Jo-oo, mūsų AudriusM nerami ir konstruktyvi asmenybė. Ot, turi žmogus parako. Jau buvo lyg visus įrankius "subintavęs", sutepęs, po devyniom spynom uždaręs ir iki pavasario dievagojosi, kad su žvejyba kvit, o čia te - naujas įrankis rankose pratinamas. Na, ši žinia mus aišku laaabai džiugina. Smagių reportažų vėl bus galima dar daugiau šiame blog'e paskaitinėt. Va, žuvelėm Audriaus apylinkėse tai dabar bus dažniau krantas nei vanduo po pelekais... Ko nesugriebs spiningu iš dugno, tai paims nuo paviršiaus musyte. Ką gi, treniruokis, Audriau, kad per pavasarinį meet'ą mums parodytum kaip tos meselės "peržiemojo" ir su kuo jos valgomos. Va, čia tai lyyyygis, o man - muselinė, tai visiškas kosmosas... Blizgė nutrenkei ir aišku, o čia... lengvutė, pasroviui paviršiui plaukia... ir kaip ji ten skraido taip ttoli? Matyt tas museles gyyvas paleidžia , tai tos ir nuneša pas žuvis, o valas tam, kad nepabėgtų tos musytės.. .

Kazkude sirdis jaute,kad Audriu ,Rukas mokins taigi lauksiu ispardavimo

Manau, kad Audrius viska puikiai suderins, apie ta "blogi" as ir kartas nuo karto pagalvoju Viens man pasake, oi, Amdriau, neimk tos muselines, nes ten tupi "blogis", kuris po truputi uzvaldo mintis, o po to ir piningine Viena kart ciupinejau, tai jau mintyse kaip vel paciupinet
Bet kol kas nuo UL kaifuoju, nors po jo tik vienas laiptelis link muses

ui ,ir man sita reikala knieti isbandyti , audriau malacius ir man parodisi prie progos sita reikala

Gerai kai yra visokių švenčių Vidury darbo savaitėlės pasitaikė laisva dienikė ir ne šeip dienelė. Oras fantastiškas, saulutė, ryte termometras rodė -15 bet įdienojus užkaitino saulutė,jokio vėjo, tad pagal išansktinį planą,- lekiu ant ledo į Volungiškių tvenkinį. Į kompaniją žadėjo prisijungti kolektyvas iš Kėdainių ir Kauno Sakoma toliausia tiems kas arčiausiai tad ant ledo atvykau paskutinis nors iki tvenkinio vos 15 km
Mano planas buvo blizgiavimas , taigi pasilabinau su kolektyvu ir nusprendžiau labai nesipainioti su blizge aplink kolektyvo avižėles . Nužygiavau į plačiuosius vandenis ieškoti rimtų rainių





Apėjau apylinkių žinomas rainių vieteles bet Tai iš vienos tai iš kitos eketės pasigavo tik nedidukai ešeriukai ir tai tik po vieną ar du iš eketėlės. Kai kuriose vietose iš vis niekas nesiteikė ragauti blizgučių Pasivaikščiojas gal po porą kilometrų į vieną pusę ir atgal, snieguotu tvenkinio ledu, sugrįžau prie kolektyvo, o jiems pasirodo kabaliojasi. Nedideli bet veiksmas ant avižėlių yra nors dydžiai neįspūdingi ir iš eketės pasigauna tik po keletą vnt.









Dažniausiai kibo ant avižėlių štai tokie ašariukai. Tokie pat dydžiai kibo ir man ant blizgutės tik gerokai silpniau negu kolektyvui ant avižėlės.





Pamėginau ir aš avižėlę...Ašariukai kimba geriau negu su blizgute. Pakliuvo ir kuojikė



Gal pataikiau tokią vietą o gal tokia mano laimė bet santykis toks. Trys pūgšliai, vienas ašariukas, vėl trys pūgšliai ir vėl ašariukas.... Supykau, mečiau meškerėlę su avižėle į dėžč ir vėl paėmiau spiningėlį



Nors ir ant blizgutės pagavau ne vieną pūgšlį, bet nors labai manęs nenervavo







Na truputi nustebino kai ant mažos margos blizgutės užkibo kuoja. Visi trys trišakio kablikai burnoje, kibimas kaip ešeriuko



Jau visai baiginėjant žvejybą pasitaikė išgręžti auksinę eketėlia iš kurios išviliojau net keturis gan gražius ašariukus Tai buvo mano šios žūklės bonusai

Štai mano bonusiukai ir kuojikė kurie keliavo namo į žuvienę, o didžioji dalis mulkmės keliavo tiesiai atgal į eketėlią. Kita dalis smulkmės atiteks miaukiantiems augintiniams



Tai tikriausiai tiek iš šios super malonios žūklės. Atsigavo dūšia pabuvus gamtoje, pasikrovė batereikos teigiama energija, nuostabiai praėjo laikas ir net su bičiuliais susitikom.Kojose jaučiasi vaikščiojimo nuovargis, rankose ekekčių grežimo paskėmės, bet tai tik malonumas. Gal kažkam tai būtų nemalonus nuovargis bet ne žvejui
Ačiū visam apsilankiusiam kolektyvui, Manau visi smagiai ir dar tokiu fantastišku oru, pabuvom gamtoje, viliodami Volungiškių tvenkinio pavendeninius gyventojus
Iki kitų susitikimų

Vasario 18d. Ryte -10 dieną apie -5.

Nuo savaitės vidurio kūriau planą chuliganą, savaitgalį mėginti jamti nuo ledo Nemuną . Atitinkamai pasiruošiau kuklius savo žieminius pribumbasus, prisigaminau mažų šėryklėlių, susirišau sestemėles srovei ir tt. Pasiruošiau žūklei lyg žvelgtų badas į akis
Ryte mostelėjas pudelį kavos, į žūklę susiruošiau apie 9 val. Netikiu aš tais visokiais prietarais ir palinkėjimais, tad kaimyno per žioplumą pasakytas "sėkmės" nežadėjo atrodo nieko blogo
Privažiuoju su auto prie Nemuno, o čia Kauno hesininkai nenustoja mane persekioti net žiemą. Visa laiką kiek užšalęs Nemunėlis, vandens lygis buvo daug maž vienodas, tad ir ledas buvo tvarkingai sušalęs iki pat kranto. Bet tik ne šiandieną kai susiruošiau žvejoti Vandenį pakėlė apie metriuką.....o kaip užsiropšti ant ledo Pypt, pypt, pypt Na užkeikiau tikrai jau ne trimis o keturiais aukštais, turėjo net Kauno heso direktorius girdėti Tiek dėta vilčių, tiek planuota ruoštasi ir še tau kad nori. Gauni didelę špygą tiesiai į nosį ir net netaukuotą.
O buvo mintis pamėginti žvejoti srovėje, patikrinti keletą duobių, pajaukinti ir žvejoti patraukimo būdų ar net pusiau dugninės būdų. Tvenkiniuose lyg ir viskas aišku, kuojikės ašariukai, viskas tas pats, viskas vienoda, bet ne srovėje. Čia gali sutykoti ir tai ko nelabai tikiesi, bet kokį žuvelioką, o ir dydžių galima tikėtis kitokių. Taigi mečiau pats sau iššūkį pažvejoti srovėje. Visada mane vilioja kažkas, kas man nauja, kas nauja patirtis, naujos žinios ir tt. Bet pypt pypt....ant Nemuno ledo užlipti be šansų, o bristi ir pašlapti pasidižiavimą visai jokio noro
Papypsėjau, papypsėjau....sėdau į auto ir išvažiavau svetur...t.y į Klausučių tvenkinį. Jau iš anksto žinau kad ten nieko naujo ir įdomaus bet...Nejau važiuosi namo dar žiūrėk šaimyna kokių darbų nuveik prisigalvos Taigi, lekiu į tvenkinį gal bet žuvimi rankas pavyks pasismardinti
Iki Klausučių tvankinio vos vos privažiavau. Sniego daug keliu tik kažkoks traktorius pravaževes.... ir ant tvenkinio nei vieno žvejo Vadinasi tikrai "gerai" kimba kad net savaitgalį nėra žvejų. Na ir tegu....bus ramiau žvejoti



Nei vieno žvejo



Pradžiai mėginu blizgutę. Juk vis dar spaudžia šaltukas, ta labiau tikiuosi užtikti kokį spygliuota ašariuką, negu kuoją ar plakį.



Deje ne stebūklai. Iš eketėlės tik po kelis pavyksta suvilioti blizgute ir tie patys ne iš didžiūjų



Makaluojuosi po visas man žinomas tvenkinio geresnes vieteles,- šnipštas. Atijus vidurdieniui net mažieji rainiai prarado apetitą. Na ir nekibkit, bet už tai gražu čia virš ledo, šviečia saulutė beveik jokio vėjo, šilta tylu, po krūmynus dūksta kažkokie maži paukštukai, ir nuo jų pypavimo skamba visa tvenkinio pakrantė... Kažkas primena dūšioje, kad jau nedaug beliko...jau greitai pavasaris. O jūs nekibkit, bet nežinot ką prarandant...va užkibtumėt, ištraukčiau ir parodyčiau kaip čia virš ledo šviesu ir gražu

Kagi, apie pietus kibimas visiškai liovėsi. Vaikštinėjau tai vienur tai kitur, bet visur tas pats batas







Tiesiog gražu, o kokia ramybė tikra romantika





Tėškiau spiningėlį su blizgute į dėžės dugną ir pasiėmiau balabaiką. Gal bet matylius patampys kažkas



Na matyliai tikriausiai skanesni. Aptikau būrelį kuojų ir pradėjau traukti vieną po kitos, bet nedidelės, net 100 gr nesiekiančios , bet nors veiksmas yra. Ko daugiau žvejui bereikia , o dar kai toks fantastiškas oras tai tikra romantika





Tai iš vienos tai iš kitos eketėlės vis sugraibau po keletą kuojikių



Jau vakarėjant vo koks pūgšlys "nudžiugino " mane savo pasirodymu iš eketės Nematavau bet tikriausiai rekordininkas galėjo būti gerokai virš 100 gr. Tikras motininis monstras



Tuom šios dienos žūklę "nemune" ir baigiau. Laiką praleidau aišku maloniai, grynas oras , gamtos ramybė, aktyvus poilsis, nors planai buvo visai kiti, bet nejau sėdėti namuose jei sugriūna planai. Vis vieną smagiai pažvejojau, juk ne žuvies prisigaudyti atvažiavau tad pasigavau tiek kiek kibo ir per daug net nesistengiau kad pagauti daugiau. Viso gal apie pusę dienos normos gavosi, bet ir tai bevik viskas kaiminkai atiteks. Labai jau patiko mano žuvienė, tai nori pati užkaisti žuvienės puodą

O man užteks ir tiek



Kol rašiau šį reportažiuką alelio jau nebeliko, ašariukai irgi kažkur pradingo

Kovo 4d.
Nors žinau, kad mano apylinkių balos nelabai dosnios žiemą laimikiais, bet....
Išaušo sekmadienis, rytas saulėtas, galvoje, po vakarykščio šeimininkės gimtadienio, dar tebešoka rokenrolus velniukai , kojos kol kas labiau panašios į soboro kolonas , bet nejau iki pietų vartytis kaip virtiniui lovoje Sumečiau į žvejybinę dėžę žaisliukus ir išlėkiau į Klausučių tvenkinį .
Bandysiu surasti baltos žuvies būrelį, gal net kažką pagauti pavyks , o jei ne, tai nors prasiblaškysiu gamtoje .
Kovas, tai jau tas metas kai turėtų mikliau pradėti judinti pelekais visi žuveliokai , jau turėtų iš savo žiemos slėptuvių pajudėti plakiai, mitriau po tvenkinio vandenis nardyti kuojos, turėtų iš savo žiemojimo gelmių pajudėti ir karšiai. Šis metas, tai lyg žemas startas sprinteriui prieš prasidedant didžiajai pavasarinei žuvų migracijai į nerštavietes... Kagi, pasvajojau,- laikas pradėti gręžti skyles ir nuleisti papuoštą matiliais avižėlią į tamsius tvenkinio vandenis.



Ant tvenkinio ledo tai vienur tai kitur būriuojasi žvejai. Praeinu pro vienus. Į klausimą kaip sekasi ir kas kimba sulaukiau labai aiškaus atsakymo,- vienas iš jų numojo ranka ir tepasakė AI, NIEKO GERO . Daugiau nieko net neklausiau . Viskas Aišku, - kibimo nėra .Iš kito žvejų būrelio tarpusavio kalbų nugirdau, kad kibo vakar, o šiandieną šnipštas.... Na bet tokie nuotaikos pakėlimai prieš pat žūklę mano planų tikrai nepakeitė. Atvykau pažvejoti, praleisti laiką, o kibs ar ne, jau ne taip svarbu. Ir iš tikro nekibo. Blaškiausi nuo vieno kranto prie kito, nuo gelmės prie seklumų ir vėl atgal. Visi žvejai nuolat judėjo, bet judėjo tik žvejai, o ne žuveliokai. Žuvelės šiandieną tikriausiai net pelekus pamiršo judinti, bet oras gražus, tad nekibimas nuotaikos visai negadina. Na dar kaimynas paskambino, paklausė kas kimba ir tt. o pokalbio pabaigoje rupužokas dar ir sėkmės palinkėjo . Na aš kantrus, ištvėriau šį pažeminimą tyliai Beliko grežioti skyles ir žiūrėti į nejudantį sargelį. Kartas nuo karto vis apsidairiau ir kai kuriuos pavasarėjančios gamtos vaizdelius užfiksavau telefonu....







Kartais vos pastebimai sujuda sargelis, tad telefoną tenką grūsti į kišenę ir kartais pasiseka ištraukti kokią per klaidą susigundžiusią matyliais kuojikę.



Išgręži dar keletą eketėlių, vėl sujuda sargelis ir vėl tokia pat nabagė kuojikė...
Ir taip beveik visą pusdienį.



Rankipdamas žuvelę po žuvelės, nusimaliau iki tvenkinio platumų. Pūsteli nelabai malonus vėjukas o su kibimu vis tas pats.







Paslidinėjau lygiu ledu beveik puse tvenkinio. Visur tas pats Kartais kuojikė kartais iš vis jokio judesio naujose eketėlėse. Taip žingsnis po žingsnio atsidūriau į vietelę "po egle"



Jei net čia nekibs jokia kuoja, tai galiu visiškai ramus jau važiuoti namo
Bet nepavedė mano vietelė . Iš vienos eketės jau gal dešimt kuojikių,




Kitoje vėl panašiai tiek pat, dar kažkas sugebėjo ir mano avižėlia kaip auskariuku į lupą pasipuošti ...



Nieko įpatingo, nieko didesnio tik kuojikės ir keli plakiukai, bet to ir gana. Po egle iš keletos ekečių prisirankiojau žuvelių užtektinai. Mažesnės sugrįžo dar paūgėti, kitas priglaudžiau, bet svarbiausia procesas jau buvo, tad laikas praėjo super.



Žvejojau nuo 11 iki 15 val. Fantstiškai pailsėjau , pasigrožėjau pavasarėjančia gamta, nors pavėsinėje tvenkinio pusėje vis tebespaudė lengvas šaltukas. Dar keletas savaitėlių ir pietiniuose šlaituose jau sumėlynuos žibutės, gal ir šio suskylinėjusio ledo jau nebeliks, suskambės paukščių giesmės ir prie vandens jau atvyksiu ne su žiemine meškerėlia, o su atviro vandens sezono įrankais. Pasiilgau šio momento
Tai tiek pasakojimo iš šios dienos pasivaikščiojimo ant ledo po bundančios gamtos grožį.

Ajajaii, koks mėlynas dangus ir kiek kuojyčių...gaila nei viens ne man. Gudrus tu lapinas, Audriau. Su liaudimi "pasibėdavojo", o pats dėl akių skylutes pagrežiojo ir šast už kampo po eglute. Prie tos eglutės tau ir tada gerai sekės, kai buvom mini meet'uką padarę. Tada, tiesa, visai gerai kibo, net ir aš po kažkokiais krūmais ešeriukų pagavau.

Šiaip norėčiau kada su savo bendravardžiu pažvejot,bet,kad jis labai labai retai žvejoja

Dolcas parašė: Bet jau kai žvejoja tai net krūmuose pasislėpia kad niekas nematytų , o žvejoti Daliukas tikrai moka , ne blogiau nei grajinti su gitara balades

Gal todėl, kad visi ir visur pranašauja 2012 metais pasaulio pabaigą, aš taip laukiu ateinančio atviro vandens sezono. O gal todėl, kad iki tos išpranašautos pabaigos, kai atskris „Nibiru“ ar pasikeis žemės poliai, ar kai baigsis Majų kalendorius, beliko jau nepilni metai, taip traukia mane prie vandens, užmesti meškerę, ar švystelti į Nemuno tolimas sroves, guminuką ir susikauti su Nemunėlio gyventojais. Nebūtinai tą padaryti norisi tik Nemune, užtektų ir tvenkinyje pamatyti kaip sujuda plūdė, kai net kvėpavimą tuo metu sulaikai....pakirtimas ir „yra“.
Pasibaigs tas pasaulis ar ne, atskris tas Nibiru ar pralėks pro šalį, bet ne vienam žvejojančiam pavasarinis laikas turi savo įtampos prieš artėjantį atviro vandens sezoną. Mintimis paklaidžioji po praėjusių metų žūkles, prisimeni kas buvo gerai, iš nepasisekusių žūklių pasidarai kažkokias sau išvadas, pasidomi kas naujo žūklės įrankių rinkoje, pasidomi ką reiktų iš turimos įrangos atnaujiniti, patobulinti. Nors yra net tokia patarlė, kad ratus reikia ruošti žiemą, bet taip gaunasi jau savaime. Peržiūriu įrankius, perkratau atmintyje praėjusių metų žūkles, mintimis pasivaikščioju mano žūklaviečių pakrantėmis, apgalvoju ką šiais metais darysiu jau kitaip, kad kiekvienas išėjimas į žūklę teiktų tik geras emocijas.
Pirma, kas ateina į galvą tai ankstyva kuojų žūklė tvenkinių aukšupiuose. Tereikia tik sulaukti kol pradings ledas. Daugelio tvenkinių aukštupio dalyje visada ir manau beveik visur prasideda pimoji plūdinė žūklė. Nesvarbu kad vanduo dar gan šaltas, kad oras taip pat ne pats maloniausias, bet tikėtis lengva plūdele sutykoti kuoją labai didelė. Praėjusių metų pavasarį nei karto nenuvažiavau į tvankinių aukštupius, tad šiais metais šią klaida būtinai stengsiuosi pagal galimybes ištaisyti. Prisiminimai iš senesių laikų labai vilioja, kai vos pratirpus tvenkinių akštupių ledui tik pačioje vagoje, net stovėdamas ant pakrantėse dar storoko leduko pavykdavo sutykotį „mamyčių“ Kibimai ramūs atsargūs, pakirsta priešinasi silpnai ir kaip „malka“ plaukia ten kur vedi su meškere. Įdomi tokia žūklė vien tuo, kad tai būna pirmosios sezono žūvys, gal ne visada gausios, gal ne visada ir pačios didžiausios, bet pirmos,- pirmos ir labai gerai nuteikiančios visam ateinančiam sezonui.




Vėliau, truputi sugrįžus Nemuno vandenims į savo vietą jau galima ir Nemuno vandenyse mėginti plūkdyti plūdę. Prisimenant ankstesnių metų labai netikėtus laimikius tą norėtųsi pakartoti ir šį pavasarį, kai kovo paskutinėmis dienomis išviliotas iš namų gražaus oro, įmerkiau plūdinę Nemune ir...ir be keletos pūgšlių, pakliuvo porą karšiukų. Ne kas dieną nusišpso tokia ankstyva pavasarinė laimė bet pamėginti juk niekas nedraudžia. O gal....o gal kibs, o gal paklius.... Juk visada yra nors ir mažas, bet vis vieną vilties žiburėlis. Ta viltis juk ir privilioja žveją prie vandens nors kartais, net šuns nesinori į lauką išleisti.
O balandis, tai jau visai kas kitą. Viduryje balandžio pajuda žiobriai ir kas mėgėjai žvejoti dugnine jau galima tikėtis ir rimtos žūklės, galima tikėtis ir plūdine ir ypač ten kur jie migruoja į nerštavietes. Gaila tik, kad tokios kibesnės vietos visada pasižymi dideliu kolchozu. Daugybė žvejų, triukšmas, šiukšlės, susipyne valai, piktumai.... Ne kiekvienam maloni tokia žūklė, nemaloni ji ir man tad vengiu veltis į žvejų „turgų“. Geriau jau nepagauti iš nieko, negu stumdytis ant kranto tarp gausybės žvejų...o kur dar pykčiai, tu man užmetei skersai, tu čia nelysk, čia aš žvejoju ir pan. Atvykus prie vandens su meškere norisi ramybės poilsio, norisi susilieti su gamta, pabūti jos glėbyje, o kolchozas....na jis daugeliui kultūringų žvejų visai nepriimtinas. Juk ne tik pagautos žuvieis kiekis yra pagrindinis akstinas mus atvedantis prie vandens....




Prisimenant praėjusių ir ankstensių metų žūkles, labiausiai įsimintina tai, kad kiekvienais metais, sugaunamų žuvų dydžiai tik mažėja, kad vis mažiau Nemune pasigauna šapalų ir ypač artimų kilogramo svoriui. Įsimintina, kad vietoje šapalų dažniau pasitaiko pagauti meknes ir kartais tikrai gan įspūdingo dydžio, nors keletas metų anksčiau meknė buvo gan reta žuvis ir per sezoną vos viena kita papuldavo ant kabliuko. Gal būt keičiasi apyinkių šapalų gyvenamos vietos, gal vandens lygio stiprūs svyravimai pakenkė, bet paskutiniu metų šapalų ištekliai Nemune labai sparčiai mažėja.



Nieko džiuginančio pasakyti neišeina ir apie karšius. Svetur yra dar išlikusių karšingų vietų, kur žvejai nesiskundžia jų laimikių, bet mano apylinkėse kaip ir šapalai kiekvienais metais tik mažėja. Gal dėl tos priežasties jau net nededu didelių vilčių, neruošiu jų žūklei įrankių, neeksperimentuoju su jokiais karšis viliojančiais jaukais, nesigilinų į galimas jų žūklavietės vietas ir tt. Nusviro jau rankos, kai keletas metų iš eilės karšis tapo tik atsitiktinai pagaunama žuvis mano apyinkėse.




Nedaug paguodžiančio ir prisimenant ūsorių žūklę. Gal padėtis dar pasitaisys nes kiek leidžia prisiminti atmintis, jie visada kibo labai nestabiliai. Vienais metais, labai gerai ir dideli dydžiais, kitais metais silpnai ir nedideli. Po metų ar kitų vėl dideli ir gausiai, ir vėl seka štilius. Praėjusieji metai buvo tikriausiai vieni iš šykščiausių, žvejojant ūsorius. Raminu save, kad šie nebus tokie pat ar dar blogesni, raminu ir guodžiu save, nes norisi tikėtis, kad su ūsoriais šią vasarą seksis geriau. Nesinori kad šios nepakartojamos galingiausios Lietuvos vandenų žuvelės visai apleistų mano apylinkes. Juk kiek reikia kantrybės jas suvilioti, kiek emocijų kai kitame valo gale pajunti „traktoriaus“ jėgą, nesiskaitančią su jokiomis tavo pastangomis ją sulaikyti. Adrenalinas, emocijos, virpančios pavargusios nuo kovos rankos ir besidaužanti pašėlusiai širdis, pats geriausias atlygis už kantrybę, suviliojant Nemuno galiūnus.




Pasidžiaugti galiu tik puikiu kuojų kibimu. Jau trys vasaros viena po kitos kai šios žuvelės labai puikai kimba mano apylinkėse. Kartais geriau kartais prasčiau bet tuščių žūklių jas gaudant su pūdine beveik nebūna. Tegu jos ir ne monstrai, bet žūklė maloni, nuolatinis veiksmas ir nežinia kartais kas pajudins plūdę. Juk čia Nemunas ir kartais lyg ir kuojos kibimas, pakirtus labai stipriai nustebina.
Nelabai galima pasidžiaugti ir lydekų gausybe. Buvo metų daug kartų geresnių, kai atėjus spiningauti šapalus net stengdavaus išvengti dantytųjų atakų. Dabar reikia gerokai pasistengti, kad tą dantytają surasti ir tinkamai pateikti masalą. Kas labiausiai neramina kad visai pradingo vidutinių dydžių ledekutės. Du ar keturi kg nebuvo anksčiau retenybė ir pers piningavimo sezoną tikrai ne viena ir ne dvi pakibdavo, bet apie tai jau galima kalbeti kaip apie storiją. Tiek praėjusį sezoną, teik užpraėjusį nepapuolė nei viena virš 3,5 kg, nors spiningaujant joks dėmesio tikrai buvo skirta pakankamai. Tokia tendencija neramina ir manau, kad kalti nelabai subrende spiningautojai, kurių mano apylinkėse gan gausu. Nepaleidžia mažūjų, visas susirenka, todėl ir nepasigauna didesnių, o juk tos mažosios tai kimba kartais kaip aukšlės ir per dieną jomis užsiimant ne vieną dešimtį galima sužvejoti net pradedančiajam spiningautojui. Neramina tokios mintys. Nors lydeka tikrai nėra labai trokštamas mano spiningavimo laimikis, bet kartais kai nėra šapalų, kai nėra ūsorių tai visada malonu suvilioti ir dantytają....



Kagi, sezonas jau ateina, jau pajudėjo Nemuno ledai, medžių šakose švilpauja paukštukai, tirpsta paskutinės sniego liekanos, viskas ištižo, balos purvas, bet tai ženklas, kad meškeres jau reikia laikyti paruoštas.
Ar bus šie metai geresni...??? Jei nebus išpranašautos pasaulio pabaigos, tuomet tikiuosi, kad jie bus tik geresni

Kovo 17d.

Sezonas atidarytas
Pagaliau šiandieną pirmą kartą šiais metais trumpam ištiesiau savo "žaibolaidį" prie atviro vandens lopinėlio ir netgi rankas žuvimi pasmardinau
Visi tvenkiniai dar po storu ledu, tad pasirinkimas kur atidaryti atviro vandens sezoną gan skurdus. Praktiškai beliko tiek viena vietelė mano apylinkėse kur jau galima įmerkti plūdę. Nemune vanduo kyla ir nelabai yra kur žvejoti nes tebeguli pakrantėse platūs ledų liežuviai. Atvira tik Nemuno vaga o pakrantės....na ar teks laukti, be to ir vandenukas gan stipriai šiandieną sudrumstas ir po truputi dar lipa aukštyn.
Volugiškių tvenkinio aukštupys taip pat kiek žinau nelabai dar prieinamas su plūdine, tad beliko Klausučių didžiojo tvenkinio aukštupys. Ten išteka vanduo iš aukščiau esančios mažosios užtvankos tai ledo keliasdešimt metrų jau nebuvo prieš savaitę. Nepamenu net kada ten paskutinį kartą esu žvejojas bet tikrai ne prieš vienerius ir ne prieš trejus metus.
Ant tenkinio platumų ant ledo vis dar būriuojasi poledinės žvejai, bet susitikus su keleta iš jų , nelabai kuom galėjo pasigirti. Kimba labai silpnai ir labai smulkios kuojikės, pakliūna vienas kitas plakiukas. Na žvejokit" Jūs" ant ledo o aš pamėginsiu atidaryti sezoną

Taip atrodo išbėgimas iš mažosios užtvankos. Gal trisdešimt metrų jau be ledo



Vos atsireguliavus sistmėlią paaiškėjo kad dabar čia vos metras gylio, o kai kur vos pusmetris Kažkaip pamenu kad tas išbėgimas seniau buvo gerokai gilesnis ir būdavo apie gerus du metrus o dabar ....matyt per daugelį metų uždublėjo. Kas blogiausia tas tas metras gylio yra tik prie pat betono, o toliau link tvenkinio gylis visai sumažėja iki pusmetrio, taigi žuveliokams čia atplaukti reikia praplaukti tą seklią išbėgimo dalį. Kai orai dar ne visai karšti tai iš kart kilo abejonių ar čia bus nors viena žuvelė įplaukusi per tą ilgą seklių iš užtvankos platybių pusės.





Aišku namo nevažiuosi, kabinu ant mikroskopinio kobinuku porelę matylių ir pirmyn
Ilgokai mirkinau paplavoką kol pagaliau sujudėjo



Va tep va... sezonas atidarytas





Po pirmos sėkmės vėl ilgokai murksojau kaip katinas laižydamasis ant kranto, spoksodamas į nejudančia mažytę plūdelę...bet pasmardinti rankas gavau ir antrą kartą ir trečia kartą



Katinėliui porcija jau yra
Pagavau gal apie dešimt nedidelių kuojikių. Sunkiai dar kimba, nelabai jų čia tikriausiai ir yra, tad pagavau tikriausiai pirmutines drąsuoles perplaukiusias išbėgimo seklumą. Kitas mažyles paleidau, kaip padėką už puikiai praleistą laiką ir paprašiau trijų didelių norų
Oras fantastiškas. Prieš saulutę tikrai net karštą, krūmynuose linksmai triukšmaują paukštukai, čirpauja vyturiukai, net galima jau užuosti,- tikras pavasaris
Nors ir gan trumpai pasėdėjau ištieses pirmą kartą šiais metais "žaibolaidį" bet labai smagiai. Po šaltos žiemos, amžinos tamsos, speigų tai nepakartojama atgaiva Sezonas atidarytas, tą ir norėjosi pačiam sau įrodyti







Iki kitų atviro vandens sezonų žūklių

P.s
Ant tvenkionio, nuo ledo žvejojančius, šiandieną tikrino gamtos apsauga. Kai kuriuos išvijo namo. Tikriausiai buvo dėl ko
Manes kažkodėl netikrino nors buvo sutoja ant pylymo ir ilgokai žiūrėjo kaip man sekasi bet neatėjo, o galėjo ateiti. Tikriausiai nusprendė kad aš kažkoks nepilnaprotis, kad žvejoju su plūdine kai visi normalūs dar žvejoja nuo ledo
Geras žinoma ženklas, kad pirmą kartą gyvenime matau kaip čia pro tuos tvenkinius aupsaugininkai ryžosi prasukti ir žvejus patikrinti Šaunuoliai .

Kovo 24d.

Buvo planas sekmadienį pamėginti jamti Volungiškių tvenkinio kuojas, bet pagal prognozes, oras tam tinkamesnis šiandiną, tik bėda,- reikia pasiekti rajoną atlikti kai kuriuos užsigulėjusius reikaliukus ir tt. Tad žvejybai laikas tik kas liks po reikalų.
Besimaldamas po rajoną nusipirkau (kol dar laikas) žūklės leidimus, sudalyvavau akcijoje- atrakcijoje ir įsigijau visai neplanuotai ekonominės klasės ryoby ritukę, valų, kobinukų ir visokių žvejybinių smulkmenėlių
Volungiškių tvenkinio aukštupį pasiekiau tik truputi po 13 val. bet temsta jau vėliau, tad laiko pažvejoti manau užteks. Nusimalu į patį aukštupį, kur apie šį laiką jau turėtų pasirodyti pirmos pavasarinės kuojos. Toliau link tvenkinio platumų dar matosi ledas, o aukštupys jau beveik be ledų, tik melduose dar kai kur riogso ledo lytys, bet žvejoti vietos jau atviros.







Nusprendžiau įsikurti senoje geroje vietelėje, nors ji po dugelio metų nesilankymo jau atrodo gerokai kitaip. Daugiau priauge meldų, gylis tik vienoje vietoje vos pusantro metro o kitur vos metras, nors senais gerais laikais gylio čia būdavo gal apie du su puse metro.
Pirmi metimai, pirmi pravedimai, srovelė silpna...atsirguliuoju gylį ir....ir kibimas



Vėliau antras kibimas ir vėl yra


Turėjau dar nuo pernai likusio namuose žvejo tako jauko . Sumaišiau su kurmarausiu žemėmis, na gal tiksliau į kurmarausio žemes truputi įmaišiau jauko . Pasišėriau ir kagi. Kibimas yra. Pradžioje retokai, bet vis tankėja . Buvo momentų kad kelias kuojas ištrauki net kiekvienu pravedimu









ir tt....
Nepakliuvo mamyčių, bet keletas gal po kokius 200-250gr vis tik pakibo



Laikas greitai bėgo vakarop neišmatuojamais žingsniais. Saulė net nepastebimai pakrypo stipriai link horizonto. Pasijuto ir kibimo suprastėjimas. Kibo vis rečiau, vis atsargiau skandino ilgą plūdės antenėlią, kol galiausiai nusprendžiau kad šiandieną jau gana. Tikslo prisigaudyti žuvies lyg ir nebuvo, bet viską mečiau į sietelį kad padaryti pirmasias šių metų laimikių nuotraukas kiek iš viso buvo pagauta .
Kaip tokiam metų laikui, pasigavo manau visai nemažai. Dienos normos aišku neįveikiau bet apie 3kg sviariant iš rankos galėjo jau būti





Visos iki vienos keliavo atgal...net katinui šį kartą porcijos nebus , nes labai jau mandriai žiūrėjo į praėjusio karto specialiai jam parneštas pirmasias šio sezono kuojas Daugiau negaus Apverčiau sietelį ir gero jums plaukiojimo





Reziume:
Tvenkinių aukštupyje jau kimba nors dar tik pradžia. Reikia truputi šilumos bet už savaitės jau ir mamytės gal pasirodys.
Žvejojau pagrinde ant pinkų, nes matilius ir musės lervas ragavo atsargiau. Plūdelė 2gr, pagrindinis 0,14mm , pavadėlis 0,12mm (plonesnio neturėjau) kobinukai mano mėgstamiausi owner chinta Nr12 (mažesnių neturiu )



Kibimas tiek lengvoje srovelėje tiek užutekyje prie meldų. Gylis metras ar truputi daugiau.
Tai tikriausiai tiek.
Tai pirma šiais metais tokia smagi žvejybėlė bet tikiuosi kad ne paskutinė


Iki kitų smagių žvejybų

Balandžio 1d.
Melagių diena vos 4 laipsniai šilumos. Žvarbus šiaurės vėjas.

Po pietų nusiridenau iki Nemuno, pažiūrėt į viską iš arčiau žvejo akimis.
Dėl viso pikto pasiėmiau plūdinę ir lengvą spiningėlį. Ant kobinuko matyliai, vėliau musės lervos. Kibimas fantastiškas . Pradžioje kuojos mamytės, keli žiobriai, o vėliau užplaukė būrelis karšių. Beveik kiekvienu metimu į krantą keliavo padorus kilinis karšiokas. Va čia tai žūklė , va čia tai poilsis prie vandens . Pritraukiau apie 20kg žuvies
Kadangi taisyklės leidžia paimti tik 5 kg žuvies tai teks didžiają dalį žuvies sugražinti į savas valdas. Pakeliu sietelį,- o ten žiū štai toooookia skylė . Išplaukė visos , neliko nei vienos Taip ir likau nosį krapštyti ant kranto neturėdamas nei vienos žuvies, o tiek buvau prigaudes . Kagi, teks kitą kartą būti attidesniu . Labai jau gaila didelių karšių ir žiobrių. Būčiau rūkines o dabar...
Po pabėgusios visos žuvies iš sietelio nutariau pamėtyti su lengvu spiningėlių mikriuką. Gal sakau koks ešeriokas, šapaliokas ar mekniukas susigundys. Na taip,- susigundė....šapalas kokių penkių kg. Ilgai vargau, bet tas rupūžokas išvyniojo beveik visą liauną mano valą ir pabėgo .
Daugiau nežvejojau . Nusipjoviau ir išvažiavau namo . Vien nesėkmės, vien bėdos.... Tikriausiai todėl kad balandžio pirma,- melagių diena .
Laimikio nufotografuoti nesuspėjau . Visas iš sietelio pabėgo tad bus tik keli Nemuno vaizdai







Vandenukas salyginai žemas, žvejoti daugeluje vietelių jau įmanoma net su plūdine.
Tai tiek apie pirmają žūklę Nemune balandžio pirmają,- melagių dieną

Balandžio 7d.
Po pietų vėl trumpam apsilankiau Nemune. Vandens lygis salyginai žemas ir dar stipriai krenta. Beveik jokio vėjo.
Prieš pietus teko truputi vėl pavažiuoti panemuniais iki rajono tai prie Šilinės, prie Vytėnų ir Raudonės sovėjo po keletą ekipažų žvejų. Stoti klausti kas "kanda" nelabai buvo laiko, bet buvo smalsu. Grįžes truputi po pietų nusprendžiau ir pats patikrinti kas vyksta mano valdose Nemune su plūdine. Prie vandens stintų kvapo nesijautė vadinasi dar neatėjo ir gal geriau tegu neateina iki manęs
Nežinau kaip reikalai su žuvimi, bet "mėsos" ant vandens plaukioja labai daug. Ištisi ančių aerodromai. Gaila kad meškerė ne dvimazdis
Stojau žvejoti senoje savo vietelėje . Kabinau matylius, musės lervas, pinkus bet kaip ir tikėjausi,- baronkos skylė . Aplink turškėsi antys ir garsiai kreksėdamos juokėsi iš kažkokio žvejo pamišėlio kuris tikisi kažką tokiu laiku mano valdose pagauti. Kaip ir praėjusią savaitę, nemačiau jokio kibimo Per šalta ir kažkaip labai jau seklu mano vietelėje. Pamėginau kitą vietą, bet ir ten gylio radau vos pusantro metro. Tik dugną "pravaliau" , pritraukdamas visą krūvą povandeninių pernykščių žolių,- cebulių laiškų, o kibimo ir kitoje vietoje deje nemačiau
Pasėdėjau gal pusantros valandos ir pasėdėjau labai maloniai . Vanduo kaip veidrodis, aplink turškiasi antys, kita pus Nemuno klykauja gervės. Maloni ramybė pabėgus nuo civilizacijos . Nors ir tuščiai, bet geros energijos dozė, suvartojau su pasigardžiavimu

Kuklus rem. komplektas prieš pradedant nieko nepagauti



Malonu buvo pabūti vienumoje su Nemunu...



Dugninėmis gal jau kažką ir įmanoma sugraibyti mano valdose, bet su plūdine vis tas pats Tikriausiai visas kortas kol kas maišo gan vėsūs orai.

Pagal visas Šulijos ir kitas prognozes, nuo šios dienos jau nusimato šiltesni orai. Ši diena jau taip pat malonesnė nors ryte pas mane dar rodė -4 bet saulutė....na ji savo darbą turėtų iki pietų padaryti.
Vos ji tik išlindo iš chorizonto, kai sulaukiau skambučio. Dar net iš lovos nebuvau išsikarapanojas... Sveikas, kur šiandieną žvejosi,- Volungiškiuose...
Taigi šokau į kelnes kaip įgeltas, susimečiau šmutkes ir pirmyn.
Mano valdas netikėtau nusprendė aplankyti Tadzius . Kagi, bus daug maloniau ne vienam pasėdėti ant krantuko

Įsikūriau truputi aukščiau geltonos sodybos, nors šioje vietoje niekad nežvejodavau, bet manau jei kuojos aktyvios tai turi kibti ir čia.



Nedaug klaidžiojas kaimo šunkeliais atsibeldė į vietą ir Tadzius su atžala



Kol jie atvyko jau suspėjau sudrėkinti plūdinės valą, suspėjau ir keletą kuojūkščių išgraibyti . Kibimas gal ne stebūklai bet yra. Jama tiek musės lervas tiek pinkus, taigi veiksmas manau bus. Sumečiau nuo šeštadienio žūklės Nemune likusį paruoštą jauką. Na gal jis jau nelabai derinasi čia kur tik lengva srovelė, nelabai gal tinka kad drėkintas Nemuno vandeniu, bet gal neišbaidys Svarbiausia kad būtų tas veiksmas.
Per naktį pakraštyje sušalęs ledukas ne toks jau ir plonas. Norint įmerkti sitelį teko gerokai padirbėti bato kulniu
Kagi, oras pasakiškas , yra ir kibimas tad laikas turėtų prabėgti turiningai ir net nepastebėtas.
Tadziui nejaukinus savo vietoje nekibo visiškai, bet vos krito vandenin pirmi "cepelinai" jauko, kai tuoj prasidėjo veiksmas ir jo stovykloje.



Labai šauniai sekėsi ir jaunajam žvejui



Pagarba Šulijai ir visi kas prognozuoja. Šį kartą neapsiriko. Įdienojus pasidarė visai malonu prieš saulutę, aptirpo pakrantės ledukas, beveik be vėjo....o ir veiksmas su meškere kai aplink visur tik tai čia jau vos ne aukštasis pilotažas

Žūklę baigėm truputi jau po pietų. Nepapuolė nei viena rimtesnė kuoja mamytė. Visos beveik kaip viena, bet svarbiausia nuolatinis veiksmas. Tadziui žvejojant arčiau žolių papuolė ir kelios raudos .
Dienos normos nei vienas neviršijom nors jei būtų žvejota iki vakaro jau būtume viršiją
Kuklus mano laimikis



Nieko neatsiliko ir Tadzius , labai neblogą rezultatą parodė ir Tadziaus sūnus . Šaunuolis tik apie tai manau jau parašys patys.

Tai tiek iš šios neplanuotos bendros žūklės. Skambino Girinis, visiems linkėjimai, labai apgailestavo kad negali sudalyvauti nes jau šiandieną išvyksta kelti hansų ekonomikos.

Kagi, iki kitų susitikimų ant kranto su meškere rankose

Balandžio 20d.

Penktadienį darbo diena man truputi trumpesnė tai jau darbe kūriau planą - chuliganą, parvažiavus namo, ištemti visą šeimyną kažkur prie vandens pažvejoti
Su dideliu malonumu trinktelėjau po darbo, darbovietės duris ir sunki koja užmynė ant "gazo"
Namuose ši mintis buvo įvertinta teigiamai , tad jau apie 18 val visa šeimyna jau buvome prie Nemuno. Aš su žmona užmerksim plūdines, o sūnus nusprendė patampyti guminukus.
Atvažiavus prie vandens jau buvo teigiamų požymių, kad gali kažkas kibti. Paviršiuje jau matėsi aukšlių judesys, tai vienur tai kitur pakraščiuose jau kažkas susipliurnydavo... Po žiemos sąstingio, labai mieli akiai vaizdai .
Pirmas užmetimas ir....kuoja. Antras,- vėl kuoja ir visai graži Tegu gal man ir nelabai pavyks pažvejoti bet nors mano šeimininkė pažvejos. Ir staiga pagalvojau. Užtaisiau jai meškerę, viską sureguliavau ir ji jau žvejoja o aš dar makaluojuosi su savo meškere, bet kas blogiausia, kad Nemune plūdinės sezona mano valdose atidarė tai žmona o ne aš Ji jau turi porą kuojų o aš vis dar raišioju mazgelius . Negana to dar sūnus užkibo už nemuno dugno su guminuku Ėjau padėti išsivaduoti Na nejau šiandieną net neužmesiu savo meškerės. Žmona vėl traukia o aš vis dar neatidares Nemune plūdinės sezono..... Tata, tata....kuoja giliai prarijo,- neišimu kabliuko Išėmiau, o kada man žvejoti Na šeip ne taip įmerkau ir aš plūdinę
Kibimas jau yra. Sunkiai, labai atsargiai, bet yra .

Pirmoji žmonos sugauta kuoja.



Po keletos pirmų kuojų, pasipylė aukšlės. Nelabai aišku jos pageidaujamos, bet kai mano valdose pirmosios žuvys su plūdine tai labai nepykstam ir ant aukšliukų.



Likau šį kartą žmonos apgaudytas Kagi teks kažkada greitu laiku surengti revanšą
Žmonos sietelis.



Mano sietelio foto nepavyko, nes aptaškė objektyvą, bet jame buvo mažiau Per gerą valandžiukę prigraibėm apie porą kg smulkmės. Nepapuolė nieko didesnio nes vieta labai sekli ir super smarki srovė. Pradžioje kai atvažiavom kibo pagrinde kuojos, o paskui kažkodėl užpuolė aukšliukai. Na gal net nesvarbu kas kibo. Tiesiog sezonas jau atidarytas ir mano valdose. Pastebėjau tik tiek, kad pinkus "kanda" skaniau negu musės lervas.
Pavakarojom prie vakarinio Nemunėlio, pabuvom gamtos ramybėje po įtemtos darbo savaitės, pasigrožėjom gamta ir visai turiningai praleidom laiką visą šeima Tiesa sūnui su spiningu pasisekė mažiausiai,- boronkos skylė
Žuvelės keliavo namo. Yra minčių rūkyklą užkurti







Kagi, pažiūrėsim koks dosnus Nemunas bus šį sezoną

Balandžio 21d.

Vakarykštė žūklė su plūdine Nemune jau atidarė plūdinės sezoną mano valdose, tad nėra ko laukti, reikia "jamti" . Ryte vėl su plūdine nulėkiau prie Nemunėlio Teko šį kartą žvejoti per dvi vietas nes pirmojoje vietoje labai užpuolė smulkios aukšlės. Antroje vietelėje aukšlės puolė mažiau, tad pasigavo ir keletas gražių kuojų mamyčių panašiai po 300gr.



Per visą ryta nuo 8val iki 11val pasisekė prirankioti apie 4kg žuvelių. Tikriausiai vos ne pusę iš jų aišku buvo aukšlės nors antra tiek aukšliukų tiesiog paleidinėjau nes labai jau smulkios . Taigi pradėjau rinkti "komplektą" šaltam smulkmės rūkinimui . Juk artėja tinklapio narių susitikimas , o šaltai rūkinti nedideli žuveliokai susitikime panašu, kad tampa jau tradicija
Oras šiandien visą dieną pasakiškas . Termometras sugebėjo pasiekti net 19 laipsnių šilumos, tad apsidirbę darbelius namuose, į pavakarę vėl pradėjau krutinti visą savo šeimyną pavakaroti su meškerėmis rankose prie Nemuno Na labai prieštaraujančių kai nebuvo, tai apie 18 val mes vėl visi važiuojam prie Nemunėlio, tik ups mūsų vieta jau užimta, pavažiuojam 5km aukštyn prie Armenos upelio, o ten net keli ekipažai sumetę pusšimtį dugninių, pavažiuojam dar link Seredžiaus, ir ten visos įmanomos vietos gausiai užpildytos žvejais... Apsisukom ir spaudėm link Raudonės. Vakaro laikas tai eina, o mes malamės nuo vienų vietų prie kitų, bet visur žvejai buvo pirmesni . Galiauiai prisiminiau dar vieną slaptą vietelę, kur nelabai kas lankosi, tai ten ir įsikūrėm.
Sūnus kaip visada "valė" Nemuno dugną su spiningu ,žmona užmetė lengvą plūdelę aukšlėms, o aš nutariau nesismulkinti ir jamti kokį rimtesnį žuvelioką Deje, kaip ir vakar likau žmonos apgaudytas vos ne sausai Mėginau stirpokoje srovėje nuo dugno su stipriu prilaikymu rasti žiobrį ar šapalą, bet nieko rimtesnio net nebandė kibti. Apie valandą mojavau tuščiai nors ir jaukinau ir keičiau masalus bet kai tuo tarpu žmona arti kranto traukė vieną po kitos aukšles, o tarp aukšlių papuolė ir ne viena rimta kuoja,- mamytė po kokius 300gr.
Reziume:
Arba šapalams dar per anksti arba tiesiog jų ten dar nebuvo nors nelabai tuo noriu tikėti, na o žmona per nepilnas dvi valandžikes prigaudė apie 3kg smulkmės , o man teko pasitenkinti tik porele mamyčių ir keliomis mažomis kuojikėmis ir vienu plakiuku Jaukas šioje vietoje kur žvejojo žmona, jau rezultatų davė nes po kiekvienos porcijos žvejo tako srovinio jauko, kuojų antpuolis buvo akivaizdus. Aišku nesnaudė ir aukšlės, bet gal jų čia mažiau negu ten kur žvejojau ryte. O mano vietoje šį kartą toli nuo kranto srovėje, jaukas rezultato iš vis jokio nedavė Kagi likau vėl apgaudytas Sunui su spiningu kaip ir vakar,- tokio pat dydžio baronkos skylė







Kagi, vienoks ar kitoks veiksmas mano valdose jau yra, tad šaltai rūkintų skanėstų greitu laiku manau jau bus

Gegužės 4d.

Nuo pat ankstaus ryto darbe visas buvau kaip ant adatų. Toks oras, jokio vėjo, pro miglotą dangų žiba saulutė, aplink viskas jau žaliuoja šviežia pavasarine žaluma...Koks gali būti darbas kai viena koja jau žvejyboje Pavydėjau mintyse tiems kas gali niekeno netrukdomi, kada nori užmesti meškeres, pasėdėti prie vandenuko. Kai visa tai turi gal ir neįvertini, bet kai darbas atima visą laiką ir belieka tik darbas- lova, tuomet įvertini, prisimeni nerūpestingą vaikystę, kai niekas nerūpėjo... Gal rūpėjo, bet tik negauti dvejetą rytojaus pamokose, bet vis kažkaip prasisukdavom,- negaudavom, tad žvejodavau į valias, pamiršdamas laiką. O dabar, o dabar.... darbas, darbas, darbas,- ai, geriau nesikeikti
Taigi koks darbas, kai galvoje tokios mintys, kai mintimis keliauji po senus gerus laikus, praleistus prie Nemuno, kai laužydavo meškeres žuveliokai, koks darbas, kai mintyse kuri naujus planus, kur reikės pažvejoti, kaip ir su kuom, kad pajusti pasipriešinimą kitame gale ir dėl kurio atrodo paaukotum viską pasaulyje.
Taip jau tikriausiai gyvenimas sudėliotas, kad vieniems reikia patogumų, konforto, gero blizgančio buto, prabangaus automobilio, prestižinio įvaizdžio, o kitiems užtanka tiek nedaug, tik pabėgti nuo viso to, pabėgti nuo asfalto, nuo prabangos, nuo civilizacijos ir atsiduoti į gamtos glėbį. Čia jaučiuosi geriausiai, čia mano konfortas, prabanga patogumai...o jei dar pavyksta prisiliesti prie tos gamtos, palaikant rankose kokį žvynuotą gamtos gyventoją, tai atrodo ir pats tampi jau tos gamtos dalimi.
Na pakaks filosofijos
Pražydo ievos, atrodo pats metas susitikti su Nemuno gyventojais kurie žydint ievoms jau turėtų laukti manęs, plaukiodami pakraščiais . Po darbo, laiko žūklei lieka labai minimaliai vos pora valandų, bet jau neatlaikiau . Vos tik trinktelėjau darbovietės duris kai sunki koja užgriuvo ant "gazo"... ir aš namuose. Mėginti su plūdine jau per mažai laiko, tad susimetu viską, kas susije su spiningu ir nemunan
Gal ir niekam neįdomi ši mano rašliava, bet rašau , kad kitais ateinančiais metais panašiu laiku pačiam paskaičius, būtų galima palyginti kas ir kada buvo pernai...
Taigi, vandens lygis Nemune sąyginai žemas nors lyginant su paskutinių dienų lygiu, tai truputi pakiles ir vėl kyla. Pakrantės jau gražiai žaliuoja, kalasi iš po pernykščios rudos žolės nauji šviesiai žali, šiometinės žolės daigeliai. Vanduo gan šiltas. Pabraidžiau basomis,- visai malonu :cheer:bet maudytis . Termometras pavėsyje rodė 22 šilumos.
Kruopštus ruošimasis žūklei negerai, bet visai negerai kai pasiruoši per minutę . Spininginė rankinė prigrūsta visko, ko reikt ir ko nereik, tad užsikabinus ant peties vos panešu , o va ko reikėjo pasiimti, tai nepasiėmiau Prie nemuno atvažiavau su vienais šortais ir liemene be rankovių ir vos tik išlipau iš auto, kai net su pasimėgavimu pradėjo mane "lesti" uodai. Lesė su tokiu pasimėgavimu, kad teko traukti vieną cigaretę po kitos, baidyti, daužyti....o juk namuose guli repelentas
Švietė saulutė, karšta, bet vakaruose jau juodavo negražus "baubas" (čia ne tas iš Turagės )Pamėčiau su sunkiuoju spiningėliu įvairias gumas, pabaigoje pavalkiojau sukriukę, bet nei krepšt. Tada pasiėmiau lengvajį spiningėlį. Pažaidžiau su mikriukais pakraščiais, išmėginau ir gelmes, keičiau spalvas, formas bet... , tik aukšlės vis patampydavo pačio mikriausio twisteriuko uodegėlią, bet nepakibo nei viena. Gal dar būčiau žvejojas bet artinosi debesis ir staiga vos per keliasdešimt sekundžių iš tykaus vakaro, pasidarė visai nemalonu, pasišiaušė vanduo, truktelėjo per kūną visai vėsus vėjas nupūtė visus mano uodus bet ir pačiam teko neš klumpes namo. Pabuvau gal apie valandą, bet taip niekas nesusigundė pakibti ant spiningo. Keista,- atrodo jau laikas, jau siunta pakraščiuose aukšlės, jau neršia kuojos, bet jokio plėšrūnų judesio, nei ešeriukai nei lydžiai nei šapalai....nejuda niekas tik aukšlės....Najau laukia tuščias sezonas . Tikiuosi kad ne, bet tas darbas suryja pačias gražiausias- kibiausias sezono dienas

Nemunas vakarėjant



Ir štai kas nutiko, per keliasdešimt sekundžių po ramybės idilijos...



Gegužės pradžia...jau laikas, jau turi kibti beveik visa žuvis Nemune, bet kol kas Belieka vėl mėginti žvejoti su plūdine

Gegužės 5d.

Laukiau laukiau, kentėjau kentėjau darbe ir pagaliau savaitgalis Jamsim Nemuną
Vandenukas nuo vakar kaip specialiai kad man "geriau" kibtų, dar pakilo apie 30 cm. Pradėjau plukdyti paplavoką apie 6:30. Ramu Kol brinko "traperis" sužėriau kelias saujas kvietuko. Ramu Po pusvalandžio "ramu" sumečiau keletą kiulkių jauko...na ir prasidėjo... Aukšliukai Gali kabinti ant kobinuko ką tik panorėjas. Viską patvarko aukšlės Prakiurksojau su plūdine gal iki 8:30 ir pradėjo jau atsibosti nes per aukšles neįmanoma nieko kito sužvejoti. Taigi iki to laiko neskaitant aukšlių tik keli "ne aukšliniai" žuveliokai pakliuvo. Žodžiu visiškas



Apverčiau sietelį, susipakavau plūdinę ir pradėjau spiningauti. Deje ir čia maža paguoda. Iškiles vanduo neša daug žiukšlių, velesi ant kabliukų, kliūva į užlietas priekrantės pievas. Pusvalandį pakvailiojau, nusitraukiau sukriukę ir neturėjau nei vienos atakos. Tylu kaip šulinyje tik nenaudėlės aukšlės po užlietus žolynus malasi.
Taip ilgai lauktas savaitgalis, laikas tiksi, savaitgalio valandos bėga, tad susirinkes žaisliukus dar nutariau nulėkti iki Klausučių mažojo tvenkinio. Gal nors karasikai atgavins dūšią.
Klausučiuose sutinku kelis žvejus, sėdinčius nuo prašvitimo, bet pasigirti ir jie neturi kuom. Vienas porą karasikų turi, kitas vieną, o kiti tušti. Kažkaip nuotaiką paliko nelabai kokia. Nejau ir čia bus
Įsikuriu senoje savo vietelėje tarp krūmų. Gražu...





Sumetu nuo Nemuno likusią dalį jauko, mosteliu porą saukų likusių kvietukų ir prasideda nuobodus spoksojimas į nejudantį paplavoką.
Taip prasėdėjau iki po pietų, bet ir čia pasigirti taip pat nėra kuom. Pakliuvo trys karasikai tarp 300-400gr ir nedidelių kuojikių. Kibimas super vangus. Pradžioje mėginau su wagleriu- pieštuku, vėliau nusilengvinau sistemėlią iki 2gr bet ir tai kibimus pastebėti vos įmanoma.
Galiausiai atsibodo spoksoti į nejudantį paplavoką, net akyse jau vaidenosi kaip jis supasi ant bangelių tad susirinkau žaisliukus ir namo.





Nekas su kibimu mano apylinkėse, oi ne kas.... Pakalbėjau su vietiniais ryte mirkusiais Nemune. Rezultatai labai panašūs. Kažkoks nenormalus pavasaris, nėra Nemune žuvies pakraščiuose ir iš vis mano apylinkėse gan tuščia. Niekas negainioja aukšlių, niekas nieko aplink nepagauna...Nepagaunu ir aš, o gal jau ir žvejot per žiemą pamiršau
Belieka keliauti kažkur svetur nes kitur su kibimu visai kiti reikalai. Nepamenu ar iš vis buvo kada toks nekibus pavasaris. Belieka laukti kol stipriau kris vandens lygis ir turėti viltį kad dar nusišypsos laimė ir mano valdose...

Visos žuvelės tiek pagautos Nemune, tiek tvenkinyje, sugrįžo pas saviškius. Smulkmė jau atsibodo, norisi kažko rimtesnio bet tikriausiai dar teks laukti