Liepos 28d.

Planas chuliganas pasėdėti ryte starkinėje vietoje nes vakar vakare jie mane sunervino. Pradėjus temti, ne vieną mačiau gerulį, daužantį smulkmę. Tad ryte vos tik švintant jau karpiiai kotukai rymojo ant atramėlių su užmestomis "porcijomis' į starkines gelmes.


Kaip visada. Nei krepšt, nors ir ryte ne vienas gerulis papusryčiavo man matant
Na, o vėliau, pakilus aukštai saulei, kai apie starkių kibimą jau net kalbėt garsiai būtų nuodėmė, netikėtai per žolių viršūnes pamačiau atlinguojant kibkit.lt kepurėlę Arutis
Susirinkau sunkiają artileriją ir prisijungiau prie Arūno su fideriukais. Gal kuojikė gal koks karšiukas pakrutins. Taip ir pražvejojom beveik iki pietų, įdegiau ir jau jaučiasi pasėkmės , o su kibimu ne kas. Balta žuvis visą rytą stipriai juda, bet kimba vangiai.
Turėjau tik kukurūzų, Arūnas buvo rimčiau pasiruošes , bet tiek su plūdine tiek su fideriukus, kibimas retas ir gan atsargus.

Arūnas "darbo vietoje"


Netoliese nuo Arūno ir mano "darbo" vieta.


Arūnas "jama" šapalioką Manėm kad kažkas daug didesnio, bet kai su plonais pavadėliais tai emocijų užtektinai




Tarp keletos kuojikių ant fideriuko pakliuvo vienas apie 2kg karšiukas.


Kuklus mano laimikis. Buvo dar vienas puskilinis karšiukas, kelios beveik mamytės kuojos, na ir jau ne pirmą kartą ant kukurūzo,- vegetaras ešerys



Nebuvau rimčiau pasiruošes žvejoti su fideriu, tai tik šeip pasėdėjau kompanijoje bet rankas vis viena žuvimi pasmardinau
Namo nepaėmiau nieko, - nereikia, o su kibimu gal ir sunku bet tikrai nėra visiškas šilius. Pagauti kršiukų Nemune tikrai dar įmanoma nes ir Arūnas gerulį su plūdine pasikabines buvo, tik neneudėlis nepasidvė
Tikriausii tiek iš šio ryto žūklės....ir tai atrodo paskutinė atostoginė žūklė

Vandens lygis žemas ir atrodo dar krenta, tebeplaukia daugokai šiukšlių bet jau mažiau negu vakar. Šilti orai atrodo pažadino Nemuno gyventojus ir jau vaizdas pagaliau pradeda priminti tikrąjį Nemuną koks budavo kitais metais. Kažkas daužo smulkmę, kažkas maudosi paviršiuje saulės spindduliuose, kažkas medžioja....veiksmas yra, tad turi būti ir kibimas ...tik deje,- atostogoms chana

Atostogos baigėsi, vėl darbas darbas darbas

Liepos 29d.

Gal niekuom neįdomi diena, reikėjo muzikuoti Pagramančio kaimelyje, bet štai Akmenos upelis kuris teka pro šį kaimelį, labai patiko







Pagal tai, kaip jis atrodo iš arti, jame tikrai turėtų gyventi ne vienas margiukas ir plačiaburnis šapalas. Gal monstrų ir nėra, bet su museline tikriausiai būtų ką veikti


Liepos 31d.

Per palydovinį ryšį sužinojau, kad netoli mano valdų Nemune, renkasi kibkit.lt kolektyvas, tiksliau Kėdainių mafija ir Jonavos atstovai ANRI.
Vakare po darbo, net vakarienės nereikėjo . Peršokau į kitus rūbus, įsispyriau į kitus kaliošus, prasikasė ratai kieme ir aš jau prie Nemuno. Įsimečiau spiningėlį dėl šventos ramybės , nors žvejoti net neplanavau, bet maža ko....
Atvykęs į įvykio vietą, radau kolektyvą jau "dirbantį", savo darbo vietose, tik darbo rezultatai skurdoki. Matyt tinginiavo
Kas karšiuką, kas kuojikę vieną kitą, bet kažkodėl su kibkit.lt kolektyvu susitikti daug svarbiau net už pačia žūklės sėkmę. Gal todėl ir prasisuko ratai kieme...norisi susitikti su senei matytais bičiuliais, paplepėti, pabūti prie vandens, nes visų ligos simptomai tie patys, tai ir traukia visus į vieną būrį

Taigi, kolektyvas jau įsikūręs, visi pamiršę kasienybės reikalus, linksmi. Nesvarbu, kad fideriukų vieršūnėlės, juda labai vangiai, bet man atvykus, matosi, juk nuotaikos tai visai negadina.





Paplepėjom, net 20gr kėdainietiško "rem" komplekto nurijau , o vėliau dar ir spiningą ištiesiau, kad valai neperdžiūtų. Prieš temstant apėjau starkinę vietelę, sudrėkinau valus, pasmardinau rankas ašarukų kvapu ir to gana. Starkių aišku nebuvo, tiksliau gal ir buvo bet ne tau Martynai mėlynas dangus Gulėjo kaip malkos sugulusios savo duobėse ir juokėsi iš visokių mano spalvotų kvepiančių ir smirdinčių guminukų, kurie kaip įkyrios bitės zyzė aplink
Toks jau vakaras pasitaikė, kad žuvis prieš temstant visiškai nurimo, nejudėjo net mailiukas pakrantėse. Tingėjo judėti ir kolektyvo fiderių viršūnėlės, nors rankas vis vieną kolektyvas žuvimi pasismardino
Pavakarojom ir jei ne tas kvailas žmonijos išradimas- darbas, būčiau visomis keturiomis pasilikęs nakvoti, žvejoti ir tt....
Deje teko atsisveikinti, palikti juos mėgautis gamta ir jos malonumais, o pačiam ridentis namo į lovą

Rugpjūčio 1d.

Kolektyvas iš mano apylinkių išvažiavo, bet pasiliko ANRI, tad vakare po darbo vėl sužviegė padangos kieme ir aš vėl atsidūriau prie Nemuno.
Vos tik atvažiavau, o jie pasirodo nesnaudžia. Žūklė pačiame įkarštyje



Šaunuoliai tie mūsų ANRI. Kiek aš juos kartų sutinku, kiek kartų kartu pažvejojam, pabendraujam, visada norisi kartoti šią fraze. Šaunuoliai Duok die man tiek energijos sulaukus jų garbingų metų Šaunuoliai.

Kaip ir praėjusį vakarą vėl įsimečiau spiningėlį, dėl viso pikto...Aišku valandžiukę pamojavau, nes vakaras buvo tikrai pasakiškas, ramus, šiltas, matėsi ir judesys vandenyje, kažkas mažino aukšlių gretas , kažkas gainiojo kuojas, pakraščiuose, kad neapaugtų riebalais mailius, juos taip pat nuolat pavaikydavo rainiukai....žodžiu gyvybė jautėsi. Tad kaip iškęsti nežvejojus kai žūklė iki kaulo smegenų įaugusi jau nuo pat vaikystės
Pamojavau , kibimas yra, tai lydekiukas grybšteli tai ešeriokas papurto , smagu tik kad to laiko labai maža. Vos pradedi įsijausti ir jau temsta. Na, bet kažką net pasirišti išdrįsau



Buvo ir truputi daugiau, bet nesuteikiau tokios garbės pasipuikuoti prieš objektyvą,- paleidau tiesiai nuo kabliuko .

Pradėjo temti ir visi vėl įsikūrėm prie fideriukų





Sulaukus vėlumos, po darbo prie mūsų prisijungė ir mano šeimininkė DianaM Kibimo sutemus jau nebuvo, tad kraustėmės prie staliuko



Vėsokas buvo vakaras, gal todėl pradėjus temti ir nenorėjo judėti ANRI fideriukai, bet po lengvo "rem" komplektuko vakaras bent mums atšilo



Kagi, tai tiek iš pskutinių dienų įvykių mano apylinkėse.
Į visų kibkit.lt narių sveiką Kad žuvys visiems kibtų ir kad mes tokie "ligoniai" kuo dažniau susitiktume




Kiek iš viso pagavo ANRI net nežinau, bet atrodo jau rašė Nemuno temoje, na o mano lydekiukas su padoriu ašaruku netyčia atsikabino ir įkrito į vandenį

Labai buvo smagu tuos du vakarus praleisti prie Nemuno. Nors pats daugiau ne žvejojau, o tik atlikau spiningavimo ritualą , bet žuvimi vėl smirdžiu . Kitaip ir būti negali, nes paskui naktimis neužmiegu .
Norėjosi taip pabūti ilgiau, norėjosi pasėdėti su meškerėmis prie vandens per naktį, plepant su bičiuliais, labai norėjosi, bet deje gamtos šauksmas kartais bejėgis prieš kasdieninę rutiną ir prieš savo valią tenką rinktis tai ko visiškai nenori .

Iki kitų malonių kartų bičiuliai

Žinios apie Nemuną:
Vanduo žemas, beveik kaip priklauso, vasarinis. Vieną vakarą truputi kilo, kitą krito. Vanduo vidutiniškai skaidrus ir manau todėl kad vis dar vėsios naktys.

Rugpjūčio 2d.

Šiandieną, jau kibkit.lt kolektyvo mano apylinkėse nėra, tad iš kiemo išvažiavau ramiai Šeip net nebuvo planų žvejoti, bet mano šaimininkė kažkaip sugėdino. Žvejoju žvejoju o namo vis tuščias pareinu, kai kiti paguna Susigėdau ir išvažiavau pasidairyti, juo lab kad šiandieną vandens lygis dar labiau krites ir jau galima skakyti kad pasiekė tikrą vasarinį lygį Tai reiškia, kad atsivere "takai" prie tolimiausių mano seklumų. Jamsim ūsa ar kažką panašaus
Žvejubos gavosi nepilnos dvi valandos, deje ūso net nemačiau. Prapuolė, o gal pajuto, kad galiu pagauti tai nėrė į kitą krantą
Spiningautojų tose vietose šį vakarą užderėjo kaip grybų po lietaus, bet visiems sekėsi labai panašiai. Kas mažiuką ešeriuką, kas visai nieko. Nekibo ant seklumų ir šapalai tad visi galima sakyti tušti. Rankas aišku pasmardinau, bet tik tiek.

Viena iš šio vakaro didesnių strazdanatų rainų.



Kitas beveik toks pat dydžio tik mažiau strazdanotas.



Dar kelis sprindinius išsitraukiau ir viskas. Neturėjau jokio stambesnio kibimo.
Žuvis nejuda, nors pakrantėmis davėsi salačiukai bet labai mažiukai.

Kagi, tikriausiai tiek tų įvykių iš paskutinių dienų mano apylinkėse.

Rugpjūčio 4-5d.

Įspūdžių daug, visko net neaprašyti, bet dauguma jų su žūkle niekaip nesusiją, tad paliksiu už "kadro".
Abi šias dienas praleidome gausiame giminių būryje, ant Lukšto ežero kranto, Varnių poilsiavietėje. .... Buvo truputi ir žūklės, bet minimaliai.
Jei ne giminių susitikimas, ir jei kas nors pasiūlytų ten tiesiog dar kartą papoilsiauti tai tikriausiai atsisakyčiau. Priezasčių daug ir nesinori antireklamos, bet šiai poilsevietei dar augti ir augti lyginant su kitomis, net ne tokiomis populiariomis.
Atvykom šeštadienio ryte, įsikūrėm nameliuose (nors būtų geriu buvę palapinėse), truputi pabaliavojom o į pavakarę pajudėjau į žūklę. Mašinų poilsevietės teritorijoje tikriausiai apie šimtą, žmonių kaip per republikinius atlaidus, o valtys ant visos šios gausios minios poilsiautojų tik trys. Na gal greičiau dvi nes vieną valtelę kad pajudinti iš vietos reiktų irkluoti bent dviese arba keturiese. (vienam irklui -keturios rankos .) Kol atsitempiau žvejybos įrankius,- valčių nebėr... Ir taip kokius tris kartus Taigi gauti valtį- privalumas ir reikia gaudyti kada kas parplauks , užsisakyt iš anksto ir tt.
Išplaukiau jau gan vėlai. Ežere stiprus pietys, bangos vos ne kaip jūroje, bet vis viena norisi paerzinti ežero gyventojus.



Vandens dviračių kiek nori, bet kažkaip ne vaizdas žvejoti iš vandens dviračio



Ežere matėsi vienas kitas žvejas, tad bus ko paklausti kas kur ir kaip.



Susipažinimas su aplinka. Nors šioje poilsiavietėje jau ne pirmą kartą lankomės, bet įsikursim su nakvyne pirma kartą.



Bent jau poilsiavietės apylinkių pakrantė tai labai visa sekli. Žvejai įsibridę vos ne šitą metrų nuo kranto.



Poilsiavietės pliažas.



Trumpai apie ežerą. Gal kažkam bus naudinga.



Dalis poilsiavietės pliažo iš ežero playtbių.



Kita dalis poilsiavietės pliažo, nors pati poilsiavietė tikriausiai tęsesi apie kilometrą.



Keletas žvilgsnių į ežerą iš valtelės...



Ilgokai reiktų plaukti prieš vėją kad pasiekti kitą ežero galą



Atsibodo irkluoti prieš vėją, bet kitas krantas beveik nepriartėjo





Visą laiką kol plaukiojau, - velkiavau, bet tik kelis kartus žolių kuokštus neištraukiau Vėliau stojau prie pakrantės, netoli už meldų juostos. Ilgokai mojavau visai tuščiai ir tik uždėjus mikro masaliukus kažkas pajudėjo, taip pat tik epizodiškai, na o dydžiai tai visai





Kai randi kažkią jiems tinkamą vietelę tai kimba kiekvienu metimu. Dešimt pagauni ir jau turi keisti vietą. Pagavau nemažai, gal pusšimtį gal daugiau, bet viltis kad papuls koks didesnis taip ir neišsipildė. visi beveik kaip vienas plius minus centimetras.
Pradėjus saulei slėptis už horizonto ir ašariukai aprimo.



Nors vakaras, bet vėjas taip ir nenurimo. Vis tebekėlė gan dideles bangas. Pastebėjau ir tai, kad vanduo gan murzinas. Matomuas į gylį kaip Nemune,t.y ne daugiau pusmetrio, o nuleidus valties inkaravimo svorius į dugną, neretai ištrauki apkibusius kažkokiu keistu visiškai juodu kaip smala dumblu, o kvapelis pasakiškas
Gyliai beveik visur vienodi. Neradau jokių staigesnių dugno perkritimų. Visur kiek plaukiojau dugnas kaip stalas. Arčiau kranto sekliau, o toliau dažniausiai 2,5-3 metrai gylio ir nesvarbu ar šimtą metrų paplauksi tolyn ar į šoną. Visur beveik tas pats.

Trumpas mano poilsis kažkur už poros kilometrų nuo poilsevietės. Tuo pačiu ir išsimaudžiau





Vakarėja.



Žvejai nebūtų žvejai . Ir čia žvejotoje vietoje paliktas "turtas"



Pakalbėjau su dviems pūstinukių žvejų ekipažais. Visi žvejoja gal apie 100 metrų atstutmu nuo kranto. Žvejoja labai paprastai- primityviai. Sunki teleskopinė meškerė apie 3m ilgio, slankiojanti plūdė ir ant kabliuko dažniausiai musės lervos. Laimikiai skurdūs. vieni paprašyti pakėlė sietelį. Turinys visai smulkus. Kelios kuojikės o visos kitos žuvelės vos sprindį siekiantys karžiukai !!!
Sakė kartais pasigauna ir puskilinių bet šiandieną labai nekimba net smulkmė.

Dar pavakarojau mėtydamas mikro asaliukus, pasigrožėjau saulėlydžiu iš ežero platybių ir "namo"









Ryte į žūklę pakilau gan vėlai . Matyt atliepė vakarykšti gavieji gėrimai Blogiausia kad galvoje rokenrolus šoko velniukai
Ryte valtį gavau be problemų, bet vos išplaukiau, tuoj pradėjo lynoti.
Spiningaudamas nužiūrėjau vietelę kur stoti pažvejoti su plūdine. Turėjau traperio "Gold" jauko, kukurūzų ir musės lervų. Kol brinko jaukas, tik kelis kartus kažkas patampė, bet vos pašėrus prasidėjo Kibo vos tik užmetus bet dydžiai kaip ir ešeriukų su spiningu Pagrindas mažučiai karšiukai ir kimba su tokia agresija kad atrodo jie čia alkani nuo pat gimimo. Išvada,- jei tokie agresyvūs vadinasi jų čia tiršta ir didelė maisto konkurencija, deje dydžiai tik tokie



Pradėjau žvejoti ant kukurūzo. Karšiukai truputi aprimo, bet vis vieną ilgai laukti kol sujudės plūdė nereikėdavo.
Ant kukurūzo pasikirtau keletą kuojų mamyčių, bet galiausiai matyt išvijo kuojas galutiniai tas karšiukų mailius ir žūklės pabaigoje sėkmingai rijo kukurūzus jau ir tie smulkūs karšiukai.





Kol žvejojau ant musės lervų tai karšiukai kibo kaip aukšlės. Užmeti, tuoj plūdė pradingsta ir jau sėdi pyplys. Pritraukiau jų tikrai nemažai bet visi sugrįžo į savo gimtus drumstus vandenis, o gražiasnes kuojikes paėmiau. Bus žuvienei, nes toks buvo įsakymas. Reikia keletos žuvelių žuvienei Kuojų pagavau apie du kg, bet žuvienei atrinkau tik didžiausias, kitos irgi sugrįžo pas saviškes.

Tai tikriausiai tiek.
Smagiai pasibuvom, nors buvo daug nesklandumų susijusių su poilsevietės administravimu ir tvarka bet nuotaikos tas atrodo labai nesugadino. Pagauti ežere manau tikrai yra ką, tik reikia turėti savo valtį ir truputi geriau žinoti kur ir kaip žvejoti, nes man atvykusiam prie jo žvejoti pirmą kartą, pasirodė jis man visiški vienodas visose pakrantėse, visur vienodas lygus kaip stalas dugnas ir tt. Nors ryte nebuvo vėjo net nemačiau iššokant net mažiausios žuvelės. Gal nekibos metas, o gal toks jis jau yra tas Lukštas.

Grįžus šiandieną pavakare į namus, dar nusidanginau prie gimto Nemuno.Oras pasaka, bet kibimo vissiškai jokio. Nekibo net žolinės silkutės, tylėjo šapalai ant seklumų, nešokinėjo iš vis niekas, taip pat kaip Lukšte.
Nepilnas dvi valandas pamojavau, pasigavau trejetą didesnių ešeriukų, apie dešimt rainių mailiaus ir grįžau namo. Kiti sustikti spiningautojai iš vis tušti.

Vandens lygis kaip priklauso vasarai žemas ir tebesilaiko tikrasis vasarinis lygis. O su kibimu...na su juo šią vasarą mano valdose buvo ir tebėra prasti popierai....

Liepos 11d.

Taip jau susiklostė, kad po rugpjūčio 6d nebuvo laiko sudrėkinti valus, o praūžus 6d. galingam škvalui likau ir be interneto
Pirmą kartą po ilgokos pertraukos į žūklę išsiruošiau tik praėjusį šeštadeinį 11d.
Per "žvejybines atostogas" nelabai kas Nemune pasiekeitė, tik štai kažkada įsmeigtos mano atramėlės jau sužaliavo



Atitrūkau per savaitę nuo "gyvenimo" Nemune, nežinau kas ir kur gyvena, kas ir kur kimba arba ne, tad beliko tik pasiimti lengvą spiningėlį ir "susipažinti" su viskuom iš naujo.
Pirmi mane pasitiko ešeriukai.



Patikrinau visas savo mėgstamas vieteles aplinkui. Ešeriukai kimba, bet tik jie. Nesulaukiau jokio meknės ar šapalo kibimo, neturėjau nei vieno rimtesnio kibimo.
Buvo truputi keista, kad visos mano mėgiamos vietelės per tą savaitę gan stipriai nužvejotos, pakrantės ištryptos, praminti žolynuose takai ir tt. Kol nežvejojau, kažkas stipriai "šukavo" mano slaptas vieteles. Kagi, susirinksim kas liko, jei iš vis kas nors liko po spiningautojų antplūdžio.
Nusimaliau iki duobių, vanduo žemas, visur praminti žolynuose spiningautojų takai, tad vilčių sutykoti dantytają nedaug, bet pabandysiu.
Ešeriai kimba ir čia, bet taip pat nedidelį. Kaitaliojau guminukus kol pagaliau gal po valandos "darbo" sėdo kitame gale lydekiūkštis.



Ir ne šeip silkutė, o visai normalus lydekiukas,- 2,7kg.
Kai šią vasarą pasigauna tik silkutės tai ši jau visai padori.
Paakintas sėkmės toliau šukavau duobę. Pasikabinau kelis ešeriukus, ir betraukiant link savęs eilinį ešeriuką, tas įsmuko prie duobės krašto į žoles,- na bent iš pradžių man taip pasirodė. Tik po keletos sekundžių supratau kad mano ešeriuką nori atimti iš manes stambi dantytoji. Neišlaikiau, ir mano užkibusį ešeriuką nusitempė į duobės gelmę, paplaukė keletą metrų į šoną ir tik tuomet nusprendė su manimi nesiterlioti ir atiduoti man tą pavargėlį ešeriuką. Nenaudėlė bet išvada, kad Nemune "krokodilų" dar yra
Lydžio išniekintas mano ešeriukas.



Daugiau rimtesnių lydekinių kibimų neturėjau. Be ešeriukų pakibo tik kelios visai mažos žolinukės lydekaitės, bet net rankose neturėjau progos jų palaikyti,- nusipurtė prie kojų.

Tai tiek veiksmo iš Nemuno rugpjūčio 11d.

Liepos 12d.

Tik trumpam turėjau galimybę žvejoti.
Po vakarykščių dviejų smagių lydekinių atakų, nusprendžiau paieškoti lydekiukų atokiau nuo savo vietų, kur viskas jau senei nužvejota.
15 minučių plentu ir jau vietoje. Čia gelmės gerokai didesnės, daugiau duobių, tad ir lydekiukų turėtų būti daugiau.
Dar vakar pastebėjau kad visos kibusios lydekutės laikėsi visai arti kranto, tiesiog ant duobės viršutinio krašto ar duobės šlaite, bet ne pačiame jos dugne.
Būtent čia, šiose vietose ir yra daug tokių staigių duobių šlaitų, prie kurių galima net nubristi.
Išmaišiau vieną duobę, antrą, trečia. Nėra kibimo. Vos keli ešeriukai apsirijo dideliu guminuku.





Užsidėjau mikro masaliuką. Reikalai pasitaisė, bet ešeriukai visai vos per delną. Kagi, nors šioks toks veiksmas.
Bežaisdamas su ešeriukais nusimaliau į paskutinės duobės išėjimą ir šast,- karšiukas.



Po to antras trečias.... tik deje ne karšiai o dar tik būsimi karšiukai. Visi aišku keliauja auginti riebaliukus, bet buvo smagu pasitreniruoti spiningauti baltą žuvį. Nežinia kas jiems ten užėjo, bet kibo tol kol tikriausiai visą būrelį palaikiau rankose. Tik po to nurimo



Nepatingėjau ir nuvėžliojau iki dar vienos duobės. Paprastai ten niekad nespiningauju, nes niekad neesu joje pagavęs, nors visada anksčiau ji mane labai viliodavo.
Deje duobėje kaip ir kitais metais, nekibo net ešeriukai. Gal apie valandžiukę šukavau visai tuščiai ir tik baiginėjant šią beviltišką procedūra, visiškai duobės išėjime,- kibimas.
Po ilgokos "kovos" išsiprašiau margašonę iš duobės šlaito žolių. Jau net viltį buvau prarades, kad pasiseks išrauti ją su visu žolių kuokštu, bet matyt taip buvo lemta. Lydekiukas 2,2kg



Dar pamjaves po duobės išėjimą sugraibiau ir antrą lydekiuką. Truputi mažesnis bet vertas nuodėmės kaip ir pirmasis. 1,9kg



Patikrinau ir kitų duobių išėjimus, deje.... Kiek buvo šią dieną, lemta tiek pagavau.

Audriau, aciu... jau kaip vaikas pasakos pries miega buvau issiilges tavo reportazu ir zuvu

Rugpjūčio 15d.

Geras dalykas tos žolinės. Nereikia į darbą, bet vis vieną nuo pat ryto išlėkiau "darban" t.y žvejybon
Nekėliau anksti, išsimiegojau ir tik kai šonus nuo gulėjimo paskaudo pakilau iš guolio.
Nesukau link savo vietų o iš kart važiavau ten kur sekmadienį porą gražuolių lydekaičių sugraibiau.
Prie vandens buvau tik apie 11val ir atrodė kad tuoj tuoj gausiu lietaus.



Negavau. Vėl kaip ir sekmadienį iššukavau visas tos vietos duobes, visus duobių išėjimus. Nekando. Nerijo didelių gumų net ešeriukai. Vandens paviršius ramus lyg čia iš vis niekas negyventų.
Užsidėjau mikro valgomą skanėstą. Sunkiai bet vienas kitas ešeriukas pasigavo.





Vėliau pakibo nedidelis salačiukas.





Na o ką šis strazdanotas dryžius sugalvojo,- likau nesuprates



Deje net ešeriukai kibo labai vangiai ir tik smulkūs.



Gal atsitiktinai, gal ne, ant mikriukų pakibo dvi silkutės ir dar viena nusinešė mano mikriuką sau atminčiai, o didžiosios kibti tikriausiai tingėjo.













Pažvejojau iki popietės. Nekibo. Nuvažiavau dar apie 10km žemyn, bet ten net ešeriukai nekibo, tik nelabai gerai žinomoje vietoje palikau visą saują guminių skanėstų.
Nusprendžiau nesikankinti. Ne žuvies juk reikia o veiksmo, bet jei veiksmo visai nėra, geriau važiuoti namo.
Kagi, šiandieną tik rankas pasmardinau žuvimi. Gal būt daugiau veiksmo būtų buvę su fideriu ar plūdine, bet jau po laiko. Lauksim savaitgalio.

Tai tiek iš paskutinių žūklių nuo rugpjūčio 6d iki 15d.

Nemune lygis vasariškai žemas. Kartais truputi svyruoja, bet nedidele amplitude ir žvejybai tokie svyravimai trukdyti neturėtų.
Dėl vėsoko oro, vanduo skaidresnis, negu įprastai vasarą, bet ne toks skaidrus kaip rudenį. Na o žuveliokai nelabai juda. Mažokai veiksmo vandens paviršiuje, nors pakrasčiais aukšlės ir maži šapaliukai išdykauja.

Rugpjūčio 17d.

Lyg neturėdamas ką valgyti, vietoje to, kad po darbo savaitės ilsėtis,- išlėkiau žvejoti .
Savo valdas be jokios sąžinės graužaties palieku sau už nugaros ir minu apie 15km žemyn upe.
Gražios, gilios ten duobutės, gal saku kokia dantytoji panorės su manimi susipažinti, gal starkiukas, o gal nors ešeriukai patampys....
Gavosi tik trečias varijantas ir tai tik per vargus. Duobės gražios, akmenuotais dugnais, aplink stiprios srovės, sūkuriai, bet tik ešeriukams tesugebėjau įsiūlyti guminius skanėstus. Tiesa jie daugiau tyčiojosi iš mano guminukų negu kibo. Dvi nutrauktos tvisteriukų uodegėlės ar nemažai tuščių atakų. Deje kaip ir mano valdose smulkūs, bet.....vienas papuolė tikrai šaunus. Tokį pagavus jau ir žmogui negėda parodyti Deje tik vienas.



Gal nekibimo diena nes šį vakarą priešingai negu vakar nejudėjo jokia žuvis. Nemuno paviršius kaip veidrodis. O gal tas duobutes reikia pasitaupyti rudeniui, kai į jas turėtų sulysti margašonės žemojimui.
Tai tiek iš šio vakaro pavakarojimo prie Nemuno su spiningu .
Ryt tikriausiai užmerksiu plūdeną ar fideriuką. Gal kuojikė, gal šapliukas, gal karšiukas....

Rugpjūčio 18d.

Ryte vos prašvitus mėginau rasti bendrą kalbą su taikia žuvimi.
Jau senokai spiningaudamas buvau nužiūrėjas vieną vietelę atokiau nuo savo valdų. Ten šį rytą ir įsikūriau su plūdena.
Rytas buvo pasakiškas. Kilo rūkas, tylu ramu, paviršiuje pliurpsi kažkokios nemenkos žuvelės. Na galvoju dabar tai dėsiu



Pajaukinau "Traper gold" jauku, pašaudžiau kukurūzų. Atrodė viskas ok, žuvies tikrai yra ir nevisai smulkmė nuolat išdykauja paviršiuje, tik po pusvalandžio žvejybos pradėjau galvoti jau kitaip. Nekibo visiškai Masalui turėjau kukurūzų ir musės lervų, bet iki kokios 8val ryto tik keli atsargūs patampymai, nors nemenki žuveliokai daužėsi tiesiog prie plūdenos. Po 8 val reikalai truputi pajudėjo bet tik ant kukurūzo. Buvo net keista kad niekas nesidomi gyvais masalais.
Tas vangus kibimas truko tik tol kol iš po rūko ir žemų debesų išlindo saulė. Vos tik pasirodė,- vėl viskas nurimo.
Pažvejojau iki kokios 10val, bet džiaugtis nėra kuom. Nauja vieta nebuvo dosni. Kuojos aišku visos padorios, nepapuolė nei viena maža, bet kibimas galėtų daug geresnis būti.
Kagi yra kaip yra. Ne stebūklai Nemune, o gal tiesiog man šiais metais visiškai nesiseka, o paskutiniu metu visai

Visos kuojos panašaus dydžio . Ne monstrai, bet su plūdena srovėje jau smagios.



Neturėjau atrodo jokio karšinio kibimo nors tikrai ten jų yra , tad teko tenkintis tik keliomis kuojikėmis.






Diena skraidžiau po rajona su reikalais, nusipirkau naujų guminukų rudeniniai žūklei, tad vakare nutariau juo patestuoti savo valdose.
Pirkau trijų rūšių riperių Visi virš 10cm
Iš testavimo nieko nesigavo. Tik kelis kartus papurtė ešeriukai bet ne jiems suryti tokius guminius monstrus . Lydekinių atakų atrodo nebuvo, o štai starkinėje vietoje labai toli nuo kranto (apie 70m) turėjau vieną normalų kibimą. Galėjo būti starkis, bet tebuvo tik kibimas, tad tik tas kas kibo žino kokia ji žuvis
Šeip vaizdas Nemune liūdnokas tiek su kibimu tiek su vaizdu. Jei ryte matėsi gyvybė tai vakare nesirodė net aukšlės.
Vandens lygis žemas ir vėl stipriai nuskaidrėjas.
Tai tiek iš šios dienos žūklės reikalų

Rugpjūčio 19d.

Ryte mėginau su fideriukais. Niekur nevažiavau, stojau nemune prie savo namų. Kaip ir su plūdine vakar, situacija panaši. Kimba tik kuojos ir tai tik epizodiškai. Valgo tik kukurūzą. Pasėdėjau iki 10 val. Rezultatas liūdnokas. Kuojos beveik visos mamytės bet kai taip vangiai kimba pasigavo tik puse dienos normos.
Balta žuvis Nemune juda, bet ne karšiai. Jų atrodo kaip nebuvę, o gal jau ir nėra. Juk Rugpjūtis. Artėjant rudeniui visada iš mano apylinkių kažkur dingsta visa žuvis, tad gal nelabai ko šiais metais jau ir galima tikėtis iš Nemuno mano valdose. Gal dar bus lydekiukų, gal dar papuls kada koks karšiukas, bet stebūklų artrodo kaip visada rudenėjant jau nebus.

Kuojos 250-300gr






Kaip ir vakar su plūdena deje tik tiek. Jaukinau tik kukurūzais. Netoliese vieitnis murksojo su dugninėmis. Rezultatas labai panašus, tik jam dar pasisekė ant slieko vieną puskaršį paimti.

Reikia mesti žvejybą ir užsiimti grybavimu. Kaimynai pilnomis kašėmis namo grįžo iš miško. Lepšiukai, raudonviršiai, baravykai

Paskutinė vasaros diena.

Žiūriu mano dienoraštis net apdulkėjo Dvi savaitės be jokio veiksmo . Sunku net pačiam patikėti iš kur tiek kantrumo . Juk vasara, o čia net dvi savaites neaplankau savo valdų
Taigi bandau nupūsti tas dulkes ne tik nuo dienoraščio, bet ir nuo meškerių kampe.

Po darbo, laiko jau nelabai daug lieka žvejybai, bet penktadienį turiu tokią galimybę nes dirbu valandą trumpiau .
Prie vandens buvau truputi po 18 val. Keistokas Nemunėlis mano valdose, po dviejų savaičių nesimatymo. Visas toks surudenėjas, niekas nešokinėja, lygis žemas. Tylu, ramu. Atrodo, kad ne paskutinė vasaros diena, o jau spalis...bet šilta, nereikia net striukės, tik deje teko į ją įsisukti. Uodai kanda
Niekur nevažiavau toliau nuo savo valdų, kur jau čia nuvažiuosi kai vos porą valandų teliko žūklei . Stojau prie vienos duobutės, netoliese seklumos. Bus proga pažiūrėti kas apsigyveno per tas dvi savaites, duobėje ir akies krašteliu galėsiu stebėti kas vyksta ant seklumų. Vis dar kažkaip tikiuosi, vis dar nenumiršta paskutinė viltis smagiai pažvejoti seklumų srovėse, bet eiti į jas nei šį vakarą, nei kitomis dienomis jau neverta. Per daug šią vasarą skyriau joms laiko ir vis tuščiai . Užteks . Galutinai tuom įsitikinau dzūkijoje Dainiuškos valdose. Ten, taip pat srauniose seklumose tuščia, kaip ir pas mane .
Taip bemislyjant nuo duobės viršaus krašto kibimas. Silkutė, bet va rankas žuvimi jau pasmardinsiu ir bus daug ramesnis miegas naktimis .





Paleidau . Va, rankos jau smirdi žuvimi
Kiek paslankiojus už keletos metrų nuo tos vietos vėl kibimas tik dabar dar mažesnė Net nefotografau
Vėliau pusvalandis tuščiai, kol nepriėjau prie duobės išėjimo.
Kibimas, perlinko spiningėlis, subraškėjo ritė. Bus gerai Bet ot velniava. Vos tik taip pagalvojau, nemuno neptūnas persigalvojo ir atėmė iš manęs lydoką ,- pabėgo . Pagal pasipriešinimą buvo jau nevisai silkutė.
Niekur nevaikštant tiesiog iš tos pačios vietos po keletos metimų vėl kibimas, bet tik kibimas. Smūgiavo besileidžiantį guminuką ir ate
Greta žvejojo kaimynas. Šiam pasisekė. Ištraukė kilinukę, o aš vis tuščias
Bet matyt nemuno neptūnas pasigalėjo manęs prisimines, kad vakar buvo mano gimtadienis ir užkabino normalesnį lydekiuką ir man



Tik ką namuose nukabinau nuo svarstyklių. Kažkaip mano akis melavo . Sakiau bus iki dviejų kg, o svarstyklės niekaip nenusileido nuo 2,4 kg su kapeikom. Būčiau pamelaves jei nesvėres .
Dar pusvalandį su kaimynu mosikavom botagais. Man dar kažkas vienu metu kitame gale sukrebždėjo, o kaimynėliui jau ne .
Kagi Neptūnas pasigalėjo ir davė normalų lydekiuką ir manau, kad lydekiukai nemune kimba daug maž visur.
Tai tiek šį vakarą iš trumpos žūklės. Dulkes nupūčiau nuo kotų, atgaivinau dienoraštį ir rankas žuvimi pasismardinau . Dabar ir akyse šviesiau, po tokios ilgos pertraukos . Galima gyventi toliau

Rugsėko 1d.

Prisiminiau daina...eikit vaikai į mokyklą vaikai eikit vaikai į mokyklą....
Bum ir vasaros nėra

Nepasisekė į žvejybą išlėkti ryte. Reikalai
Prie vandens buvau tik apie 11 val bet dar važiavau apžiūrėti vietelės rudeninėms varžyboms, tai žvejoti stojau tik kokią 13 val
Pagal sapnus susapnuotus per pilnatį , nusprendžiau, gal būt jau paskutinį kartą šiais metais pažvejoti su plūdena.
Pasiėmiau tik 5m boloninį kotą ir dėl šventos ramybės įsimečiau fideriukus. Spiningas kaip visada komplekte
Nelabai ką turėjau mandro, tik LT sliekiukai, kukurūzai, ir musės lervos. Jaukui savame didmiestyje nusipirkau Kėdaitietiško pašariuko. Sistemėlią nusilengvinau iki 2,5gr, pagrindinis 0,14, pavadėlis 0,12 vašelis ownerio nr 12.
Gal nors kokią kuojikę pagausiu.
Pagavau pirmu metimu. Kibo retai, tai mažutė tai mamytė, slieką suvalgo vienas kitas delninis plakiukas ir staiga UPS, karšiukas.
Nedickas 600gr, bet vis vieną smagumėlis.



Šeip kibimas vangus , retas. Išbandžiau visus masalus, visas kombinacijas. Nieko blatno. Žuvis į jaukinimo vietą susirinko, nes net vandens paviršiuje jautėsi veiksmas jaukinimo vietoje, bet kibimas tik šeip sau.
Vėliau antrą karšiuką pasikinkiau. Tas jau apie kilogramo, bet nepaėmiau. Prišėriau oro gurkšnių, bet prie kranto sugebėjo murktelt į žoles ir nenutrūko o manau nupjovė žolės pavadėlį .
Po to tuoj sekė dar vienas karšiukas taip pat jau apie kilogramą



Po to ilgokai tik kuojos ir plakiukai tekibo.
Papuolė ir du žiobriukai, bet visai mažiukai



Tik po kokios valandos vėl pasikinkiau karšį. Smagumėlis kai neina pakelti į paviršių ir jis muistosi vienoje vietoje. Pasitasė, pasitasė birbindamas ritės stabdį ir....nebėr
Pažvejojau panašiai iki 17 val. Kibimas su kiekvienu metimu vis rimo nors jaukinau pastoviai viename taške. Kibimas retėjo, dydžiai mažėjo. Tiek to. Gana.
Prigraibiau arti dienos normikės tik smulkmės nereikia .



Tad smulkmė tekimba kitiems...



O karšiukai nors ir nedicki, bet šį kartą šeimininkės įsakymu pasivažinėjo namo




Gerokai po pietų, netoliese įsikūrė didelis ekipažas su dugninėmis. Iki mano žūklės pabaigos apie valandą stebėjau kas jiems kimba. Man būnant temačiau pagunant tik dvi kuojikes.
Atrodo vakarėjant kibimas tikrai rimsta .

Ryt jei niekas kojos nepakiš, jamsim spiningą , nors bagažinėje paliksiu ir fideriukus

Tai tikriausiai tiek žinių iš Nemuno.
Lygis labai žemas, vanduo nevisai skaidrus, judesio nedaug ir juda tik balta žuvis. Plėšrūnai atrodo kad miega .

Respektuks, Audriau, neperstoju žavėtis tavo reportažais. Kaip gerai kažkada pastebėjo Pelekas - be tavo reportažų nein užmigt. Lauki ir lauki...ir žinai, kad, jau sutemus, Audrius tikrai stuksena savo klaviatūros klavišais, raidę po raide rinkdamas, ir savo žvejybos įspūdžius, kaip gerai sustyguotą instrumentą, dar prieš dienos pabaigą padeda saito kamputyje... - Imkit mane ir skaitykit... Fantastika detaliai, nuosekliai, su pamąstymais aprašyti įspūdžiai negi gali palikt ką abejingu. Baisu tik viena - kas bus, kai baigsis sezonas, ir tavo valdose tikrai nebemigruos žuvis? Išpaikinti tavo reportažų, mes depresija susirgsim iki pavasario... Nesupykit ir kiti reportažų meistrai. Jūsų blog'ai puikuojasi saito istorijoj, o jų turime tikrai nemažai - ir Sigutis, ir Dolcas, Dainiuška, Čebas, Mėgėjas, Vikis...visų ir nesuminėsi, kurių reportažai prikausto prie tinklalapio ne vieną žveją ir ne tik. Žinoma, rašančių galėtų būt dar daugiau, bet ne visi turi gebėjimų tas rašymo "plunksnas" įvaldyt, kiti gal patingi nuotraukas įkelt, nors žvejoja nuo pat aušros... Kiti gal bijo būt neįvertintais, bet juk čia kaip šeimoj gyvenam, jei ir kas nepavyks, vistiek kas nors per petį Žiūrėk kitas kartas bus jau drąsesnis. Išsiplėčiau... sorry, Audriau...

Kol už lango žiema,- laukiu pavasario, kada galėsiu atidaryti atviro vandens sezoną.
Kai ateina pavasaris, skubu žvejoti, norisi ir vienaip ir kitaip, norisi ten ir dar ten,... Nepajuntu kaip ateina vasara. Vasarą viskas lyg ir nusistovi, jau žinau kur kada ir kaip žvejoti, bet net nespėju įsijausti ir jau ruduo...

Šiandieną sergu, streikuoja virškinimo aparatūra, bet rašyti netrukdo, tad jau senei sukosi mintis, aprašyti kaip man atrodė šis atviro vandens sezonas. Jis dar nesibaigė ir dar ilgai tesis, bet jau labai didelių pasikeitimų net nesitikiu.


[
Pradėjau atvirą sezoną labai anksti, gal net anksčiau negu, bet kada kitais metais. Gal todėl kad nelabai sėkminga žūklė buvo nuo ledo, o gal....Galų gale, net pats nežinau. Žvejybinės ligos simptomai sunkiai prognozuojami. Susirgau anksti, kai net ledas dar nebuvo galutinai nutirpęs ir plūdę jau plukdžiau kai kažkas dar žvejojo nuo ledo.







Jau antroje, atviro vandens sezono žūklėje labai neblogai pasisekė pagauti nedidelių kuojikių. Pirmos atviro vandens sezono žuvelės, nesvarbu ar jos didelės ar mažos, svarbiausia veiksmas. Juk taip norisi po žiemos užmesti plūdelę, stebėti kaip ji nyra, pakirsti ir jau su normalia meškerę krantan išvelėti sidabrašonią žuvelę. Per visą žiemą apie tai svajoju, kuriu planus, ruošiuosi ir štai tas momentas kai pagaliau tai padaryti galiu.



Niekados tiek dėmesio anksti pavasarį nesulaukia Nemunas. Kiekvieną dieną akys krypsta į jo platybes, kas vyksta, kaip tirpsta ledai, kaip lipa į krantus pavasarinis potvynis o mintyse skaičiuoji kaip armijoje iki "dembelio", kada galėsi užmesti meškeres.












Vos tik ledai išsilaužė, vos tik visa ledų masė pajudėjo žemupio link,- neišlaikiau. Čiupau meškerę ir kiek pasivažinėjas Nemunėlio pakrantėmis radau tinkamą vietelę ir užmečiau.
Žinau, kad kažką pagauti dar beviltiška, bet žvejo viltis tikriausiai didžiausia, tad visada kažkur minčių kapelyje smilksta mintis,- o gal, o gal kažkas kibs.





Ledai Nemune išėjo, su kiekviena diena saulutė vis daugiau šildė jo vandenis, vandens lygis po negausaus šių metų potvynio sugrįžo į "savo krantus", tad ta viltis vėl ir vėl atvedė prie Nemuno pakrantės su meškere rankose. Su kiekviena diena viltis vis didėja, jau tuoj, gal ryt, gal po savaitės turėtų pajudėti pirmosios nemuninės kuojos- mamytės, kurios slankioja pagal pakraščių žolynus. Tai viena iš maloniausių pavasarinių žūklių. Nereikia niekur toli mesti į srovę, nereikia jokio didelio pasiruošimo. Užtenka matilių ar tiesiog sliekų, pravesti plūdelę visiškai po meškerės galu ir kartais pakirtus galima net labai nustebti kai kitame gale ne tik mamytė kuoja, bet gali būti ir galingas šapalas, karšis, ar kilograminė meknė.



Pirmi bandymai buvo nesėkmingi. Taip nieko pagauti ir nepavyko. Net nepamenu kiek kartų taip tuščiai sėdėjau prie ankstyvo pavasarinio Nemuno. Darėsi neramu kad kažkas ne taip, kaip kitais pavasariais. Niekados pavasariais nepraleidžiu pavasarinio kibimo su plūdine pakraščiuose, bet šis pavasaris nedavė beveik nieko. Nekibo.



Taip diena po dienos ėjo pro šalį tuščios pavasarinės dienos. Dar anksti,- guodžiau save, nors jau galutinai supratau kad kažkas negerai. Nemigruoja šį pavasarį žuvis pakraščiais, nekeliauja į savo nerštavietes išvarginta žiemos. Tuščia.
Jei mokėčiau paaiškinti kuom šis pavasaris skiriasi nuo kitų,- paaiškinčiau, bet neturiu jokio paaiškinimo, kodėl nėra jokios pavasarinės žuvų migracijos. Juk ir žiema ir pats pavasaris atrodo, niekuom nesiskiria nuo visų kitų.
Atėjo klubo kibkit.lt susitikimo data. Tik tada per vargus pavyko atidaryti spiningavimo sezoną nors žvejojantys tiek plūdine tiek fideriais liko beveik be laimikių.



Pirmos kuojikės pagautos plūdine.



Ir pirmoji lydekaitė- silkutė pagauta spiningu.



Nepamenu kokia data tada buvo, bet po šių pirmūjų žuvelių pagautų per klubo susitikimą, reikalai po truputi Nemune pajudėjo. Paprastai man kažkodėl nelabai pasiseka ką pagauti, kol nesulaukiu balandžio 25d. Kartais keliomis dienomis anksčiau, kartais vėliau, bet tik po šios datos Nemune galiu sakyti kad sezonas atidarytas.








Deje, deje. Viena kita mamytė kuoja, aukšlės ir nieko kas priverstų plūstelti į kraują adrenalinui.
Ankstyvo pavasario žūklės plūdine šį pavasarį nepadovanojo jokios didesnės žuvies, nebuvo net labai aktyvaus kibimo. Kartais netikėjau savo akimis kaip taip gali būti, nes niekados taip nebūdavo, bet deje, realybė tokia. Kibo sunkiai, kibo daugiau tik kuojos- aukšlės ir į pakrantes neateidavo jokia didesnė žuvis. Keičiau vietas, mėginau vienur, kitur, bet visur tik kuojos ir aukšlės.



Tik pavasario viduryje Nemunas po truputi atgijo. Nesimatė jokių plėšrūnų šuolių, nesimatė ir kitos didesnės žuvies judesio, atrodo jau praėjo laikas ir pakrantės žūklei su plūdine, bet tik tada kažką pavyko pagauti. Tam reikėjo daug daugiau pastangų, daug daugiau 'dirbti' su galva, kad kitame meškerės valo gale pasijustų malonūs galingesni smūgiai.







Stebūklų nebuvo. Prastu kibimu Nemune skundėsi ne vienas žvejas, ir ne vien mano apylinkėse.
Pamėginau vieną iš tvenkinių kur tokiu metu turėtų neblogai kibti karosai. Nedaug džiaugsmo deje ir tvenkiniuose. Smulkios kuojos, o vietoje gausaus karosų kibimo tik vienoje žūklėje pasisekė porelę pagauti. Kiti kartiai buvo dar skurdesni.



Patikrinau ne kartą ir Dubysą. Žinau, kad ten pataikyti į šapalų kibimą nelengva. Reikia vos ne kiekvieną dieną vis tikrinti kol pataikai. Tada tikrai labai smagiai galima juos pažvejoti lengvu spiningėliu. Pasigauna kartais net labai gražių egzempliorių, bet tik tada kai pataikai. Apsilankiau labai kažko nesitikėdamas, bet kad taip nekibs,- nesitikėjau. Šapalų atrodė kad visiškai nėra. Tik viename Dubysos ruože pasisekė kelis mažylius pagauti.





Šapalai nekibo, o gal jų net nelabai buvo, bet buvo lydekaičių. Pagavau ir aš ir sūnus ir kiti spiningautojai kuriuos sutikdavau.





Sugalvojau kažką keisti savo žūklėje, nes įprastinė žūklė kažkodėl šiais metais nesisekė.
Įsigijau fiderius. Nemėgstu pasyvios žūklės, bet tai bus nauja patirtis, o gal ir pagauti kažką pasiseks.
Pirma žūklė Nemune fideriukais, padovanojo gražų šapaliūkštį.






Kritus vandens lygiui atsivėrė man labai mėgstamos sraunios seklumos. Tikriausiai labiausiai laukiu šio momento. Tai pati mėgiamiausia man žūklė, kai smarkiose seklumų srovėse, arti vandens paviršiaus kimba šapalai, meknės ūsoriai, ešeriai. Kartais net nereikia niekur vaikščioti, užtenka stoti prie kokios seklumos lyg su plūdine meškere prie jaukinamos vietos ir labai azartiškai pažvejoti. Nesvarbu kad šapalas ar meknė kulinariškai nelabai vertingos žuvys. Juk ne dėl kulinarinių šių žuvų savybių jas labai mėgstu žvejoti spiningu. Kiek emocijų vertos galingos šapalų atakos visai vandens paviršiuje, kokie galingi smūgiai, šuoliai su pačiuptu masalu, kova galingoje srovėje... Nepakartojamos emocijos, adrenalinas,- tai viskas ko reikia kad žūklę būtų galima pavadinti vykusia. O jei dar ūsorius, tuomet iš vis žūklės džiaugsmas liejasi per kraštus.





















Pradžia seklumose atrodė daug žadanti. Tai meknė, tai šapalas ar salatis, bet tai truko trumpai. Lygis po truputi vis krito, darėsi vis geresnis priėjimas prie seklumų, bet kibimas su kiekviena diena tik prastėjo. Neveikė daugelis gerai užsirekomnadavusių kitais metais masalų, o galiausiai įsitikinau kad seklumose iš vis nelabai kas lankosi. Neina į jas žuvis, aplenkia, tad ir smagių žūklių seklumose pasitaiko vis mažiau. Keista pasirodė, kad seklumose šiais metais buvo pagauta nemažai lydekų ir dar keisčiau kad ant mikro masalų pačioje stipriausioje srovėje vos metro gyliuose buvo pagautas ne vienas padorus karšis.

















Seklumos su kiekviena diena tuštėjo, nors taip norėjosi kad taip nebūtų. Mėginau lankytis ir kitose savo apylinkių vietose, eksperimentavau masalais iki absurdo, ieškojau kitokių pravedimo būdų, prisipirkau netgi "valgomų" silikoninių masalų, bet deje.... Ne masaluose, ne pravedimuose ar mano sugalvotose surišimo sistemėlėse bėda. Jaučiau kad ne tuo keliu einu ir nieko neišrasiu. Jei žuvis nesilanko seklumose, jei nesilanko iš vis įprastinėse spiningavimo vietose, tai net auksiniai masalai nieko nepakeis.
Nesinorėjo susitiakyti su "praleimėjimu". Puoliau į kitą kraštutinumą. Nuo lengvų mikro masalų prie sunkių. Jau pavasario pabaigoje kilo įtarimų kad mano apylinkėse vėl atsiranda starkių. Daug kartų mėginau tuščiai, kol galiausiai ledus pralaužiau.













Galiu tik tiek pasakyti. Metai labai keisti, labai įvairūs žūklės prasme, bet gana skurdųs. Įvairųs ta prasme kad pagauta sąlyginai mažai šapalų, bet daug daugiau meknių, kad spiningu ant mikro masalų pagauta gan daug karšių kurių net keletą metų nelabai buvo mano apylinkėse ir galiausiai starkiai kuriuos jau pamiršau kaip gyvai atrodo.
Bet visko pagauta tik epizodiškai ir neretai atsiradus laiko žvejybai net nežinodavau, kur važiuoti, kokius įrankius pasiimti, į kokias žuvis taikyti. Nebuvo jokios sistemos, viskas padrika ir beveik kiekviena žūklė,- tai nauja paieška, bandymai ir tt.
Nepamenu o gal net nebuvo mano patirtyje tokių metų. Negaliu skūstis kad jie visiškai prasti. Daugelis juk dar labiau skundžiasi prastais laimikiais net nebūtinai iš nemuno. Pagavau pakankamai kad žūklė stuteiktų tą malonumą dėl kurio aš mukrsau kaip katinas per lietų ar vėja prie vandens, bet šie metai buvo sunkūs ta prasme, kad nebuvo lengva iš vis kažką pagauti. reikėjo daug daugiau pastangų, daug daugiau ekperimentuoti ar iš vis išradinėti dviratį, nes jei to nebūčiau dares, tai džiaugčiausi tik pavaarinėmis aukšlėmis.
Beliko ruduo, kuris niekados man nebuvo dosnus. Trūksta ir laiko, trumpos dienos, darbai reikalai, bet gal dar lydekaitėms pakrapštinėsiu dantų bliombas su kabliukais.































Smagu prisiminti, daug gražių akimirkų buvo, įvairių kaip nei vienais metais žuvų šiemet pagauta, bet mažai ko išmokta. Sako kad kiekviena nesėkminga žūklė kažko žveją išmokina. Nežinau,- gal, bet man atrodo kad šiais metais nieko neišmokau, nebent tik tai, kad jokių taisyklių žūklėje nėra. Šiandieną taip, ryt jau kitaip. Tai kas buvo vakar nebūtinai bus rytoj ir tt.Viskam pasiruošti neįmanoma, bet kartais susiruošus į žūklę, reikia numatyti ir tai ko gal visai nesitikiu. šią taisyklę manau ir išmokau šiais metais.

Dar daug visko liko už "kadro" daug dar gražių foto, gražių laimikių, smagių susitikimų su bičiuliais, bendros žvejybos išvykos ir tt. Visko juk nesurašysiu į vieną komentarą, bet to ir nereikia. Šia rašleva tik norėjau turėdamas laiko nors trumpai pažvelgti į besibaigiantį šių metų sezoną, savo akimis koks jis man pasirodė.
Gerų visiems laimikių, smagių žūklės akimirkų ir gausaus adrenalino dozių.

Kaip Žuvų muziejuje pasijutau. Kokių tik tas Audrius žuveliokų neprigaudęs... ir ką,.. dabar, Audriau, kas patikės, kad tavo valdose žuvies nėra?
Gal nėra tiek, kiek anksčiau, bet tai jos visur mažiau, bet čia šitam tavo blog'e tiesiog akvariumas... aš per visą savo amžių tiek nesugavau, kiek tu per pusmetį... Va, čia tai lygis.

Rugsėjo 9d.

Nors vis dar padoriai sergu, bet pati didžiausia liga,- ŽVEJYBA
Neiškenčiau, neįmanoma drybsoti lovoje apsikabinus termometrą kai žūklė šaukia....

Taigi šiandien išlėkiau žvejot nors sveikata.... ne stebūklai
Dvejojau ar iš vis daryti reportažą iš šios žūklės. Pražvejojus visą dieną, nelabai liko nuotaikos kalbėti apie žūklę.
Pakilau nei anksti nei vėlai, saulė jau lindo iš už horizonto. Pamėginau nuvažiuoti į vieną vietelę pamėgint su plūdine šapalą ar karšį paerzint. Deje iki ten nedavažiavau. Po naktinės liūties lankos keliukas paskendo dyyyydelėje baloja. Nerizikavau įsmigti iki lempų į pliurzą. Grįžau atgal į savo valdas. Gal ir čia dar kas nors gyvena. Pradėjau žvejoti plūdine.
Planas buvo pažvejoti iki pietų su plūdine o vėliau į darbą paleisti spiningą.
Dėl ligos nepasirūpinau jokiais pirktiniais pašarais, bet prasiviriau kruopynės, yra kukurūzų, sliekų. Kaip nors išgyvensiu.
Vanduo Nemune super žemas.





Kruopos su kukurūzais suveikė. Kibimas yra. Valgo pagrinde kuojos bet dauguma labai vertos nuodėmės po 300gr ir daugiau. Papuolė ir vienas karšiukas kuriam iki kilo dar reiktų nemažai sliekų suryti.
Kitame Nemuno krante beveik ant kiekvienos dambos po keletą žvejų. Visi ant gyvos "smaugia" lydekutes.
Gerai, kad mano krante tų 'ale tipo' lydekautojų nėra, bet velnias mane sugundė taip pagavoti. Suburzgė viena mašina, tuo antra, trečia ir pasipylė desantas.
Bombordavo karosiukais iš visų pusių . Aišku baigėsi man kibimas o jie lupo... bet deje ne lydekas o silkes ir nei viena iš jų nesugrįžo į savo valdas. Pradžioje įsitaaisė šalia dviese, pagavo gal dešimt tų nesiekiančių net kilo mazgių, kai tie nuėjo, atėjo kiti trise. Tie apšaudė mane iš abiejų pusių. Lupo ir tie tas silkutes. Susiginčijau, spjoviau ir palikau neturinčius ką valgyti žvejus su brangiais įrankiais toliau gelbėtis nuo bado.
Įsikūriau už gero šimto metrų. Plūdinės jau nemečiu. Užmečiau fideriukus, deje nei vieta tam tinkama, nei šerta nei iš vis liko nuotaikos žvejot.
Po poros valandų prisilupę silkučių tie didžvejai dingo. Sugrįžau savo prišerton vietelėn.
Nebuvo nuotaikos, bet liko daug kruopynės, atidaryta didelė skardinė kukurūzų. Reikia kaip nors juos subaigti, o be to tuoj ir vakaras.
Vos tik pasišėriau ir užmečiu plūdę,- dar vienas ekipažas apstojo iš visų pusių.
Čia jau virš visko.
Sulaukiau savaitgalio,- apsirgau. Kai dabar truputi geriau norisi išnaudoti paskutinę galimybę pažvejoti, deje per badu mirštančius lydekautojus neįmanoma.
Apie valandą dar pasikankinau. Kibo neblogai, bet karšių daugiau neatėjo. Per daug triukšmo nuo skraidančių aplink karasikų. Pagavau tik kuojų, kelis plakius. Kelios kuojos apie puskilį.
Galiausiai kai jų karasikai atitempė lydekines plūdes iki mano žūklavietės. kantrybė baigėsi. Susirinkau žaislus, kad būt dūšei lengiau išpyz...avojau tokius 'ale tipo'badu mirštančius žvejus smaugiačius tokias silkutes ir namo. Na be trupučio tai vos nekilo riaušės, bet tiek to.... duok durniui kelią....
Tik iškilo klausimas. Kam aš paleidinėju nedideles lydekas ir kitas žuvis jei tokie badaujantys vis viena viską susirenka ir aišku paskui visiems giriasi kiek lydžių pagavo
Kokia prasmė paleisti nesiekiančia kilogramo lydekutę, jei vis vieną ji šansų užaugti neturi. Kame yra čia moralas ??? Vieni bandom išsaugot, suteik tai smulkmei šansą užaugti o kiti DUBASINAM viską kas kruta ????
Tiek to,- šuns balsas į dangų neina.



Praėjo noras iš vis imti spiningą į rankas po tokių vaizdų kai pakirstos silkutės skrieja žvejui virš galvos į žoles.
Tegul nesupyksta kas tokia žvejyba užsiima rimtai ir medžioja rimtus lydžius, bet pasibaisėjau tokia žūkle,- masiniu smulkmės naikinimu. O juk tokių žvejotojų- lydekautojų ant gyvos tikriausiai dauguma nes nemačiau kad nors vienas būtų paleides ir tik vienas pagavo gal pusantro kg lydekutę. Iš viso sunku pasakyti kiek šiandieną tos smulkmės buvo išnaikinta. Vien aplink mane kiek akys matė buvo galima suskaičiuoti apie dvidešimt tokių žvejų... ir visi lupo...lupo tai ką spiningautojai paleidžia.

Mano šiandieninė žūklė sugadinta, bet ne dėl to kad kibo nesmarkiai, bet dėl verdančio kraujo gyslose...
Prigaudžiau šeip ne taip manau virš dienos normos. Nieko įspūdingo, nesiekiantis kilo karšiukas, keletas apie gerą puskilį kuojų ir smulkmė.
Beveik visa smulkmė atgal nemunan, (ir vėl paleidžiu, nors naudos iš to jokios ) kas neišgyveno bus katinui, ir kelios didesnės į keptuvę.



Šitos namo į keptuvę.



Praėjo noras žvejoti. Reziume,- čia Lietuva....

Rugsėjo 15d.


Pagal planą- chuliganą, šiandieną kibkit.lt klubo susirinkimas mano valdose.
Pirmieji ekipažai, gražioje aikštelėje prie vandens nutūpė dar net neprašvitus.
Prisijungiau prie anksčiausiai atvykusių taip pat tik pradėjus švisti. tikimės kad iki pietų susirinks visi klubiečiai, na o iki to laiko galima užmerkti meškeres iš mėginti pasismardinti žuvimi.
Vėl ramų Nemuno paviršių pradėjo bomborduoti fiderių šėryklos, o aš vis dar neprarandau vilties kažką iškrapštyti su plūdine.





Vėliau atvyko dar vienas kolektyvas iš Kėdainių, tai prie manęs su plūdine prisijungė chrustik .
Rytas buvo visai nebogas. Šilumos ne prūdai, vandens paviršius kaip veidrodis, aplink vartosi balta žuvis ( padorios kuojos). Visų nusiteikimas žvajybai optimistiškas.
Žūklės pradžia visiems buvo visai nebloga.
Fideriais tuoj ištrauktas pirmas žiobris, tuoj ir kuoja mamytė, vėliau Dolcas išvelėjo krantan keptuvės pavidalo karšį. Su plūdine irgi atrodė kad veiksmo bus užtektinai, deje viskas labai gretai pradėjo rimti. Nustojo vartytis paviršiuje kuojos, liovėsi linguoti fideriukų viršūnės, o mums su Modestu vis rečiau sujudėdavo plūdelės. Nekibo nekibo ir visai nustojo
Kibimas buvo bet tiek su fideriais tiek su plūdine veiksmo buvo nedaug.Galiausiai mums žvejojantiems su lūdine baigėsikantrybė ir pradėjom galvoti apie spiningavima, o fideristai nebūtų fideristai... Užsispyrė ir toliau rymojo prie retai judančių viršūnėlių.





Galiausiai pradėjo gadintis oras, pakilo vėjas, nulijo lietutis ir mums su plūdine teko jau vyniotis meškeres. Kibimas galima sakyti nustojo visiškai. Jaukinomės pirktiniais pašarais, keitėm masalus,- nepadėjo. Buvo akivaizdu kad visa žuvi atsitraukė nuo pakrentės kažkur tolyn nuo kranto, nes tik sufideriais tebekibo kuojos ir vienas kitas žiobris, tad mes su chrustiku ištiesėm spiningus.
Kol maklinėjau tvarkydamas plūdinės įrankius, per tą laiką chrustikas spėjo net dvi nedideles silkutes lydekaites psikirsti.Viena pabėgo pati.Vėliau iškrapštė vieną visai vertą nuodėmės 1.6kg lydekaitę
Man ant spiningo tuoj pakibo padorus puskilkis ešerys, dar vėliau, nesiekianti kilogrmo silkutė, dar vėliau antra, o Modestas dar iškrapštė neidelį mekniuką. Turėjau dar ir aš kibimų, deje



Na o čia TADZIUS paruoštas skanėstas. Folijoje kepta kiaulės galva



Dėkuo TADZIUS,- tikras skanumėlis, gali net pirštus nusilaižyti, bet negali, tuoj iškeps ir antra

Oras nelepino, tai lietus, kartais net smarkus, o kartais kepina saulė. Su fideriukais žvejojantys nors ir retai bet tai vienas tai kitas vis kažką ištraukia. Kartais ir graibštelio prireikia.
Iki vakaro nieko daugiau smagesnio neužkibo ir ant spiningų, bet pasisekė su mažiukų twisteriukų apkvailinti padorų žiobrį.

Kad nesušaltume ant viryklės kunkuliavo karšta kopūstienė. Kas žvejojo, nepaskubėjo, liko tik gramdyti puodo dugną Skanumėlis

Tai tikriausiai tiek trumpai iš šios dienos pažvejojimo su kibkit.lt kolektyvu.
Dalis liks nakvoti, kiti išvažiavo namo vakare, tad su likusiais dar ryt pažvejosime

Dar porą foto apie šios dienos orą...

Rugsėjo 22d.

Po savaitės pertraukos, šiandieną po pietų pasivaidenau Nemune.
Beveik nieko neplanavus į svečius nutarė užsukti ANRI, per pietus sužinojau, kad ne vien ANRI, bet jau ir TADZIUS žada pakelti sparnus ir atsiridenti iki manęs, dar už pusvalandžio skabutis iš Girinio. Prie visų prisijungs dar ir Girinis Su rammas09
Taip ir gimsta per pusdienį mini susitikimai
Mano planas pamojuoti su spiningu. Taikinys lydekiukai, o gal ir kokia karališka žuvis susigundys paragaut masalo. Tam reikalui net pintuko špūlę nuo ritės nuėmiau ir uždėjau su mono valu visus 150 metrų

Keletas lašų iš rem komplekto su kolektyvu ir nuskubėjau mojuoti . Vandens lygis labai žemas, visur kyšo akmenys, kurie paprastai tik labai sausringą vasarą iškiša savo plikes iš vandens. Vanduo skaidrus kaip priklauso rudenį, bet oras nepatiko dar net nepradėjus žvejoti. Vėsu ir gan nemalonus rytinis vėjukas šiaušia Nemuno paviršių. Dangus kaip ašutinis maišas. Net popietiniu metu atrodo kaip vakarinė prietema. Suabejojau ar bus kažkoks kibimas, bet po savaitės darbo nuo skambučio iki skambučio, labai jau pasiilgau pačio proceso. Jei nekibs,- tiek ir bėdos. Žuvies vis vieną nereikia.

Taip ir buvo. Apie tris valandas pakvailiojau, pabraidžiau, apėjau visas netoliese esančias lydekiokų mėgstamas vieteles, o rezultatas tik keli ešeriukai. Neturėjau nei vienos lydekinės atakos.



na ir keletas mažesnių.




Tai ir viskas ką pavyko, sukrapštyti. Silpnai.
Pamėčiau ir tikėdamasis karališko kibimo, bet šiandieną nemačiau nei vieno karališkos žuvies šuolio. Tikriausiai ir joms oras nepatiko.
Ruduo dar tik prasidėjo, laiko spiningauti yra nemažai, tad viltis kažką įdomesnio sugraibyti tebeliko, na o šios dienos žūklės neužskaitau.
Visi sutikti spiningautojai šiandieną buvo visiškai tušti, tad man dar pasisekė kad nors rankas žuvimi pasmardinau. Vis bus ramiau miegoti.

Rugsėjo 29.

Visai nebjauras pasitaikė šeštadienio rytas, tik baisiai jau miegas traukė atgal prie pagalvės.
Prie Nemuno buvau tik apie 9 val . Rankose sunkusis spiningas, rankinėje visa krūva valgomų- nevalgomų guminukų, o taikinys kaip sako baubas,- ilgaveidės
Savo kasdieninių duobių net neturėjau minties aplankyti. Per daug ten viskas nužvejota ypač tų "živcininkų" , tad patraukau nors ir netoli nuo savo valdų, bet ten kur akys veda.

Rytas kaip rudeniui papuolė nelbogas



O su kibimu...
Ilgokai kaitaliojau visokius guminukus, išmaišiau visokias duobes, duobeles. Radau, bet sunkiai. Kartas nuo karto kitame gale vis kažkas sukrebžda, bet nepasikerta. Jaučiau kad kažkas ten gyvena, įtariau kad rainiai, bet apetito nulis.
Vis tik kelis pavyko iškrapštyti. Puskilį nesiekė nei vienas , nors kai kuriems iki to puskilio pritrūko tik kelias aukšles suryt.









Na o lydžiu nebuvo. Atrodė ir vietos pagal metų laiką tinkamos, ir ne taip kaip pas mane, nenužvejota, bet rimtų kibimų neturėjau. Mėginau pamėtyti ir karališkų žuvų skanėstus bet irgi Jei praėjusius savaitgalius, šių egzotinių gigantų dar matėsi šokinėjant tai šį šeštadeinį nemačiau nei vienos.
Na o bandant sumedžioti lydį, tekibo tik silkutės, kurias taip mėgsta grūsti į maišą "živcininkai"



Kaip ir priklauso,- laisvė silkutėms



Nors ir sunkokai, bet rankas pasmardint žuvimi žvejojant spiningu vis dar įmanoma. Gal didesniejį lydžiai dar "nesukilo" rudeniei medžioklei, gal dar reikia sulaukt rimtesnių šalnų, o gal jų nelabai net yra mano apylinkėse.
Pagyvensim, pamatysim.

Dar šiek tiek sustabdytų akimirkų.














Žūklės pabaigai aplankiau mano valdose žvejojantį vilkijos kolektyvą. Girinis & rammas09



Ant fideriukų kibo silpnokai. Tai kuoja tai šapalas, vienas kitas nelegalus žiobriukas. Čia vienas iš jų, kuris kaip ir kiti, tebeauga.



Tebeauga ir visos mano pagautos žuvelės. Svarbiausia laiką praleidau smagiai, labai gražus , net nerudeniškas oras, viena kitas kibimas, susitikimas su draugais. Ko daugiau tereikia. Žūklę užskaitau

Rugsėjo 30d.

Naktis prabėgo baliuje, tad žūklė ryte prasidėjo vėl pavėluotai Tas saldus žodis,- miegas
Buvo planavęs mano apylinkėse apsilankyti Mepsiukas, bet taip gavosi kad neapsilankė. Pabūgo smarkoko vėjo nuo pat ankstaus ryto. Vėjas tikrai buvo ne pats mažiausias. Jau ryte Nemunas stipriai bangavo ir linko prie žemės karklų krūmai.
Šiandieną priešingai negu vakar, niekur jau nevažiavau. Pamojuosiu spiningu prie namų.
Kiek spiningavau lydekiniais masalais, neturėjau jokio normalaus kibimo. Jaučiau tik, kad kartais kažkas lyg baksteli į guminuko uodega, o toji po tokio bakstelėjimo vis lieka užsikabinusi už kabliuko. Žvejojau vidutinio dydžio riperiais. Užsidėjau mažesnius bet niekas nesikeitė. Kartas nuo karto kažkas tarsi stumteldavo masalą į priekį. Pakerti, bet tuščiai.
Vėjas vis smarkėjo, bet prie pinto valo parišau mono pavdėlį 0,16mm ir paėginau spiningauti mikriukais. Ne tam aišku oras žvejoti su 2-3 gr galvakabliais. Valas vėjo stipriai išlenkiamas, sunku rasti dugną, net kibimai sunkiai jaučiasi bet jei pajunti, tuoj pradeda spurdėti...
Kibo ešeriai. Kaip ir vakar visai verti nuodėmės







Vietinės reikšmės GA



Sunku per tokią vėtrą žvejoti mikriukais, bet kai ką išradau ir pasirodo nėra taip blogai kaip gali atrodyti. Susigundė mikro twisteriukais ir pakrančių silkutė.





Prieš pietus apsiniaukė, dangus pasidarė visas pilkas, vėjas dar ssustiprėjo. Kokia jau čia žvejyba su mikriukais bet pasikirtau kažką didesnį.
Pasirodo tai virš kg karšis. Pamečiau skaičių bet per šį sezoną gal jau dešimtas
Tuom žvejyba ir baigsiu. Keletas kadrų prieš pradedant lyti ir mikliai namo....





Karšiuką priglaudžiau. Juk labai senei jau kažką namo parnešiau
Žūklė nelabai pavykusi dėl labai nemalonaus oro, bet veiksmo šiek tiek buvo, tad užskaityti galima