuves kilinis karšiukas. Viskas Kai tokia nekiba tai pamėginau aukšlę. Neima net tos, nors slankioja srovelėje bet neliečia nei dzikiuko, nei kruopos Sakyčiau keista vasara, bet čia jau ne tas žodis, kad net plauda atsuktų man uodegą.



Viso pagautos kelios kuojikės, karšiukas ir kelios plaudos
Su spiningu , su plūdena tas pats. Teks eiti kašikų pint ir lėkt miškan grybų rinkt

TADZIUS parašė:
Šiai dienai nieko daugiau atrodo ir nebelieka kai tik sėdėti su pyd...iu Nemoku aš juo žvejoti, nepatinka sėdėti ir spoksoti į viršūnėlią, o ypač ne prie dūšios tos "lesyklėlės" Gal šį vakarą ar ryt pamėginsiu pasėdėt, bet be "lesyklėlių" (neturiu) ir ne ten kur jūs žvejojot . Ten, kiek žinau, iš kitų žvejojusių, jau ramybė ir kimba tik jūsų paliktos lesyklos Sėsiu tikriausiai prie savo dambikės. Gal smulkmė kokia pakrutins gal mekniukas, gal šapaliukas, gal ūsas, nors gali pasitaikyti ir karšiokas. Šį rytą mačiau tik be "lesyklėlių" manau bus prasti popieriai.

Liepos 3d. vakaras

Kai nieko nebelieka, tenka "išduoti savo tikėjimą" ir griebtis šiaudo. Liko kampe dulkėti spiningas , plūdinė , muselinė o į rankas paimti fideriukus.
Sekėsi neblogai. Pasėdėjau nuo 19 iki 22:30val. Šturmavau jau senei nusižiūrėtą vietelę. Ten tik su fideriuku galima pažvejoti, bet vieta man jau senei pasirodė perpektyvi, tik pasirodo gan sekli. Ten kur vyko visas šio vakaro veiksmas manau nebūtų buvę man net iki kaklo. O veiksmas vyko ir su tokia fideriška žvejyba galima ne tik pražilti bet ir infarktą gauti , bet apie viską nuo pradžių.
Šėryklų neturiu, tad jaukinau šaudydamas su laidyne kruopas. Ant kabliuko musės lervos- kukurūzai ir sliekai. Ilgokai kiurksojau žiūrėdamas į nejudančias viršūnėlias. Jau savyje buvau susitaikes kad nieko nesigaus ir su fideriu Atsibodo šaudyti tas krupas ir nusprendžiau iššaudyti ir visus kukurūzus. Gal po antro kukurūzų porcijos šūvio rimtas kibimas. Krantant išprašiau kilograminį karšiuką. Kibo vos dešimties ar net mažiau metrų atstumu nuo kranto. Ten tik iki juosmens ir beveik nėra srovės. Svareliai vos 20gr, bet būtų užtekę ir 10gr. Turėjau pasiėmes tik sunkesnių, o lengvi spininginėms sistemoms aišku guli namuose. Po karšiuko dar keli kukurūzų šūviai ir išsikrapštau keletą kuojų ir legalų šapaliuką.
Pasirodo nuolatinis mažų porcijų šaudymas labai suaktyvino ir priviliojo žuvį. Kibimas po kibimo, vos spėjau su dviem dugninėmis suktis. Galiausiai ant pirmos dugninės su 0,12 pavadėliu "sėdo" rimtas karšiokas. Kol aš jį mandagiai kalbinau ateiti į krantą, kažkas stipriai kirto per antrą fideiuką . Nukrito nuo kuoliuo ir su zvimbiančiu ritės stabžiu, šovė kaip strėlė vandenin. Ką daryt , rankose fideris su rimtu agresyviu karšioku...Beliko tik dumblinoje pakrantėje primyti antrojo fiderio rankena su batu....ritė tebegrojo... Raminau save ir stengiausi nestresuoti kad "mandagiai" išprašyti padorų karšioką į krantą ir vos tik pačiupau jį ranką, šveičiau kažkur tolyn į žoles, kad pagriebti iš po kojų, įspaustą į dumblą antrą fideri. Kirsti nereikėjo. Jautėsi kad neblogas monstriukas kitame gale, bet akivaizdu, kad ne karšis.Po keletos minučių kovos pagaliau priverčiau pasirodyti. Šapaliukas, bet ne toks jau ir smulkus . Dar šiek tiek pasitškėm po dumbliną pakrantę ir štai jau krante
Po to vėl šaudžiau paskutinius kukurūzus ir neskaitant smulkmės į krantą iščiuožė dar vienas nedidelis karšiukas. Baigėsi kukurūzai beigėsi ir kibimas, o gal tiesiog ir su kukurūzais jau būtų užsibaigęs kibimas, nes jau vėloka.
Kagi, žūklė su fideriukartais irgi gali būti kupina adrenalino , o kai net meškeres į vandenį velka, o rankos užimtos tai po tokių fokusų gali ir pražilti
Tikriausiai pirmą kartą smagiai pažvejojau su fideriukais. Karšiukų ten tikrai nesitikėjau ir taikiau į šapaliukus. Nemunėlis šį kartą davė ir šapaliukų ir karšiukų

Pirmasis didesnis žuveliokas,- legalus šapaliukas



Pirmasis kilograminis karšiukas



Štai tas nenaudėlis, kuris norėjo paskui save nusitempti mano fideriuką





visas šio vakaro laimikis sužvejotas jaukinant ir žvejojant tik kukurūzu.



Senokai tokį plačiaburnį išgraibiau iš Nemono



Didysis karšiukas 2,2kg mažesnis 1,3kg mažiausias 700gr. Na, o šapaliukas tikrai vertas nuodėmės - 2,450kg

Tai tiek iš mano fideriavimo be "lesyklėlių" ir be pirktinių pašarų. Jei tai atsitiktinumas, tuomet jis tikrai smagus buvo, o jei kažką panašaus pavyks pakartoti ir kitoje žūklėje, tuomet nėra jau tokia nuobodi ta žūklė su fideiuku, nors šį kartą ji manau buvo nevisai visiems įprastinė,

Liepos 4d.

Ryte vėl pasėdėjau su fideriuku.Po vakarykštės neblogos žūklės, nusprendžiau išsiaiškint. Ar čia naujoko su fideriu sėkmė ar tikrai galima vėl ir vėl pagauti karšiukų visai prie pat kranto gero metro gylyje. Pasirodo neatsitiktinumas. Slankioja jie rupūžokai visai pakraščiais kaip ankstyvą pavasarį. O gal kai tokie tie orai tai tik dabar kažkas panašaus į tikrą pavasarį ...
Šį rytą jau pasiėmiau lengvų spininginių svarelių. Užteko 8gr. Masalas kukurūzas, jaukas tai pat. Nereikėjo jokio papildomo pirktinio jauko, nes manau būtų užpuolusi smulkmė.

Rytinis rezultatas trys karšiukai 1,7kg, 1,2kg ir 1,0kg.



Smulkmę taip pat rinkau kad pažiūrėt kiek prisirankiosiu. Visos buvo tik kuojos iki 250gr. Gyvena toliau, nors prirankiojau manau apie 3kg.
Smagi žūklė buvo nors šapaliukas ir nepapuolė bet veikti buvo ką Tik pasidarė įdomu, ar čia visada ir visiems žveojantiems taip atsitinka. Jei rankos užimtos tai būtinai turi kibti
Žuvies mano apylinkėse nėra ir nebus

Palikau šį vakarą karšius ramybėje, nes oras neblogas, vandens lygis labai žemas, tad tokių progų kai galima mėginti jamti ūsą ne taip dažnai pasitaiko.
Prie Nemunėlio atsidūriau gan anksti tad pradžiai nusprendžiau pamikruoti aplink seklumą. Gal koks šapaliukas išlys, gal mekniukas....bet į seklumą, iš smalsumo, pasidairyti išlindo tik kilinė silkutė.



Padirbėjau ir su naujais valgomais guminukais. Mažuosius neblogai valgė smulkūs ešeriukai, o šapaliukams ar mekniukams neįsiūliau Mėginau dar ir su sukre juos paerzinti, bet tik vienas nedickas šapaliokas pakibo ir prie pat kojų sugebėjo pabėgti. Daugiau atrodo net kibimo neturėjau. Visai vakarėjant pačiupau rimtesnį spiningą ir pradėjau gundyti ūsorius.
Prieš pratesiant rašyti toliau reiktų nusikeikti Turėjau net tris padorius kibimus. Visus tris turėjau progos trumpam palaikyti, vienas gerulis apie 5-6kg pakirstas net iššoko visas iš vandens ir pasirodė koks rubuilis bet nusipjovė kažkur į akminis pintukas ir
Kitus tik akimirkai sulaikiau ir atsilaisvino
Kibimas tikrai yra ir reiktų vėl juos mėginti jamti, bet šį vakarą pradėjo vėl kilti vnduo . Nežinia kada vėl nukris ir kada bus vėl proga susikauti su Nemuno galiūnu.

Na, o vienam mano kaimynui, ši diena manau įsimins ilgam. Retai jis gali pažvejoti, bet šiandieną buvo ta diena kai galėjo. Nuvažiavo kažkur prie Raudonės ir sugraibė 9kg lydekiuką
Šaunuolis

Liepos 6d.

Užkaitino kaip reta šią vasarą. Pavesyje +32 ir beveik be vėjo .
Į pavakarę apsilankiau Nemune. Kai toks karštis, pirmas reikalas patikrinti visas seklumas . Nejau netgi dabar ten tuščia.
Po poros valandų "darbo" įsitikinau, kad tikrai tuščia. Pavyko pagauti tik vieną nediduką meknkiuką ir daugiau jokių kibimų. Na kaip per dvi valandas juodo "darbo" tik viena masalo ataka, tai nebelieka daugiau jokios prasmės vis tikrinti ir tikrinti mano mėstamiausias šapalų ir meknių buveines. Galima tam padėti kol kas tašką, nes šiandieną buvo tas oras kuris labiausiai tinka spiningaujant ant seklumų. Deje...



Mekniukas aišku keliavo atgal. Atsiprašau už foto kokybę nes nuo to karščio net telefono fotoaparato objektyvas išprakaitavo

Vakarėjant stojau ant ūsorinės seklumos. Keičiau spiningą, susimazgiau sitemėlią, dėjau vieną masalą dėjau kitą, trečia, ketvirtą...Vėl apie pora valandų "atidirbta" tik su trumpais parūkymais. Rezultatas nulinis Neturėjau nei vieno paragavimo. Negana to, nepapurtė guminukų joks ešeriukas, nors jie tokios progos ten niekados nepraleidžia.
Spjoviau į visą šį reikala. Visas seklumas išskyrus ūsorinę tikrai galima kažkuriam laikui pamiršti.
Krypstant saulutei už horizonto, nuvažiavau į kitą vietelę, kur pagal paskutinius pletkus, turėtų sėdėti kibkit.lt kolektyvas. Taip ir yra. Radau užsimaskavusius tarp žolių
Gaila tik, kad foto šį kartą visos prastos. Vis dėl to karščio....



Pasilabinom , paplepėjom apie ūkį ir bites ir pabaigai stojau netoliese spiningauti. Nepavyko desertui pagauti ūso, tai gal bent starkis bus vietoje deserto....
Gerą valandą be parūkymų "atidirbau" ir tik begalvojant apie važiavimą namo, šeip ne taip sulaukiau vienintelio starkinio kibimo. Kai taip niekas nekimba tai kiekvienas kibimas brangus. Palengva be triukšmo į rankas paėmiau 1,6kg starkiuką Tegu ir nerezultatyvį šio vakaro žūklė, bet desertui pagautas mano valdų deficitas, kompensavo visą įdėta "darbą". Žūklę užskaitau
Atsisveikinau su kolektyvu, gaila pamiršau ką nors palinkėti ir namo. Ryt ir aš tik kitoje vietoje užmerksiu fideriukus.

Foto visai nekokybiška, nes išrasojusiam nuo karščio telefonui jau buvo per tamsu. bet kolektyvas atrodo nufilmavo visą procesiuką tai kai sugryš iš žūklės, pas savo mamytes, gal įdės. .

Liepos 7d.

Ryte atlikau "pareigą" prie Nemuno su fideriukais.
Per naktį vandens lygis sugebėjo apie pusemtrį užlipti aukštyn. Įdomu ar kibkit.lt kolektyvo ten tuose žolynuose neužsėmė
Prie vandens buvau apie 4;30. Vos tik užmečiau fideriukus, tuoj stiprus išvažiavimas. Pasikirtau netoli puskilio šapaliuką. Nespėjau to nukabinti nuo kobinuko kai antras fideriukas pakartojo pirmojo scenarijų. Pasiėmiau antrą truputi mažesnį šapaliuką. Sekantys fideriukų užmetimai vėl po šapaliuką tik dar mažesni jau ant legalumo ribos. Po to atrodo dar du išsitraukiau bet jau per mažus vadintis šapalais. Iškeliavo atgalios Vėliau stojo štilius . Šaudžiau kukurūzus, kabinau musės lervas, bet nei krepšt. Gal tik po geros valandos pradėjo krutinti viršūnėlias kuojos. Viena kita mažesnė, viena kita mamytė apie 300gr. Taip su jomis žaidžiant kabimo ir karšiukas. Deje nedidukas tik apie puskilio. Vėliau ir antras truputi didesnis už pirmajį, bet irgi iki kilo dar jam toloka.Vėl keletas normalių kuojų ir kai rimtai užkaitino saulė, gal apie 9val, veiksmas pradėjo ramintis. Gliusiai visai nustojo, nors vedamas vilties dar sėdėjau...o gal, o gal dar pakels lengvą 8gr dugninės svarelį kokia keptuvė....Bet nepakėlė.
Šį kartą žuvelėms pasisekė . Nebuvo nieko rimtesnio, tai ir visoms kitoms pagautoms atsivėrė vartai į laisvę
Iš rankos sietelyje galėjo būti arti dienos norma.

Šiam plėšrūnui tikriausiai nesiseka gyvenime gaudant mailių, tai sugalvojo laikytis dietos



Darbo vieta pakilus vandeniui pasidarė visai ne kas



Kuklus laimikis



Ryte kibkit kolektyvas sakė, kad kibimo visai nėra ir turi per tris žvejus vieną karšiuką. Na gal aš klystu, bet atrodo taip minėjo kai kalbėjom telefonu.
Lauksim jų reportažo, o aš savo žūklę užskaitau. Normalių karšių nepapuolė, bet pažvejota nors ir su pertraukomis bet visai smagiai. Jaukinau tik kukurūzais. Ant kobinuko tik kukurūzas ar musės lerva. Veiksmas apie 10 metrų nuo kranto, kur gylis apie 1,5 metro. Žvejota tik su 8gr svareliu. Kai tokia lengva sistemėlė be jokių šėryklų ir lengva tai visi kibimailabai įspūdingi , o ypač šapalų
Tai tiek iš šio ryto žūklės.

Audriau grazu , kai paciam nera galimybes pazvejot tik ir laukiu pacio reportazu, zvilkcioju i laikrodi ir mislyju, - ""nu kiek dar gali ten sedet, eik namo,uzteks jau, ir dek reportaza, noriu jau naujienu """, cia kaip koki seriala.
Aciu tau

Vakar vakare tik trumpam nulėkiau prie vandens. Laiko žvejybai ne daug, tad tiesiu taikymu į starkine vietelę. Mėginsim vėl jamti starkėzą . Oras vakar vakare buvo labai keistas . Iš pradžių pūtė vakaris stiprokas vėjas. Nemunas pasišiaušes. Netoliese Kauno pusėje, žaibais spjaudėsi debesis, bet atėjus prie vandens vėjas staiga apsisuko ir jau pradėjos smarkokai pūst iš rytų pusės Labai sunku spiningauti, kai tokios krypties vėjas. Bet ką padarysi, jau atvažiavau tai reikia kažkaip išnaudoti tą laiką .
Apie dvi valandas "dirbau" starkinėje ir aplink starkinę vietelę, bet rankų žuvimi nepasmardinau. Turėjau du kibimus, bet tikrai ne starkiai ir nemanau kad lydekiukai, greičiau kokios meknės paragavo nedidelio valgomo guminuko. Neužkibo net joks ešerys . Žodžiu dvi valandos tuščiai . Ir suprask kiek čia tos žuvies mano valdose yra, ar nėra
Nebuvo ką fotograuoti, net internetas vakar nuo kaitros, vos gyvas buvo, tad reportažo- serialo tik tiek. :blush
Šį rytą nebuvau žvejot...Pasiėmiau išeiginį rytą

Atostogos tęsesi .
Jau arti liepos vidurys. Vidurvasaris, tad jau galima trumpai apžvelgti koks šis sezonas, kaip sekasi, kas, kur ir kaip .
Jau nuo pavasario įstrigo į atmintį keistoki, vėsūs orai . Įstrigo ir vangus žuvų elgesys . Vis pagalvodavau, gal čia dėl tos spranašaujamos 2012 metų pasaulio pabaigos , gal Nostradamo pranašystės, gal Majų kelendoriaus paskutiniai metai, bet jie tikrai kažkokie kitokie. Mes gal nepastebime, nes paskendę savo kasdieniniuose rūpesčiuose, nejučiomis priprantame prie besikeičiančios, mus supančios aplinkos ir atrodo kad taip turi būti.
Pvasaris. Pirmos kelios savaitės neatrodė niekuom išskirtinės, bet jau vėliau pradėjau pastebėti, kad jis vėsesnis, labiau permainingas negu įprastai, kad užsitęsė paukščių sugrįžimas, užsitęsė pavasarinė žuvų migracija, nors atrodo bendra statistika nieko naujo nerodo. Kagi, teorinė statistika yra vieną, o tai ką matai nuolat stebėdamas gamtą savo akimis, jau visai kas kitą.
Nebuvo šį pavasarį aktyvaus žuvų neršto, nebuvo masinio kuojų prieš nerštą "bumo", tyliai išneršė ir visos kitos žuvys, nors įprstai tas vykdavo daug ryškiau. Pagauti paskutiniai šapalai(liepą) vis dar tebeneršiantys, o juk jau liepa.
Gal dėl labai permainingų ir gan vėsių orų visa gamta šiais metais labai skiriasi nuo jau įprastinės. Žvejojant kiekvieną dieną susiduriu su nepaaiškinamu žuvų elgiasiu. Pavasarį beveik nebuvo kuojų kibimo, kai paprastai jos slankiodavo pakraščiais ir puikiai kibdavo, bet ne tos delninės, o jau stambios, apaugusiomis prieš nerštą karpomis. Tokias tik kelias pagavau. Pasigedau ir visų kitų žuvų pavasarinio judesio. Pakraščiai tušti, nors per visą savo žūklės karjierą būdavo priešingai. Pavasarį visa žuvis slankiodavo priekrantės zonoje, slankiodavo alkana ir nereikėdavo jokių įmantrybių, kad ją sužvejoti. Nebuvo tokių metų, kad ji staiga darytų kažką kitaip negu įprastai. Bet ne šiemet . Pavasarį pakraščiuose buvo tuščia , šėlo tik vienintelės aukšlės, kurių tikriausiai sparčiai daugėja ir jos jau labiau darosi panašios ne į taikias "plaudas" o į Lietuviškas Nemuno piranijas. Nebuvo ir pavasarinių šapalų , kurie prieš nerštą, storais išsipūtusiais nuo ikrų pilvais tingi maskatuotis stiprioje srovėje ir patraukia į pakrantes. Ten jie tada labai godžiai ryja viską kas tik jiems pasirodo valgoma. Lygiai taip pat nebuvo ir meknių ir visų kitų žuvų. Pavasarinis Nemunas labiau buvo panašus į tekančia negyvenamą upę, negu į žuvimi garsėjantį Nemuną .
Kiek įvairiais būdais buvo žvejota, kiek įdėta pastangų, kad nelikti tuščiomis, bet dažniausiai rezultatai buvo labai skurdūs, o dar dažniau beveisiai. Pasigedau ir pavasarinio lydekų šėlsmo. Juk praėjus nerštui paprasti mėnesio laikotarpyje jos labai išalkdavo. Be atodairos daužydavo Nemune viską kas krutą, viskas kas telpa į jų dantytus nasrus ir paprastai balandžio pabaigoje ir visą gegužę jos kraustydavosi iš proto dėl skanaus kasnelio. Deje tik ne šiais metais . Suaktyvėjimas sąliginai šioks toks buvo, bet neryškus ir akivaizdžiai, kad su, bet kuo ir bet kaip, tikrai pagauti nelabai sekėsi . Reikėjo nemažai pastangų, daug tyrinėti, mėginti, kartais imtis kažkokių kraštutinumų kad dantytasias išjudinti iš jų slėptuvių.
Birželis.
Tai toks mėnuo kai gamta pagaliau pilnai ištiesią per žiemą lenktą nugarą. Pilnai pabunda augalai, peri ar jau išperi dauguma paukščių, taip pat ir dauguma žūvų būna išneršusios arba jau šoka paskutinius tuoktuvių šokius. Visa vasarinė žuvis ir tikriausiai beveik, be išimties šį mėnesį būna aktyviausia . Karšiai, lydekos, šapalai, kuojos, plakiai, meknės, salačiai, ešeriai, karosai. Visi šie vandenų gyventojai šiuo metu plačiai išskleidžia savo pelekus ir džiaugdamiesi pagaliau atėjusia vasara pradeda įprastinį savo gyvenimą. Godžiai maitinasi, aktyviai juda ir jų elgesys šiuo metu lengviausiai nuspėjamas, nes elgiasi kiekviena rūšis naturaliai pagal savo instinktus. Bet vėl ne šiais metais. Apie nuspėjamą jų elgiasį iš vis negali būti kalbos. Kiekvienais metais nuo birželio pradžios sėkmingai žvejoju lydekas, šapalus meknes ūsorius ir visą kitą "meškerinę" žuvį, tačiau šiais metais jų nuspėti jau neįmanoma . Lydekos pasirinkusios ne savo įprastines vietas, o kaip "pliauskos" sugulusios ant sraunių seklumų viršūnių, kur tik šapalas ar ūsorius turi tiek ištvermės ten laikytis. Negana to ant pačių seklumų pagautas ne vienas karšis spiningu ant mikro guminukų. Šapalai ir meknės priešingai. Pasitraukė nuo sraunių seklumų ir apsigyveno ramesnės tėkmės ruožuose, kur jie paprastai lankosi tik labai vėsiomis dienomis kai užsitęse blogi orai.
Nors Nemuno dugnas ir jo realiefas nuo praėjusių metų mano valdose pasikeitė minimaliai arba visai nepakito, bet iš kažkur atsirado nemažai karšių ir starkių nors jau 5-7 metai retai papuldavo ant kabliuko šios žuvys. Prieš gerą 10 metų laiko buvo labai stipriai pakeistas mano apylinkių Nemuno dugnas. Kasė žvyrą ir tt, ir kai šie išrausti akmenuotame dugne gilūs kanalai uždumblėjo, o dar nuolat į pakrantes žemsiurbės pylė smėlį tai per keltą metų iš gilių akmenuotų pakrančių beliko uždumblėsjusios seklios varlių veisyklos . Neliko gelmių neliko ir karšių su starkiais. O šiais metais atsirado ir nebūtinai ten kur giliausia, bet atsirado ne vien mano valdose. Starkių ir karšių pagauna žvejai ir gerokai toliau nuo mano valdų ten kur jie iš vis net senais laikais buvo daug retesnės žuvys.
Geras ženklas ir būt šaunu, kad šios žuvys užsilaikytų šiame Nemuno ruože , bet kalbant apie birželį sunku net paaikškinti koks jis buvo. Tas paaiškinimas "žuvies čia nėra" gal nelabai tinkamas. Jos yra nei daugiau nei mažiau negu kitur , bet norint turėti gerą žūklę jau neužteks ateiti prie vandens ir porą valandų pamojavus spiningu ar pasėdėjus su dugnine sakyti, kad turėjau puikų kibimą. To tikrai nebus, to niekados ir nebuvo, o ypač šią vasarą. Ne vienas žvejoklis laikosi tokio principo. Atėjau per pakrantės žolynus takeliu, radau vandenį, valandą pažvejojau ir turiu pagauti daug geros žuvies nes gerai pagauna kažkas kitas. Taip gal tik labai seniais laikais buvo Visada tenka įdėti labai daug pastangų, daug eksperimentuoti, tyrinėti ieškoti, prisitaikyti ir tt. kol pagaliau atrandi kažkokį siūlo galą. Tai užtrunka ne valandą ne vieną žūklę, ne dvi žūkles, o kartais keletą savaičių nuolatinio tyrinėjimo- eksperimentavimo. Neteisinga nuomonė , kad radus vandenį užmetus meškeres jame turi pagauti, nes pagauna kiti. Kiekvienai žūklės vietai reikia gan didelio "įdirbio". daug ją stebėti ir tt, kad pradėtų atsirasti neatsitiktiniai, o daug maž nuolatiniai rezultatai. Žinau tik vieną ir manau tai neginčijama tiesa, kad žvejojant vieną kartą per mėnesį tikrai nuolatinio gero rezultato nebus, nesvarbu kur bežvejoti, bet kur Nemune ar ežere.
Labai tas pasijautė šiais metais birželį kai per pirmas atostogas, tikėtasi gero kibimo, o rezultatai buvo labai prasti. Pagauti pasisekė, bet ne sistemingai, ne tikslingai, o tik daugiau atsitiktinai. Žvejojau savo vietose, bet žvejoju tik tai kas kibs. Tokia žūklė daugiau primena tą žveją kuris tik kartą per metus paima spiningą į rankas ir visiškai pasimetes prie vandens svaido bet kokius masalus į visas puses. Tokiu žveju jaučiausi visą birželį, nes nebuvo įmanoma suvokti- susikonkretinti, kur kaip ir ką žvejoti. Viskas buvo kitaip negu įprasta, viskas visiškai skirtingai negu visais kitais ankstesniais metais. Teko tikrai daug skirti laiko stebėjimui, ir iki absurdo lygio tyrinėjimams. Praėjo visas birželis kuris visada būdavo pats geriausias mano valdose ir tik atėjus liepai pradėjau jau susivokti kur kaip ir ką galima žvejoti. Taigi prireikė viso mėnesio, kad perprasti nelabai suprantamą šių metų žūklę savo valdose.
Liepa taip pat nelabai džiugina, nes šis mėnuo dažniausiai būna gan silpnas. Žuvis jau pasisotinusi po pavasarinio neršto, jau įsikūrusi savo nulatinėse buveinėse, viskas jau sustojo į savo vėžias, tad jei ką ir pavyko per birželį sužinoti atrasti, tai liepą galima tik susirinkti to žinojimo likučius. Pasidžiaugti tikrai nėra kuom, nes žūklė kaip ir birželį labiau primena atsitiktinumų žvejybą. Visos tikslingos žūklės baigiasi dažnai visai nepaaiškinama baigtimi.
Ar reikia dejuoti, kad tokie išskirtinai prasti metai. Manu tikrai ne Paieškos- stebėjimų- tyrinėjimų dėka man užtenka žvejiškai aistrai patenkinti, o žuvies man per daug, kad ją visą pasiimti su savimi. Ne dėl mėsos juk mirkstu iki juosmens Nemuno vandenyse. Tik žinau, kad šiais metais norint pagauti jau tikrai nepakanka rasti vandenį ir užmesti meškerę. Žinau, kad reikia daug stebėti, daug "dirbti" kad sulaukti nors atsitiktinės adrenalino injekcijos . Išskirtiniai meteliai ir tikrai labai sunkiai suprantami , bet kartais gal ir gerai kad jie tokie. Nebūtų juk jokio malonumo kas antrą užmetimą išsitraukti po 5kg ūsorių...ir taip visą diena. Nesuprantami keistumai priverčia labiau "įsiklausyti" į gamtos ritmą, priverčia tobulėti ieškant ir stebint, o tai savotiškas malonumas kai įdėtos pastangos kartais duoda ir šiokių tokių vaisių . Tuomet pasijunti ne visiškai "žalias" žvejoklis , ne visiškai atsitiktinimų auka, o kad netgi tokiais nevykusiais metais, vis vieną atrandantis bendrą kalbą su gamta . Nuo to manau ir reikia pradėti prieš paimant meškerę į rankas, nuo to tikriausiai ir reikia pradėti kalbėti kiek tos žuvies mano valdose yra ar nėra. Jos tikrai ne daugiau negu bet kur kitur , bet norit, kad jos atsirastų visur, manau nepakanka ypač šiais metais, tik užmesti kartą per mėnesį meškerę.
Na ir prirašiau turėdamas laisvo laiko Bet užplaukė kažkoks debesėlis vis pagalvojant, kad tik pas mane šiais metais žuvies yra, o kitur visai nėra.

Liepos 8d. vakaras.

Ryte net nerizikavau keliauti į žūklę, stipriai kilęs vanduo, plaukia kupstai šiukšlių ir tt.
Beliko vakarinė žūklė. Vanduo tebeaukštas, bet vakarinis vėjas šiukšles jau supūtė į pakraščius. Spiningauti kai toks aukštas lygis beviltiška, lieka fideriukai .
Gaila tik, kad mano visi dzikiukai skraidyti išmoko, o arčiausiai kur jų galiu gauti už 35km Turiu tik kukurūzų.
Pradėjau vakarot kai dar pūtė smarkokas vakaris apie 17 val. Mano slapta vietelė paskendusi . Išsimyniau aukščiau į krantą žolynus ir pradėjau . Prišaudžiau kukurūzų, unt kobinuko taip pat kukurūza ir pirmyn.



Ilgokai tik vėjas krutino fiderių viršūnėlias, bet vėliau reikalai po truputi pajudėjo. Kas kokias dešimt minučių vis šūvis iš nedidelės kukurūzų porcijos priviliojo kuojas. Po truputi įsismagino mitruolės ir jau norėjau dėti vieną fideriuką į šona. Staiga nurimo. Gal pusvalandis ramus. Aptyko vėjas. Nejau sakau jau šį vakarą viskas Jau baiginėjau šaudyti antrą kukurūzų skardinę, kai vienas fideriukas "pakilo" ir krantan per užlietus žolynus išprašiau nesiekiantį kilo karšiuką Dar keletas šuvių kukurūzų ir vėl "išvažiavimas" pakirtau, bet tik pasimuistė kažkas galingo kitame gale ir ate Pasiėmė atminčiai kabliuką Gal dar pusvalandį pasėdėjau beveik tuščiai neskaitant keletos kuojikių patampymų kai sulaukiau dar vieno "išvažiavimo" Pakirtau ir vėl kažkas galingo kitame gale. Pavadėlis 0,12mm tad veiksmas vyko kaip sulėtintame filme , bet po truputi pasikėliau nuo dugno, po truputi pravingiavau pro užlietas pakrantės žoles ir kaip skęstantis titanikas, palengva išplaukė į krantą



Didelis rupūžokas

Dar apie pusvalandį pasėdėjau vis laukdamas eilinio "išvažiavimo" , bet daugiau nevažiavo.
Gylis kai dabar pakiles vanduo mano vietelėje gal tik iki kaklo, atstumas nuo kranto kur kimba apie dešimt metriukų. Jaukinta tik kukurūzais, šaudžiau kaip ir praėjusiais kartais gal kas dešimt minučių po kuklią porcijikę. Sistemėlė be šėryklų tik su 8gr svareliu nes ten srovė labai silpna.

Kuojų pagauta nedaug, gal apie 20 vnt, ir du plakiukai, bet smulkmė sugražinta į savo valdas.
Nors tik du karšiukai papuolė, bet žūklę užskaitau nes karšiukas pasvėrus su mano firminėmis svarstyklėmis pasirodė truputi didesnis už mano užpernai pagauta asmeninį rekordininką 2,7kg. Šis didesnis visu geru 100gr t.y 2,8kg su kapaikom
Dar kelios foto.

Bendras laimikis,- pakeltas į vandens paviršių buvo labai neramus tai foto nevykusi

Liepos 9d. Rytas

Vanduo nelabai ką nukrito tai apie 5val užmerkiau fideriukus savo slaptoje vietelėje.



Deje šį ryta su kibimu visai ne kas . Na ir negali juk kiekvieną dieną keptuvės kibti Rankiojau tik kuojikes ir kelis plakiukus. Kibo labai vangiai ir tik epizodais. Užeina, tris keturias pagauni ir vėl ilgokai nekruta viršūnėlės. Papuolė trys mamytės po kokius 300+gr.



Tai tikriausiai ir viskas iš šios rytinės žūklės. Neturėjau nei vieno karšinio "išvažiavimo", nebuvo net niekas rimčiau pakibę, nors oras atrodė pasakiškas. Rūkas tyla, tai vienur tai kitur paviršiuje pliurpsi žuveliokai. Fantastiškas rytas ir kibti turėjo daug geriau, bet yra kaip yra. Prisigraibiau manau apie tris kg, bet tik smulkmė, tad visa vėl sugrįžo atgal . Gal sakau aš čia vis tas pačias paisgaunu,- paleidžiu ir vėl pasigaunu
Nužiūrėjau kitą vertą nuodėmės vietelę tik reikės padirbėti kirvuku ir dalgiu kad pasidaryti nors kokį priėjimą prie vandens .
Tai tiek.
Kuklus laimikis , kuris plaukioja toliau .