Gegužės 6d.

Negerai kai aplink niekur nėra normalaus kibimo, tai ir blaškaisi ryte vos tik akis pramerkes kur važiuoti kur žvejoti, kaip žvejoti, ką žvejoti...
Nemune vandens lygis staigiai krito, bet jau iš pat ankstaus ryto pūtė smarkokas rytys. Su plūdine be šansų Beliko vėl mėginti nusigauti iki Klausučių mažesniojo tvenkinio. Sunervavo vakar pagauti karasikai, gal sakau šį rytą bus geriau, nes ten visai smagi žūklė kai jie pradeda kibti. Kartais pagauna ir kilograminių, taigi su tokiomis viltimis aplenkiu Nemuną ir suku link Klausučių.
Atvažiavus prie mažosios balos vaizdas taip pat panašus kaip Nemune. Smarkus rytys, didokos bangos, ir dar ten kur žvejojau vakar ir prišėriau, šį ryta taip pat smarkiai banguoja ir vėjas beveik tiesiai į veidą.
Pajaukinau ir prasėdėjau apie porą valandžikių. Rezultatas tik ešeriai, jokių kuojų, jokių karosų. Gal jie ir kibtų bet per smarkiai banguota, per smarkus vėjas, sunku susitvarkyti net su 6gr wagleriu. Net paskandinus valą jis vis tiek velka paskui ir papalvoką, tad su atsargiu karosų kibimu nieko nebus. Kilo tik viena idėja. Kadangi pasigavo daug ešeriokų, nutariau išsitraukti lengvą spiningėlį ir pamikrinti. Šeip toje užtvankoje iš vis niekas niekados nespiningauja tad kiti žvejai pamate mane su spiningu manau pasukiojo pirštu sau prie smilkinio
Tiek to...sukiokit, juk ne man, o sau sukiodami varžtelius reguliuojat
Pradėjau mikrinti, ir likau visai smagiai nustebintas. Kimba rainiukai puikiai. Gal ne kaip aukšlės nemune bet kas antrą metimą kibimas tikrai yra Pakaitaliojau masaliukus, pavaikščiojau pakrantėmis. Sakau gal koks didesnis papuls bet deje. Visi beveik kaip vienas. Taigi nors tie žvejybinę nuotaiką pataisė. Mikro masaliukų sezonas atidarytas , nors rimtesnio laimikio taip ir nesugauta.





Kiti žvejai irgi niekuom neturėjo pasigirti. Tie patys ešeriukai, tik ant slieko ar musės lervų ir per vargus, tad manau su mikriuku daugelį gerokai apgaudžiau
Kol kas vis dar labai skystos mano žūklės nors jau atrodo buvo pradžia, jau buvo pradėja Nemune neblogai kibti bet...tilo nutilo ir neaišku kodėl, o gal ir elektrikai paplaukioja naktimis ar pan. Juk kuojos tai neršia...

Gegužės 9d.
Po darbų, grįžus namo buvo sunku išsėdėti namuose, orelis tai pasakiškas, tad šeip ne taip ištraukiau šeimyną iš namų ir nulėkėm prie Nemuno, nors trumpam iki sulėlydžio pabūti gamtoje.
Vandens lygis sąlyginai žemas, jokio vėjo, šilta malonu...būtų nuodėmė tokį vakarą kiurksoti prie tv ir žiūrėti į kalbančią galvą
Mano šeimininkė kaip visada "mušė" aukšliukus, aš net nepersidares meškerės sitemėlės po žūklės tvenkinuje, mėginau srovėje bunusą sutykoti , o sūnus mojavo spiningu. Pilnas komplektas Gavosi kažkas panašaus į aukšlių ir uodų koktelį Aukšlės kando dzikus, o mus kando uodai Bent jau iš manęs tai visą pasiutimo kraują nuleido
Gaila mano įprastinė vieta buvo užimta, o atsarginio plano neturėjom tai žvejojom visai nepalankioje vietoje su plūdine, bet kažko ieškoti jau per mažai laiko.
Pažvejojom apie porą valandžikių be jokio jaukinimo. Nors ir visai netinkama vieta su plūdine bet po truputi vis tiek kibo ir aukšliukai ir keletas kuojikių papuolė. Jei su spiningu vis dar šnipštas tai su plūdine reikalai jau atrodo vėl eina geryn, nes po paskutinio atšalimo buvo visai viskas nurimę. Malonu buvo stebėti ir pakraščiais jau pradėjusius daužyti aukšles salačius Judesys vėl atsiranda



Tikėdamasis su stovinčio vandens sistemėlia srovėje bonuso vėl likau žmonos apgaudytas
Žmonos sitelis


Na ir mano labai "dideli" bonusai



Turėjom progos nemokamai pasigrožėti ir deltaplanų fiesta virš mūsų galvų. Praskrido gal dvidešimt motorizuotų "paukštukų". Gaila fotografuoti per vėlai prisiminiau ...tuo mmetu gerai kibo





Reziume:
Judesys nemune vėl pradeda atsirasti, sujudo vėl smulkmė o svarbiausia aukšles jau pradėjo daužyti salačiai. Kaip paslaptį išduosiu...ten kur nesitikėjau net du kartus nugarinius pelekus pademonstravo ūsoriai
Tai tiek žinių iš Nemuno gegužės 9d.
P.S
Mūsų vietą užėmę dugnininkai, neturėjo kuo pasigirti,- keletas kuojūkščių ir aukšliukai/

Gegužės 13d.

Kai pradedu rašyt šį reportažiuką, kompiuteris rodo ne tik 13d, bet ir 13 val 13 min
Po vakarykščio pasivaidenimo Klausučių tvenkinyje su plūdine šiandieną oras jau kur kas malonesnis, bet ilgai varčiausi ryte lovoje kol apsiprendžiau kur važiuoti pažvejoti. Kažkaip nesiseka šį pavasarį, o dar kai laikas viskas minučių tikslumu suskaičiuotas o norisi ir vienur ir kitur pažvejoti tai tikriausiai todėl ir gaunasi visumoje didelis šnipštas
Apsiprendžiau nuvažiuoti į Volungiškių tvenkinio aukštupį. Tiesiog pasidairyti, pasiėmiau lengvą spiningėlį, gal ešeriukas susigundys gal ir lydekiuką kokį išviliosiu iš slėptuvės, o gal tik šeip pasivaikščiosiu po meldynus ir grįšiu namo....
Stojau prie ūkininko vagonėlio. Sutikau kelis žvejus nuo prašvitimo tykančius ant dugninių lynų. Vienas iš jų turėjo vieną kilinį lynioką, kitas du, bet kibimu abu skundėsi ir keikė orą, vėją ir dar bala žino ką. Va prieš savaitę tai kibo o dabar...
Paplepėjom apie ūkį ir bites ir nuklampojau per meldynus ieškoti rainiukų. Tokiu metų laikų jau labai senei šiame tvenkinyje žvejojau. Daug kas pasikeite, priauge vandens žolių ir ten kur būdavo kažkada atviri plotai, jau pažvejoti dabar su spiningu beviek neįmanoma, bet koks skirtumas kibs ar ne. Ne žuvies juk reikia o gerai praleisti laiką, gražioje gamtoje.
Pradedu maudyti mikro masaliukus tiesiai prie ūkininko. Kimba tie dryžiukai kaip išprotėją. Pirmas metimas yra, atras metimas yra ir tt. Bėda tik ta kas labai jau smulkūs, bet ant pinto valiuko ir lengvo spiningėlio vis viena maloniai papurto viršūnėlią







Smulkūs bet malonu. Bežaisdamas su jais nusimaliau netoli įlankos kur yra lieptas, bet nieko įdomesnio nepapuolė. Arčiau tos įlankėlės jau kai kur didesni gyliai, tad užsidėjau jau ne visai mikriuką. Pusvalandis tuščiai..., pakeičiau kitų guminuku. Gal trečiu metimu "sėdo" prisitraukiau iki pakraščio meldų. O ten kitame gale lydekiukas gal apie kilo, tik kaip jį išsikraštyti į krantą. Nei pribristi nei pervilkti per meldus. Pasikankinau kelias minutes, o tas padarė žvakutę purtydamas galvą. Guminukas į vieną pusę, lydekiokas į kitą . Gaila, nors foto būtau padares. Gal dar apie valandžikę pamojavau tikėdamasis lydekioko bet . Niekas net nekrepštelėjo kitame gale. Jau tingėjau klampoti iki kitų dar toliau esančių gilesnių vietų, tad pradėjau grįžinėti link ūkininko ir vėl pasirišau mikriuką. Ešeriukai vėl kimba









Kagi, nieko rimto bet smagi "treniruotė" prieš kito savaitgalio susitikimą Kėdainių vandenyse.Žūklę reziumavo beveik iš po kojų žolėse išnėres kitas arti kilo lydekiokas ir pačiupęs jau keliamą iš vandens mikriuką. Pūkštelėjo, aptaškė,- "trinkt" ir kadaruojasi tuščias valo galas
Tuom žvejybėlią ir baigiau. Ne žuvies prisigaudyti važiavau tai ir nedėjau jokių pastangų kad kažką rimto suvilioti, bet jei ir būčiau dėjas pastangas, vargu ar būtų buvę kažkas geriau. Laiką praleidau fantastiškai . Nei viena žuvelė rimčiau nenukentėjo, nors ešeriokų buvo pagauta apie pusšimtis bet visi sėkmingai gyvena toliau. Manau nieko baisaus ir lydekioko nusikastas mikriukas . Juk nevalgomas, išspjaus ir pamirš.
Reziume:
Šiame tvenkinyje lydekiokų aukštupyje su spiningu jau reikėjo ieškoti anksčiau. Per daug viskas apaugo žolėmis kad paspiningauti nuo kranto. Gal būt jau per vėlu ir didesniams ešeriams, nes nepapuolė nei vienas virš 300 gr.
Na o su lynais manau dar laikas tebėra. Gal kada nors prisitaikęs pamėginsiu, tik bėda,- neturiu jokių dugninių, bet gal kada nors....
Tai tiek iš Volungiškių tvenkinio.

Ta pati gegužės 13d.
Po prasiblaškymo ryte, po pietų sūnus baksnoja į šoną,- važiuojam žvejot Na manes šiam reikalui daug raginti nereikia tik kur važiuoti kai visur aplink Kas bus tas, - važiuojam į Dubysą. Pasitreniruosiu su musele, pasiimsiu ir lengva spiningėlį. Gal ką nors "sumikrinsiu"
Kibs kas nors ar ne bet pabūti gražioje gamtoje visada gera ir dūšia nuo kasdienybės pasiilsi





Sūnus spiningauja. Mėto viską ką tik randa savo rankinėje iš mikro masaliukų o aš kaip profesionalas iki juosmens vandenyje mojuoju su muselka . Smagus reikaliukas ta muselinė tik kad kibimo jokio. Vandens paviršiuje matau plaukia gan nemažai įkritusių visokių vabaliukų bet niekas jais nesidomi. Tai jei nesidomi "orginalu" tai kas gali domėtis apgaule. Pusvalandį pasitreniravau, bet kai sūnus ant sukrės ištraukė lydekiuką (nelabai dar legalus ir iš kart paleido), muselinę jau dėjau į šoną . Akivaizdu kad nieko nebus .
Pasiėmiau ir aš lengvą spiningėlį pamikruoti . Guminukais niekas nesidomėjo, o štai mažomis sukriukėmis norinčių pasidomėti atsirado.



Po neilgos žūklės sėdo kilograminis lydekiukas. Ne taip paprasta be jokio lydekinio pavadėlio, stiprioje srovėje tik su 0,16 mono valiuku pasiimti tokią akiplėšą. Gerai būtų kad nuo kranto eitų vandenį pasiekti (buvau jau be bridkelnių), tad teko 'nusivesti" lydekiuką kur normalesnė pakrantė ir šeip ne taip pasiekiau .

Neblogai sukriukėmis domėjosi ir rainiai, bet daugiausiai visi kibo tiesiog keliant sukrę iš vandens, tai bet gražių vaizdų šie neklaužados pademonstravo



Žaidžiau žaidžiau su tais rainiukais ir prisižaidžiau. Sėdo nedidelis šaliokas. Nesvarbu kad nedidelis bet tai jau dauk ką reiškia



Kiek paėjus kiton duobikėn, vėl sėdo kitas chuliganiukas



Viso apturėjau gal penketą šapalinių atakų. Vienas (kaip visada didžiausias) suteikė sau amnestiją tiesiog iš rankų. Nebuvo kaip pasiimti iš vandens nes nuo stataus šlaito vos pirštų galais tegalėjau jį paliesti, o kelti aukštyn su tokiu valiuku taip pat neišeina. (buvo apie 800gr)Taigi tik paliečiau , pažėrė vandens purslų į akis ir viso gero
Susižavėjau šapaliukais ir tykinant prie eilinės duobutės, kažkas vėl sėdo, ir sėdo visai rimtai. Srovelė toje vietoje gan stipri ir dideli akmenys, o pakrantė neprieinama prie vandens. Tikriausiai apie 10 min. "važinėjomės" pakrantėmis bet niekaip nepavyko pakelti su tokiu valiuku aukščiau kad pamatyti kas tas nenaudėlis zirzina ritės stbdį. Kai išsivedžiau į seklsne vietą pagaliau pasirodė. Ogi vėl lydekiukas ir truputi didesnis už pirmajį Vėl be jokio pavadėlio, smarkioje srovėje bet įveikiau.



Iš akies apie pusantro kg Na kaip Dubysoje tai jau visai padorus lydekiūkštis
Tuom žejybą ir baidėme. Sūnus pritraukė nemažai ešerių ir pagaliau suprato kaip malonu tokiame upelyje su mikriukais, tik gaila kad jam nepapuolė nei vienas šapaliokas ar didesnė lydekaitė. Nebuvo labai dideli ir ešeriukais bet kai kurie 300gr jau galėjo siekti.
Smagiai pabuvome gamtoje, nors oras nelabai mielas ir ypač tikintis šapalų. Gan vėsu, vos 14 šilumos, traukia žvarbus šiaurys, bet kaip ten bebūtų, smegenėles prablaškėm ir netgi rankas žuvimi pasismardinom.
Šapaliukai gyvena toliau o lydekaites teko priglausti, nors jau buvau bepaleidžiantis, bet skambutis šeimininkei viską pakeitė.



Tai tiek iš Dubysos. Muselinei reikia šilumos, to paties reikia ir spinigėliui kad pagauti šapaliokus, tad belieka melstis orų dievams kad greičiau atšiltų.

Gegužės 20d.

Kibo vakar, o tiksliau užvakar. Šiandieną a nei papt
Tikriausiai jau riekia keists "amatą" Kiek žvejoju tiek
Šį rytą vos saulei nudažius rytinį dangų rausva spalva išlėkiau išmėginti fideriukus, į patikrintą šapalinę vietelę. Toje vietelėje jau radau apsigyvenusį nuolatinį žvejoklį, tad netrukdydamas įsikūriau už gero šimto metrų.
Patekėjo saulutė, pabudo uodai ir lesė mane be jokio pasigailėjimo , o ką jiems daryt ??? Valgyt visi juk nori Tik aš ne alkanas čia sėdžiu prie vandens, norisi pakovoti ant fideriukų su šapaliokais.
Mesti toli nereikia, veiksmas turėtų būti visai arti krnto kur beveik ranka galima jaukinti žirniais, bet tam reikalaui turiu nusipirkes laidynę. Pasemiu saują žirnių, šiek tiek įtampiu guma ir pokšt Nei karto neiššovusios laidynės gumos nutrūksta. Ir ką per brudą pardavinėja. Matyt seniena nuo krakosmečio laikų Nieko nuvešiu į parduotuvę parodyt ka per š...a pardavinėja Tiek to , jaukinu iš rankos. Užsitaisau sistemėles ir sumetu ant to pačio žirnioko.Po keletos minučių šapalinis smūgis numuša fideriuką nuo atramėlių. Sugriebiu, pakirtimas,- tuščia. Tuom rytinę žvejybą buvo galima ir baigti. Daugiau nemačiau netjokio timptelėjimo.
Persikrausčiau kiton vieton, vėl pradėjau kas kelios minutės žerti žirniokus. Prabėgo valanda,- tuščia. Pabodo atsisėdus murksoti kaip katinui ir šerti uodus. Pasiėmiau spiningėlį. Visa valanda rytinio mojavimo, bet tik vieną kartą iki kranto atsivijo legalus ešeriukas, bet net nepalietė.
Taigi tokia ta rytinė gegužės 20d. žvejybėlė. Net rankų žuvimi nepasmardinau
Neturėjo kuom pasigirti ir nuolatinis šapalautojas Tiesa vieną kilinį šapalioką vis tik sutykojo bet tiek vakar tiek šiandieną žūklės jis jau neužskaitė O tai ką galiu pagauti kai tik šį ryta savo vietoje pažėriau žirnius, kai žuvis dar neprijunkusi prie mano vietelės, ką galima pagauti kaip pirmą kartą užmečiau fiderius tada kai visiškai nėra jokio kibimo. Vanduo nusekes ir tebekrenta, žuvis pasitraukusi iš pakraščių.Vos ne vidurį nemuno aukšles pagainioja salačiukai o pakraščiuose net aukšlių nėra.
Nenormalus kažkoks pavasaris Nemune mano valdose. Spiningautojai " silkučių" dar vieną kitą pagauna ir aišku paima , ant dugninių , su plūdine Vanduo beveik kaip vasarą jau žemas ir tebekranta....
Tikriusiai laikas keisti "profesiją"

Mano naujieji fideriukai "darbo vietoje"

Dar vienas despiratiškas šios dienos bandymas pažvejoti ir nors su kokiu žuveliuku susikauti . Kraujyje jau be daktarų invazijos jaučiamas adrenalino badas , tad neišsėdejau namuose ir su sūnum jamam Dubysą .
Vandenukas jau visai žemas kaip vasarą, skaidrus, dugne jau pradeda atsirasti tos ilgos žolės...viskas lyg ir gražu, net oras pasakiškai tinkamas šapaliokams.
Kaitinom Dubysos vandenis nuo sukriukių ir guminukų ir vobleriukų. Šapalai kaip užsipyrę. Ignoruoja absoliučiai viską . Abu su sūnum nuo aukšto šlaito stebėjom ką išdarinėja tie nenaudėliai . Paseka paskui mūsų masaliukus du trys kiliniai egzemplioriai , apsisuka ir grįžta į savo pavėsinią gilia pakrantę . Vėl pravedi pakrante masalą, vėl išlenda iš pavėsio, paseka keleta metrų apsisuka ir atgal. Ir ką nori gali daryti, ką nori kabinti. Ne tas jiems galvoje . Matėm ir labai solidų lydį kai pačiupo kokių 200-300 gr kuoja vandens paviršiujje. Verpetas, pažiro vandenyje kuojos žvynai, pademonstravo savo labai spalvingą ryškiai margą šoną ir vėl pradingo dugno džiunglėse . Stambi rupūžokė Gal kokių 3-5 kg
Deje, nepagavom praktiškai nieko, turėjau tik vieną šapalinę ataką tiesiog prie kojų iš po pakrantės žolynų ir viskas.
Žinoma ne "mėsos" važiavam, o gerai praleisti laiką. Tai laikas aišku prabėgo puikiai, geros emocijos kai net rankos pradeda virpėti sukant ritę, kada matai paskui tavo sukriukę sekant du kilinukus gražuolius. O kiek taip prisižiūrėta kai jie slankioje medžių šešėliuose. Gražūs monstriukai, pelekai rausvi, uodega tamsi ir labai miklūs . Buvo gražu, nors ir nieko nepagavom.
Nežinia ko trūksta kad niekur aplink nėra kibimo, gal orai, gal staigi karščio banga, gal dar kažkas . Sakyčiau atsilikau nuo žvejybos bet nesiseka ne man vienam.
Norėtūsi gražių reportažų su laimikiais, su įspūdžiais, bet kol kas šiais metais reportažai be laimikių....

Tik tokie monstrai tekibo ir tai atbulais dantimis



Gal kibimui padėjo ir virtinės badarių



Gražios Dubysos ešeriokų spalvos ir labai įdomu stebėti visą kibimo procesą skaidriame vandenyje



Na ir kada gi pagaliau "atsiriš" tikra žvejyba mano valdose Jei ne, - kaisim profesiją

Gegužės 25d.
Porai valandžikių nusileidau į pakalnę tiesiai prie namų pažiūrėti kaip laikosi Nemunas. Žuvies tiek kad net kibirais galima semti. Dvi valandas špagavau su sunkesniuoju spiningu, skraidinau sukres, blizges, didesnes, mažesnes gumas, pavalkiojau net voblerį. Prisigaudžiau žuvies kad net panešti neina. Dvi valandos,- vienintelis grybštelėjimas štai šio ešeriuko ir viskas.



Dar nėra taip buvę, kad net ant mikriukų niekas nekibtų prie namų. Neturėjau daugiau jokio krebždesio kitame gale
Per tas dvi valandas nemačiau jokio didesnio už aukšlę žuvies šuolio, niekas net nesujudino vandens paviršiaus. Oras pilnas vinadienių plaštakių, daug jų prikritę vndenyje, bet tik labai retai jas pasičiumpa koks užsimiegojas aukšliukas. Pakraščiuose nesimato net aukšlių.
Kagi, žuvies pas mane Nemune nors semk kibirais . Nebuvo dar niekad tokio tylaus pavasario Atostogos ant nosies, beliks daryti remontus namuose, o vietoje žvejybos

Jokio judesio....

Gegužės 26d.

Šį rytą išmiegojas po savaitės nemingos, valndžikei nusileidau prie namų iki Nemuno. Nors valandžikei, nors trumpam, nes laiko žvejybai visai nebelieka. Pasėdėjau su fideriuku ne valnadžikę o visas dvi



Masalui turėjau tik kakarūzo, nors slieką rasti gal ir nebūtų buvusi problema, bet koks skirtumas ant ko nekibs.
Nekibo nekibo ir galiausiai visai nustojo, bet virš kilo šapaliuką vis vieną pasirišau.



Arčiau kranto kartais patampydavo kokia kuojikė



O kol nejudėjo fideriukų viršūnės, atsisėdes savo "krėsle" svaidžiau į visas puses mikriuką.



Viso turėjau du šaplinius kibimus, o arčiau kranto apie dešimt kuojikių pasigavo. Ant mikriuko keli ešeriukai.
Nutraukiau keletą svarelių ir įsitikinau kad vis tik plokščias akmenuotame- žvyruotame dugne laiko geriau. Ten kur žvejojau šapalams metimas apie 50 metrų (tik taip toli ir tekibo) tai 80g šaratas labai sunkiai sustoją. Plokščias daug geriau "užsiinkaruodavo"
Po kelių metimų reikėjo kaitalioti kabliukus, nes tuo pasidarydavo buki nuo kriauklių ir akmenų. Naudojau OWNER CHINTA NR8, pavadėlį apie 70cm 0,18.
Judesio iš vis jokio kaip ir vakar vakare. Duok die kad pasikeitus vėjui kažkas sujudėtų...
viskas,- laukia darbai...

Palinkėjimai padeda
Vakare trumpam nutariau patikrinti fideriuku gerą praėjusių metų vietelę. Dėl viso pikto, prigriebiau ir lengvą spiningėlį.Net nežinau koks tikslas ir ko tikėtis. Plūdine praėjusiais metais ten gerai kibo kuojos šapalai, viena kita meknė, o šiais metais ???? Nepamėginsi,- nesužinosi. Kažko rimtesnio kaip ryte net nesitikiu, nusilengvinu sistemėlią ir sumerkiu fideriukus. Kagi, po truputi kitame gale kažkas "kirbina"

O "kirbėjo" štai tokie šapliukai



Vienas kitas plakiukas



ir keletas kuojų.



Šapaliukai ant legalumo ribos, o kitos žuvelės,- meškerinė smulkmė. Nieko didesnio nepapuolė, tad nieko neėmiau, nieko didesnio ir nesitikėjau.
Pradėjo klebonas iš viršaus krapinti su krapyla ir kibimas nurimo visai.
Palikau užmestą fideriuką ir aplink pradėjau mikrinti.
Mikrinosi puikiai. Ešeriukai viena po kito purtė spiningo viršūnėlią. Ne kiekvienu metimu pasigavo bet....Pritraukiau tikrai daug ir vis pagalvoju kaip ir pernai kad vieną kartą juos reiktų visus susirinkti ir karštai rūkinėje padūminti, na bet ne šį kartą...





Pakraščių žolynuose slapstosi štai tokios partizanės. Po antros tokios silkutės nutariau vengti su mikriuku pakračių žolynų. Gaila guminukų o dar labiau retai parduotuvėse pasirodančių mikriukams skirtų gerų galvakablių.



"Mėsos" nereikėjo tad nieko rimto net neieškojau. Svarbiausia buvo veiksmas, judesys su lengvu spiningėliu
Dar keliasdešimt centimetrų pakris vanduo ir jau bus galima tikėtis su spiningu kažko rimtesnio ant seklumų. Kol kas jos ramios bet yra šiokių tokių ženklų, kai paviršiuje pasirodo nugarinis galingas pelekas. Erzinasi...kenčiu kol kas, palauksiu kol dar truputi pakris vandenukas ir tada mėginsim, o dabar , net sunku pasakyti ką žvejoti ir kaip žvejoti, bet nors ant mikro masaliukų veiksmas jau yra

Gegužės 27d.

Šį vakarą pirmą kartą šį sezoną mėginau rasti bendra kalbą su ūsoriais.
Po visai sėkmingos rytinės žūklės, truputi pažaidžiau dar su mikro masaliukais, bet nieko įdomaus nenutiko. Guminukus graibė ešeriukai, tik gal kiek didesni negu ryte nes tokių po 200-250 gr vakare papuolė tikrai daugiau. Netgi pasiėmus sunkesnijį spiningą ir jau ne su mikro masalais bet vis vieną kelis pagavau, nors jie net paspringo dideliais riperiais



o mikriukais tas pats kaip ryte tik kibo rečiu ir daugiau didesnių



Vakarėjant daungų užtraukė debesiukai, iš kai kurių matėsi kad kažkur net lyja ir vos tik pasikavojo saulutė, ant mikriukų ešeriokai aprimo. Tada stojau su sunkiuoju spiningu ant seklumų. Nubristi pavyko nes vandens lygis nuo ryto dar gerokai pakrito ir dabar jau visai artimas vasariam lygiui.
Nelabai ūsoriam turiu guminukų (nėra pirkt ), tad dėjau kas mano manymu turi būti skanu.
Apie pusantros valandos daužiau guminukų galvakablius į akmenis bet ūsorinio kibimo atrodo kaip ir neturėjau, tačiau gal trys kibimai išmušė mane iš vėžių. Paprastai dugnu gudančių guminukų neįma niekas, net lydekos, o čia kelis kartus sulaukiau labai galingų iš kojų verčiančių smūgių Kibimas kaip ir šapalo, nors jie nelabai dabar guminukais domisi, bet kai tokie kibimai nuo dugno, likau nieko nesuprates. Labai buvo smalsu tą kažką pasikirsti bet...tik smagūs galingi staigūs smūgiai. Na dar sugrįšiu kada patikrinti kas ten mano nervus tampo
Kol spiningavau ant ūsorinės seklumos, nepasirodė nei vienas ūsorius nors prieš tai vienas kitas apsiversdavo. Pamėčiau ir sukriukę bet irgi nė krepšt.
Taigi, lauksim geresnių laikų jamti ūsorius.
Vanduo Nemune dabar visai nukrito ir beveik vasarinis lygis ir dar tebekrenta Norėjau dar nubristi ant kitų seklumų bet jau pritrūkau laiko. Toloka iki jų klampoti pakrentėmis tad palikau šį reikalą atostogoms
Nors neskaitant ešerių žvejyba beveik tuščia, bet labai smagi. Vakaras puikus, dar puikiasni uodai , bet kitame krante kepami kompanijos šašlykai ir garsiai grojanti LT POPS muzikikė iš automobilio visai šauniai pataisė nuotaiką prieš prasidedant darbo savaitei...

Pagaliau atvėriau „kalėjimo“ duris ir dviems savaitėms atgavau laisvę. ATOSTOGOS.

Kagi, trumpam likau bedarbis. Kaip reikės dabar gyvent kai pusę gyvenimo prabėga už „kalėjimo“ grotų ???
Belieka kreiptis pagalbos.





Trumpas mano gyvenimo aprašymas:

Gimiau su meškere rankose, tais metais kai gerai kibo. Pirmas ištartas žodis,- žuvis.
Mokinausi Veliuonos vidurinėje Nemuno mokykloje.
Pirma klasė,- lazdyninė meškerė,
Antra klasė,- plastikinė meškerė,
Trečioje klasėje,- spiningas,
Vidurinę Nemuno mokyklą baigiau puikiais laimikiais .
Atestate geriausias pažymiai už lydekų, šapalų, ūsorių disciplinas .

Po vidurinės „aplaistymo“ pagavo mane žmonės su antpečiais ir išvežė į tolimosios šiaurės ledynus . Tik po dviejų metų sužinojau, kad tai buvo tarybinė armija .

Po kariuomenės įstojau į spiningavimo universitetą , bet dėl rimtų priežasčių (vedžiau ) mokintis reikėjo neakivaizdiniu būdu .
Universiteto nebaigiau dėl kitos rimtos priežasties. Šeimoje nežinia iš kur ir kokių būdu, atsirado mažas ir nuolat verkiantis mažas žmogutis . Mokslus reikėjo nuotraukti ir skalbti prikakotus skudurėlius . Nesupratau, kodėl jis taip darė juk galėjo nueiti kaip visi į tuoaletą .
Per durną galvą, patekau į kalėjimą . Nuo ryto iki vakaro vertė dirbti ir dirbti visas dienas už dyką . Tik viena diena per mėnesį, buvo gera, kai už ją sumokėdavo ,- tai atlyginimų diena . Savanaudžiai .

Paaugo šeimos naujokas , todėl vėl pradėjau testi mokslus , tik vėl nesupratau... Aš turiu vardą, o jis mane tėvai, tėvai...
Vieną dieną grįžes iš kalėjimo, pastebėjau, kad tas buvęs mažas šeimos naujokas jau didesnis už mane . Kaip jis taip sugeba , tai mažas, tai jau didelis. Negana to,- tėvai, duok pinigų, tėvai duok pavažiuot su auto, tėvai...tėvai.... Prie ko čia aš ??
Dar vėliau pasakė,- dabar aš jau pilnametis.
Na ir kas, man tas mokintis universitete netrukdo . Bet nuo to momento, mano mokslams laiko atsirado daugiau, tik pradedu jau abejoti ar bus už ką . Tas naujas nežinia iš kur atsirades šeimoje naujokas jau didesnis už mane ir taip pat sugalvojo kažką mokintis . Ryte dabar jis neverkia kaip anksčiau, o vietoje žadintuvo pažadina vis ta pačia fraze, duok pinigų , duok pinigų .

Kalbos:
Laisvai susikalbu su lydekomis, šapalais, meknėmis, kuojomis.
Dalinai susikalbu su starkiais, ūsoriais.

Dabartinis išsilavinimas:
Vis dar nebaigtas spiningavimo universitetas, tebetesiu studijas su plūdine ir įstojau į muselinės ir dugninės mokyklas.

Esu perspektyvus, aktyvus, kūrybingas, užsispyres atkaklus. Pageidauju dirbti darbus artimai susijusius su įgytu išsilavinimu universitete ir tuo pačiu tęsti mokslus, tobulinant įgūdžius. Privalumas,- darbovietė (ar keletas) netoli nuo gyvenamosios vietos ir pageidautina žuvinga.

Laikiu pasiūlymų

Birželio 3d.
Atostogų ir vasaros pradžia, tik kažkaip nelabai jaučiasi kad būtų vasara. Šį rytą vos pradėjus pro medžius rodytis saulės spinduliams išvažiavau į galimas starkines vietas. Rytas kaip vasarai tikrai ne iš maloniūjų. Vos 7 laipsniai šilumos, iš pat ankstaus ryto jau pučia žvarbus pietvakarių vėjas, Nemunas pasišiaušes... Gaila kad pirštinių nepasiėmiau nes pirštai tuoj suragojo taip kad net valą pririšti prie pavadėlio neišeina Brrrrrrrrr Na šeip ne taip, padėdamas dantimis surišau.
Vandens lygis beveik kaip ir priklauso vasarai žemas, tad nubrendu prie galmių kur kažkada esu pagaves vieną kitą kapliadantį.
Tikriausiai apie porą valandų drožiau tą duobę ir jos apylinkęs. Absoliutus nulis Niekas net nestuktelėjo į masalus, nors dėjau ir starkinius ir lydekinius ir šeip visokių pamaišiau, bet niekas gelmėse nesidomėjo.Sušalau į ragą, nors rytas ir sulėtas bet jokio malonumo prie vandens kai toks nuožmus šaltas vėjas lenda po visais rūbais. Matyt reikėjo žieminę aprangą mautis...ot vasara
Atsibodo tuščiai mojuoti tai pabaigai pavažiavau prie savo seklumų, sakau gal nors ašarukai pamalonins dūšią savo kibimu.
Pamalonino. Nors ir labai šalta bet kibimas yra, nors ant seklumų žuvis visiškai dar neužeina. Tuščia, bet vis vieną iškrapčiau dvi lydekutes, viena gal 700gr kita vos vos legali. Paleidau. Nelabai man jos rūpėjo.



Nuo seklumų praeidamas " susirinkau" ir ašarukus. Nedaug bet koks desėtkas tikrai pasigavo.







Nors seklumos kaip ir tuščios, bet pavyko nuo jų iškrapštyti ir normalų mekniuką truputi virš kg







Ir praktiškai viskas, neskaitant labai smagaus smūgio. Išsprūdo net ritės rankenėlė iš sugrubusių pirštų. Maniau tik smūgis, bet pasirodo kažkas yra tik priešinasi labai keistai ir ne taip galingai lyginant su atakos smūgiu. Pasirodo puskilinis salačiukas tik parsitraukiu atbulą O dar kažkas sakė kad salatis nemuša su uodega kad apsvaiginti savo auką. Pasirodo muša ir čia geriausias įrodymas.





Atsargiai iškabinau ir paleidau. Tikiuosi išgyvens ir kažkada taps labai peraugusia "plauda"

Kol kas jokių stebūklų mano valdose ir ant seklumų verkiant reikia šilumos tada bus , o su starkiais kalba dar nebaigta . Vienas tuščias rytas dar nieko nereiškia, tad manau ne kartą dar pamėginsiu arba toje pat vietoje arba dar pavažiuosiu link Jurbarko kur yra gilesnių vietelių.
Kagi, jei tik oras pasitaisys ir atšils, tai ant seklumų mikro masalų mėgėjams prasidės pats darbymetis

Birželio 5d.

Nemune su gyvybe labai sunkūs reikalai. Prie tėviškės beveik iš vis nėra jokio kibimo, o pavažiavus į truputi žuvingesnes vietas dar kažką sugraibyti įmanoma. Ryte pavyko dar iškrapštyti porą normalių lydekiokų ( 1,8 ir 1,5 kg)ir padorų salačiuką. (2,1kg)



Na, o vakarienei nusprendžiau truputi deserto ir paragintas Ruko atsidūriau Dubysoje su museline rankose .
Smagiai pabraidžiojom po šapalų valdas. Gražu žiūrėti į laisvėje besiganančius kilinius ir didesnius mitruolius. Na o musele "kando" labai sunkiai. Nesidomi beveik niekuo, tiesiog slankioja savo slėptuvėse ir nelabai rūpi koks ten svirplys-bombordioras paviršium pririštas prie valo plaukia. Na bet ne taip ir svarbu. Suvaikčiota per dilgėlynus, brendant žolėtu upės dugnu ne vienas kilometras, pamatyta labai gražių egzempliorių laisvai plevenančių srovėje, tad laikas tegu ir nelabai rezultatyviai bet praleistas super turiningai. Tokie, vaizdai labai nuramina pavargusią dūšią. Tikriausiai pats geriausias relaksas matyti skaidriame vandenyje lengvai plevenančius prie dugno raudonpelekius plačiaburnius. Pamiršti viską ir taip gera, kad net 100gr nereikia
Kibimas tikrai prastas tačiau rankas žuvimi pasimardinom bet...galėjo būti ir geriau. Trūksta šilumos kaip ir visur. Kartais net pradedu abejoti ar tai vasara ar jau ruduo. Diena vos 14 šilumos. Absurdas. Ir tai tesesi jau visą savaitę.
Belieka laukti geresnių šiltesnių orų, tuomet ir tie Dubysos gražuoliai šapalai pradės greičiau judinti pelekus.

Keletas foto iš šios dienos pasivaikščiojimo po Dubysos skaidrius vandenis....



















Namo nebuvo paimta nei viena žuvelė, tad jos toliau nardo po skaidrius Dubysos vandenis.
Smagi poilsinė žūklė buvo

Gugužės 6d.

Ko tik neprisigalvoji kai kibimo nėra o prie vandens vis viena traukia
Apsikuopes namų darbus vakare vėl atsiduriau prie Nemuno nors visą dienau sau kaliau į galvą, kad šiandieną reikia pasiimti išeiginę nuo žvejybos....bet kur tau
Na kad niekas nekimba tai ne tik aš žinau. Kaimynas irgi panašiomis nuotaikomis sėdi su dugninėmis. O ką ten veikti namuose, nejau klausyti skudurinės radijos... geriau čia pasėdėti gamtoje. Na mano radija darbe, bet pasėdėsim dviese.
Vandens lygis nėra labai aukštas, bet po truputi nuo pat savaitgalio lipa aukštyn, oras neblogas, tik 16 šilumos.
Pasiėmiau tik lengva spiningėlį ir mastau....mikrinti irgi jau neįdomu nes vis tie patys ešeriukai.
Taigi sugalvojau paeksperimentuoti ir jamti baltą žuvį su spiningu
Ir visai neblogai sekėsi.





Juokinga, bet sistema suveikė . Kaimynui net akys išsprogo .
Ištraukiau apie dvidešimt nedidelių kuojikiu ir kelis plakiukus. Atrodo tris kartus turėjau ir kažką didesnio už sprindį bet....
Prieš saulėlydį truputi paspiningavau normaliai. Išsitraukiau keletą ešeriokų, vėl kažką gan stambaus beveik vidurį Nemuno įsegiau bet vėl po keletos sekundžių atsilaisvino. Jau antra ar trečia kartą toje vietoje tas pats
Tai tiek iš pakvailiojimo Nemune
Laikas vėl praleistas visai smagiai, o kad laimikis smulkus tai ne jo man ir reikėjo

Šiandieną nuo pat ryto makalavausi po rajoną. Reikia pasą keisti, reikia teises pasikeisti....ne duok die koks absurdas puse dienos prastovėta viskiose eilėse prie kabinetų ir nelabai naudos padaryta...ot superinė valstybinių įstaigų sistema...o dar kompiuterizuoti laikai vadinasi
Tam kad visą tą nesamonę greičiau pamiršti vakare atsidūriau prie Nemuno. Vanduo aukštokas ir dar tebekyla Vėl kažką hesas durnioja su lygiu. Buvo jau aprimes. Kagi ant seklumų nubristi jau neišeis, važiuoti niekur irgi jau nesinori. Nusprendžiau jamti lydį, nors jis man paskutinėje vietoje bet pabandysim nes kažką kitą sugraibyti vilčių mažai turiu.
Pradėjau tikrinti vieninteles pakrantės duobeles savo valdose. Ne kas, oi ne kas. Tik keli ašarukai.



Nelabai daugiau kas domėjosi guminukais. Nors toje vietoje su sukre niekad nežvejoju bet kilo įtarimas kad slankioja šapaliokai ar meknės nes paviršiuje kartas nuo karto kažkas vaiko smulkmę ir kaišioje nugarinius pelekus. Iš pradžių atrodė kad karšiukų būrelis užplaukė, bet tam kad įsitikinti pradėjau tikrinti su sukre.
Pirmas susidomėjas sukre buvo mano šios dienos "bonusas"



Dar kiek pamėčius sukrę vis tik prisiviliojau tą, kuri vis pavaikydavo smulkmę ir kaišiojo nugarinį peleką. Meknkiukas apie 700-800gr. Paleidau gyvent toliau



Mailiaus vaikymas ir pelekų paradas tuom nesibaigė. Erzinau sukriukę toliau ir šast,- antra ataka ir kitame gale jau kažkas malonesnio.

Antras mekniukas ir jau truputi gražesnis. Kilogramo o gal ir su trupučiu



Šį jau pasirišau. Maža ko, gal dar koks papuls. Ir tikrai ilgai laukti nereikėjo. Vėl kitame gale atsargus meknės timptelėjimas, pakirtimas ir yra



Šis gražuolis dar didesnis už ankstesnį ir manau arti pusantro kg.
Pradėjo po truputi saulė kavotis už iš vakarų kylančių debesiukų ir meknių šokis nurimo, o gal jau ir nebuvo kam šokti Nurimo kibimas visiškai. Perėjau į kitą duobute. Vėl mėginau gumas, vėl keli ašarukai, bet nieko daugiau. Užsidėjau vėl tą pačią sukrę ir ant sukriukės iš tos duobutės pavyko sugraibyti nelegalią silkute. Gal antru ar trečiu metimu antrą bet taip pat vos perkopusią per legalumo ribą, dar po keletos minučių iš pačios duobės giliausios vietos iškrapčiau jau normalesne apie kilogramo lydekaitę.



Daugiau kibimų nei toje nei kitoje duobėje neturėjau. Psislėpė po debesimis galutinai saulutė ir viskas nurimo bet.... Nemuno viduryje per tą laiką kai erzinau meknes, kelis kartus paviršiuje labai smagiai kažkas susipūškino. Matėsi kad ne smulkmė ir beveik žinau kas ten taip daro. Likas tinkamas, tuoj saulėlydis, kas bus tas,- pamėginsiu. Nors tai jau ketvirtas mano bandymas suvilioti kapliadantį bet ar šeip ar taip jau niekas daugiau nebekimba.
Dėjau patį sunkiausią kokį turiu galvakablį (14gr) kad užmesti beveik į nemuno vidurį. Ant galvakablio specialiai starkiams pirktą valgomą gumą ir pirmyn.
Apie pusvalandį nieko tik keli nedideli ešeriukai apsirijo didelia guma, bet Nemuno vagoje (išmesdavau apie 80metrų) stuksendamas dugną apčiuopiau kažkokį staigų pagilėjimą ir kad ten yra akemnuota. Gal penktu metimu į tą vietelę sulaukiau kibimo....ir ne šeip kibimo, o jau gerai pažėstamos starkinės atakos. YRA
Ne taip lengva buvo išprašyti jį beveik iš Nemuno vagos, o ir ne pats smulkiausias susigundė valgoma guma. Gal po dešimties minučiu labai atsargiai neskubant, pagaliau į rankas įsibrides tarp žolių paėmiau šį gražuolį





Namuose pakabintas ant svartyklių parodė 3,1kg
Retenybė mano valdose bet savo užsibrėžtą tikslą vis viena pasiekiau
Dar kelis kartus po to užmečiau bet....kam to reikia. Pagauta su kaupu, žvejiška aistra jau su kaupu numalšinta ir svarbiausia pagautas visai padorus starkiokas, kurie čia manao valdose didelis deficitas.
Mekniukų svoriai 1,1 ir 1,4kg. Lydekiuko lygiai 1kg.
Senei tokia šauni žūklė buvo. Būtų gerai kad ji nebūtų tokia gera paskutinė šį sezoną.
Dar keletas foto



Štai tokiu valgomu guminuku susidomėjo kapliadantis





Šauni žūklė buvo nors kol kas padoraus kibimo dar nėra. Nemune palynus dar labai ramu nors diena jau buvo šiek tiek šiltesnė. Bet šitie pranašai jau nuteikia gerai

Birželio 8d.
Aplankiau šį rytą dar kartą starkinę vietelę bet antro tokio gražuolio Nemunas jau nepadovanojo. Labai stipriai iškiles vanduo ir dar kyla pradėjo jau nešti visokias šiukšles ir nelabai jau įmanoma perbristi užlietus pakrančių žolynus. Apie pora valandžikių bandžiau rasti bendra kalbą su kapliadančiu bet tik vienas atsargus bakstelėjimas (gal ???) ir tai gal trečiu metimu. O vėliau visiškas nulis.
Labai trukdė ir rytys vėjukas. Nestiprus bet kai vos ne visas šimtas metrų užmesta jau išlinksta dideliu lanku ir dar pasroviui, tad net su pintu jau nelabai jautėsi kas vyksta su masalu.
Teko ir trumpą pertraukėlią padaryti, nes reikėjo praleisti pro starkinę vietą pravažiuojantį "traukinuką"



Starkinės gumos susigundė paragauti tik kilinukė lydekaitė ir keli ešeriukai.





Perėjau ant lengvesnių- mažesnių gumų, bet nei krepšt, išskyrus visai mažus dryžius, nors ir jie labai neaktyvūs.
Patikrinau ir duobutę kur vakar meknkiukai šėlo. Šį rytą šėlsmo jau nėra, bet per vargus, vieną netoli kilogramo vis tiek iškrapštyti pavyko. Dugiau atrodo neturėjau net kibimo.



Vaizdas Nemune labiau primena rudenį negu vasarą. Ryte gan šalta, vanduo aukštas, plaukia šiukšlės ir jokio plėšrios žuvies judesio, o balta žuvis šį rytą judėjo. Dabar tikrai mačiau karšioko nugarą, pasirodydavo ir vienas kitas mekniukas. Keista, kai vanduo iškiles ir dar kyla visa žuvis visada traukiasi į pakraščius ir visas gyvenimas verda priekrantės zonoje. Dabar tuščia. Aukšlės ir tos tik per spiningo užmetimą nuo kranto laikosi. Keista,m bet kaltinu tik šokį šaltą orą, o gal ir dar kažkas ne taip kaip visada.
Kagi, iškilo labai vandens lygis, bet kibimo kaip nebuvo taip ir nėra. Daugiau viskas vyksta tik atsitiktinai, nors kartais ir atsitiktinumuose pasitaiko šiokių tokių dėsningumų....

Lydekaitė 1,3kg, mekniuko 900gr be keletos gr

Birželio 10d.
Po pietų grįžom iš Vėžininkų. Daug neplanavę pasidarėm mini susitikimą- pikniką Baubo valdose ....
Smagiai pasibuvom bet apie tai jau vėliau.
Grįžom po pietų, visi nudege saulėje, atkaitintom kaktom ir pakeliui prisivalge ledų kad nors kiek atgaivinti perkaitusias dūšeles
Išsikrovėm "turtą" ir nutariau dar nulėkti į Neumėlį savo valdose.Negali savų žuveliokų ilgai palikti be priežiūros. Oras karštas, dušna, vandens lygis pas mane gan žemas, tad jamsim seklumas.
Užbristi pavyko tik dalinai, nes dar galėtų kokią 20-30 cm būti žemesnis vandenukas nes srovė košmariška ir net iki kelių įsibridus jau sunku išstovėti o kad pasiekti gerasias vieteles dar reikia tolokai bristi ir ten gylis vos ne iki juosmens. Pamėginau bet buvau su bridkelnėm....teko trauktis. Neįmanoma dar išstovėti tokioje srovėje.
Tokiu atstumu nuo krantų pradėjau seklumų "šukavimą"



O čia ant pačios sraunumos kur gylis vos iki klyno. Išstovėti beveik neįmanoma. Srovė verčia iš koto



Apie valandą o gal ir daugiau "šukavau" seklumas bet kažkaip nesijautė jokios gyvybės. Papuolė tik kilinė lydekaitė ir keletas ešeriukų.
Perėjau ant kitos seklumos žemiau bet ir ten nebuvo nei šapalo, nei meknės nei ūso.
Už seklumų srovė beveik sustoja, gylis iš kart padidėja. Prašukavau ir čia tiek su sukre tiek su mikriukais. Nieko Tada užsidėjau valgomą gumiuką. Iš už seklumų ramumos vėl iškrapščiau kelis nedidukus ešriukus. Srovės beveik ten nėra, gelmės gal pusantro metriuko tad su mažiukų valgomu guminuku visai smagiai žaidžiasi ir labai smagiai jaučiasi kaip juos mėgina suryti ešeriukas, bet staiga stop. Lyg ir ėmimas ...ir po truputi pradeda "važiuoti" Nejau ūsorius tokioje vietoje. Bet po keletos sekundžių visai pasimečiau kai tas nesilpnas traktorius kitame gale pradėjo kilti į paviršių. Išėjo į srovę ir net nugarinis pelekas pasirodė. Matau kad tikrai ne lydeka, nepanašu pagal elgesį ir į salatį ar meknę. Nusileidžia į gelmę ir vėl pasikėliu... Po truputi mažinau atstumą nes pasipriešinimas vis silpnėjo nors jautėsi ir pagal parodytą peleką matėsi kad ne visai menkas žuveliokas. Tik prasivilkes pro priekrantės žoles pagaliau pakėliau galvą iš vandens ir šis virto ant šono. Karšis
Kažkas nesuvokiama. Ant dugninių niekas nepagauna o ant guminuko jau antra sugraibau






Dar apie valandą ten žaidžiau mėgindamas suvilioti karšioką bet vėl tik kelis ešeriukus pasikirtau. Perėjau dar pasroviui į kitą duobutę. Gal sakau lydekiukas koks paklius o gal meknė nes praėjusį kartą ten net dvi pavyko suvilioti. Vanduo krites ir toje duobutėje taip pat srovės beveik nėra. Nebus manau ir meknių. Pavalkiojau sukrę, pavalkiojau lydekines gumas ir pabaigai vėl užsidėjau valgomą gumą. Ištraukiau kelis ešeriukus ir šast.... Kažkas vėl įdomesnio. Pradėjau įtarti kad vėl gali būti karšiukas. Taip ir yra Kažkokia anomalija kad ant valgomų guminukų taip kimba karšiukai.
Po to vėl ilgokai atsragiai stuksenau dugną su tuo valgomu guminuku bet vėl nieko.
Pabaigai buvo planas pamėginti jamti starkį. Gaila tik kad srovė jau toje vietoje susilpnėjusi kai krito vanduo bet rizikuoju. Drebiu 16gr galvakablį su valgoma guma į vidurį Nemuno. Vėl ilgokai nei krepšt. Starkinio kibimo nėra. Matyt tik ta vienas buvo atklydes. Taip befantazuojant gan stiprus smūgis į besileidžiantį viduryje nemuno guminuka ir kažkas rimto jau sėdi. Na galvoju starkis Tik pravedes pro pakrantės žolynus pamatau kad ne starkis o tik lydekiokas, bet kai mano vietoms jau visai vertas nuodėmės





Kagi, žūklė savo valdose manau užskaityta ir dienos norma įveikta su kaupu. ( didžioji lydeka pagauta paskutinė)
Lydekiukas "standartinis" kaip ir starkis 3,1kg. Didysis karšis 2,6 kg.

Mažesnio lydekiuko ir karšiuko nesvėriau bet abu manau arti kilogramo.
Šauni žūklė buvo

Birželio 12d.

Po vakarykščio lietaus, Nemune lygis vėl košmariškai lipa aukštyn.Ryte buvau trumpam pasidairyti, tai jau užlieti visi pakrančių žolynai, kai kur jau net su bridkelnėm neperbrendu per tas žoles Plaukia begalė žiukšlių ir praktiškai jokio judesio, nors dar baltos žuvies pamatyti įmanoma o plėšri šią vasarą kol kas neišsiduoda. Tupi ramiai nejudindama pelekus ir kažko laukia. Ramybė paviršiuje kaip ir kitomis dienos. Nors vanduo aukštas, bet į pakraščius žuvis neina.
Sunki šią vasarą žūklė Nemune. Nuolat besikeičiantis oras, vėjo kryptis, slėgis tikriausiai galutinai susuko protelius Nemuno gyventojams.
Kiek pavyko prieiti pamojavau ryte sus spiningėliu nuo kokios 7val iki 9:30. Jokio malonumo kai nelabai net prieiti prie vandens yra kur.
Per labai didelius vargus turėjau tik du kibimus ir abu realizavau.
Lydekiukai apie 1.5kg ir 1.0kg Viskas. Daugiau anei krepšt.
Tikriausiai beliko jamti "plūdeną" į rankas ir eiti pažaisti su plaudomis, nors ir tos dar didelis klaustukas ar kibs.

Rytas labai gražus bet....viskas užlieta, viskas plaukia. Nuo vakar vakaro vandenukas pakilo apie pusmetri ir tebekyla



viena iš mano per vargus sukrapštytų silkučių.



Kilinukė ir apie pusantro kiliuko silkutės. Gaspadinės įsakymų klausau žuvies nereikia, tad nusegiau nuo kukano, trumputė foto sesija ant minkštos pievelės ir abi sėkmingai iškeliauja atgal į savo stichiją.



Tikriausiai atėjo tas metas kai bent trumpam reikės dėti spiningą į šoną.Kibimo nėra, plėšrūnai tikriausiai iš vis miega, o ir žvejoti nelabai jau išeina kai toks vandens lygis. Belieka, imti į rankas plūdinę, gal fideriuką, ir pamėginti rasti bendrą kalbą su balta žuvimi.

Vakare netikėtai sulaukiau skambučio. Mano valdose svečiai.
Baigiau namų darbus ir nulėkiau prie Nemunėlio pasilabinti Dėl viso pikto įsimečiau ir spiningėlį, manau truputi pavakarosiu su bičiuliais.
Vanduo Nemune vis dar labai aukštas, šiukšlių jau mažiau negu ryte ir nelabai aišku ar lygis krenta ar tebekyla...o gal stovi vietoje.
Priėjimų nelabai yra tai su svečiais pašukavom geriausiai prieinamą pakrantę. Stebūklų nėra, bet nors ešeriukai jau vėl kabinėjasi, tai nors veiksmo bus.
Iki 21val pasigavo gal dvidešimt ešerių, kilinis mekniukas, kilinis lydekiukas ir padori kuoja. Na per tiek žvejų ir tokia gausią pasiūlą žuveliokams skaniausių masalų, laimikis galėjo būti geresnis, bet veiksmo užteko .
Kagi, smagiai pabraidžiojom po dumblėtas užlietas pakrantes, smagiai paplepėjom, laikas su bendraminčiais prabėga daug greičiau, nors galėtų būti atvirkščiai.
Ačiū už gerai praleistą vakarą ir geras emocijas. Pakris vandenukas manau bus kur kas daugiau veiksmo ant mano tėviškės seklumų.

Laimikiai.
Mekniukas apie kilogramą o gal ir su pliusu



ir netoli kilogramo lydekiūkštis.



Pasigavo ir keletas nelegalių lydekaičių, bet pasisveikinusios su jas pagavusiu sugrįžo atgal į savo stichiją.
Tai tiek. Iki kitų kartų mano valdose svaigant valgomus ir nevalgomus mikriukus



Atsiprašau už foto kokybę. Temo ir manau kad vienas iš lydekiūkščių aptaškė telefono objektyva ir liko murzinas o aš nepastebėjau

Birželio 14d.
Spiningą padėjau į šalį, nes neliko visiškai jokio plėšrūnų kibimo ir šį ryta po ilgos pertraukos į rankas paėmiau plūdinę.
Jaukas, žirniai, kruopos ir "traper" universalus. Masalas musės lervos, kukurūzas, kruopa, žirnis.
Tikslo jokio, gal kuojos gal plakiai ar šapalai o gal ir karšiukas pasipainios.
Prie vandens buvau dar nepilnai prašvitus.




Pasijaukinau nusižiūrėtą vietą, daviau paragauti kruopų su žirniais, vėliau "traperio" ir pradėjau plukdyti plūdeną
Kibimas košmariškai silpnas. Teko prasiilginti pavadėlį iki 60-70cm, bet vis vieną kibimas super atsargus ir labai retas.
Musės lervas kando pagrinde tik aukšlės kaip pirštas, kukrūzą plakiukai ir šapaliukai, žirnio iš vis niekas neragavo.

Pabaigoje atsibodo spoksoti į nejudančią plūdeną, tai baigiau tą reikalą ir užmečiau fideriukus. Deje, panašiai porą valandų pasėdėjau bet tik kelias žuveles teištraukiau.
Žuvies pas mane tikrai net tiršta Per rytą gal tik pusantro kilo sugraibiau ir daugiau su plūdena nėra ko vargti jei tik toks kibimas, ir taip smulku.
Visos grįžo atgal pas saviškes tik gailą šapaliuko. Legalus, bet sugebėjo labai giliai praryti ir paleistas jau vargu ar išgyvens, teko parnešti namo. Gal katinėliui įsiūlysiu, nors tas rupūžokas kol file neduodi,- neėda



Nemune pas mane visiška ramybė nors rytas puikus- žvejybinis bet jokio judesio. Dar baltas žuveliokas kartais susitaško o plėšrūnų nemačiau iššokant nei vieno per visą rytą.
Ar neteks bandyti važiuoti į kokį tvenkinuką pasėdėti su plūdena nes Nemune nėra ką veikti.
Vanduo tebekrenta nors galėtų tai daryti greičiau, drumstumas atrodo nuo vakar truputi jau mažesnis. Tik kas iš to. Tuščia kaip šulinį