Birželio paskutinė diena.

Nelabai buvo kada ir kaip, todėl tik šį vakarą atsirado galimybė rimčiau pamojuoti su spiningu.
Bandysim suvilioti karšį, tik jaučiu, kad būsiu laimingas, bent ešeriukų pagavęs. Niekur nevažiavau, veiksmas tiesiai ties savo namais. Lygis Nemune neaukštas, vandenį šiaušia nestiprus vakaris, apsiniaukę ir atrodo tuoj tuoj lis.
Prieš karšinę vietą, patikrinau seklumos srovelę, o ten, po keletos kibimų, pasigavau tą, kuris beveik kiekvienu metimu, kirsdavo per guminuką. Nepiknaudžiavau,- mažiukai. Dideli laikosi atokiau nuo kranto, tik nemanau, kad šiandieną ta diena, kai būtų galima juos suvilioti mikro masalu.



Padariau aišku apie dešimt metimų ir į didžiųjų teritoriją, tačiau niekas net nebandė paragaut. Ne ta diena, apsiniaukę tamsu, mažai šilumos, todėl į seklumos keterą, jie tikrai neišeis pasiganyti.
Nupėdinau link karšinės vietos. Pakeliui, pradėjo birti iš dangaus smulkūs lašiukai. Nuojauta sako gausiu lietausi, tačiau namo jau nevažiuosi. Jei atvykau, reikia misiją atlikti iki galo.



Karšinėje vietoje per pusvalandį užkibo apie dvidešimt ešeriukų. Traukiau vieną po kito. Didžioji dauguma smulkūs, bet tarp jų įsimaišė ketveriukė, visai vertų nuodėmės..





Net užsidėjau ešeriams labiau tinkamą, CRAZY FISH, 2 colių gumą ir nusprendžiau, kad jei dar keletą pasigausiu,- ešeriukus paimsiu. Tik staiga "bumt",- ešerinį guminuką įsiurbė karšis.



Jau 43 pagauti šį sezoną spiningu. Žūklę iš karto užskaitau kaip pavykusią, nepriklausomai ar ką nors daugiau pavyks pagauti.
Nežinau,- gal Nemuno neptūnas nugirdo, gal suveikė kokie prietarai, bet tolimesnį kibimą kaip ranka nuėmė. Pradėjo žymiai smarkiau lyti, nekibo ne tik karšys, bet jau ešeriuką pagauti pasidarė visu iššūkiu. Per kokią valandą spiningavimo, turėjau tik kelis ešerių atsargius bakstelėjimus į masalą.
Buvo dar galima žvejoti ir žvejoti, nes ankstus vakaras, bet nuolat stiprėjantis lietus ir niekaip nenurimstantis vakarinis vėjukas, privertė bristi į krantą, rinktis žaisliukus ir važiuoti namo. Apranga gelbėjo, tačiau kai taip nekimba ir dar toks, ne pats maloniausias oras, daug maloniau būti namuose po stogu, visiškai sausai. Vasara juk dar nesibaigė, bus dar tų žvejybų, nors atostogos jau eina į pabaigą, bet taškas su karšiais dar nepadėtas.
Kadangi taip netikėtai viskas pakrypo kita linkme,- surinkti ant kukano 9 didžiausi šio vakaro ešeriai, atgavo laisvę, o karšiuką teko deja pasiimti, su savimi. Pabuvo gyvybingas ant kukano gal tik pusvalandį ir.....



Nesvėriau, bet pusantro kg dar nelabai siekia.
Kagi, šiek tiek pažvejojau, numarinau trumpam, žvejiškos ligos simptomus, o jei oras leis, gal dar ryt ryte bandysiu, nes nežinau, kada vėl turėsiu galimybę žvejybai.

Liepos 4d.

Ryte, dar pilnai neprašvitus, "ėmiau" netikrintas, šiais metais, Nemuno vieteles. Ten yra visko, pradedant šapalais, ūsoriais, meknėmis, dideliais ešeriais ir baigiant karšiais.



Kol pilnai prašvito, giliu savo įsitikinimu, kad yra vilties, bandžiau suvilioti ūsorių. Po kokios geros valandos viltis išblėso, nors skriejo į Nemuno sroves, patys įvairiausi ūsorinai masalai, eksperimentavau su pravedimu, tačiau kibimų nulis. Srauniame akmenyne liko kadaruoti keli kibūs guminukai, o kibimo nesulaukiau net iš ešerių.
Po to gaudžiau šapalus ir meknes. Vėl visa sauja išbandytų guminukų, galiausiai sukrės ir net išduodamas savo tikėjimą, pamėčiau vobleriukus. Būtų viskas gražu, jei vietoje keletos pagautų ešeriukų, būtų šapalai. Deja tik ešeriukai ir tie patys vos sprindžio dydžio.
Kai "prisigaudžiau" ūsorių ir šapalų, eilė atėjo karšiams ir dideliems ešeriams.. Juos žvejojau atrodo ilgiausiai. Vis tik vieną gerulį auksašonį karšiuką pasikirtau, bet į rankas jis man taip ir nepakliuvo. Įsmuko į pakraščio žolyną, murgdėsi, murgdėsi, ogi žiū,- mano karšiuko jau nebėr, o guminuko vis vieną neina išrauti. Supykau, kad jie šitaip su manimi ir nuroviau. Karšinio kibimo atrodo daugiau net neturėjau, nors jiems paskyriau gal net apie tris valandas. Pagavau tik saują nedidelių ešeriukų ir tik vienas iš jų buvo šiek tiek gražesnis.



Po ilgo braidymo ir mojavimo su spiningu, prisėdau pakrantėje atsipūsti. Uždūminau žvalgydamasis po Nemunėlį ir galvodamas, kad šį vasara labai nedėkinga. Atostogos baigiasi, orai tik dabar pradeda šiek tiek gerėti, tačiau žuvis visiškai nekimba. Ne taip paprasta net mažų ešeriukų pagauti, o aš noriu karšių, šapalų ir net ūsorių įsigeidžiau.
Staiga žiūriu, pakrante liuoksi juodas, žvitrus padarėlis. Sustingau, palengva išsitraukiau telefoną ir padariau keletą kadrų.











Atrodoi tai vietinė "gamtos apsauga", o šis bus "vyr. inspektorius". Patikrino ar nekiauros mano bridkelnės, ar atitinka jos visus saugumo reikalavimus, patikrino ar neturiu nelegalių žuvų ir kadangi buvau doras pilietis, nedarantis gamtai žalos, išsiskyrėm gražiuojų.
Tai tiek iš šios rytinės žvejybos. Lygis žemas, vanduo kaip rudenį skaidrus, bet kibimo visiškai nėra.

Liepos 4d.

Vakare patikrinau savo vietinę ūsorių ganyklą. Kaip ir ryte, nebuvo nieko net panašaus į ūsorių kibimą, tiksliau toje vietoje nekibo niekas. Per žūklės laiką, nemačiau ir ūsorinių "išėjimų". Tikriausiai jie tūno kažkur užsislėpę, tad jų žvejyba spiningu kol kas beprasmiška, nors vakaras buvo gražus kaip pasakoj.



Beliko vėl bandyti karšį, ar bent ešeriuką pagauti.
Iš tikro ne taip paprasta net tą maža ešeriuką suvilioti. Bent jau mano valdose jie visiškai pasyvūs, kaip ir beveik visa kita žuvis, išskyrus salačius.
Taigi per vakarą tik apie dešimt mažų rainiukų, tačiau karšiukai nenuvylė. Vieną vis tik pasisekė suvilioti. Nedidelis, nelabai siekiantis kilogramą, bet svarbiausia ne dydis.
Šis jau 44-tas, šį sezoną pagautas su spiningu.





Pačiupo LCKY JOHN dviejų colių twiteriuką, ant 3gr čeburaškos

Liepos 5d.

Ryte dar kartą mėginau susikauti su ūsoriumi. Žvejojau savo valdų srauniose seklumose. Ūsoriaus deja nebuvo. Pasirodė vienas kitas tik vidury Nemuno. Nors įbridęs buvau taip pat arti Nemuno vidurio bet ten jų nepasiekiau, o arčiau kur paprastai jie ganydavosi,- neatėjo. Nuo seklumų nukrapščiau tik virš kilogramo lydekaitę ir panašaus kūno sudėjimo meknę.




Jei kas turite tokius kukanus kaip mano, būkit atidūs. Nemalonu kai prisegta meknė su visu karabinu, atitrūko nuo kukano suktuko ir nuplaukė. Bandžiau vargšę pasivyti....gaila, nunėrė su karabinu į gelmę. Ne pabėgusios žuvies gaila, bus tų meknių,,- gaila kad taip jai nutiko....



Taigi pirmas darbas namuose, išmesti visus tuos nevykusius kukano suktukus, kad nepasikartotų panašus atvejis. Bandysiu karabinius (jų pas mane buvo 10vnt. ) rišti tiesiai prie kukano virvelės.
Taigi, nuo seklumų pagavau tik porą žuvelių, tačiau jau buvo visai smagu, pasigalinėti su jomis, iš kojų verčiančioje srovėje iki juosmens vandenyje, beveik vidury Nemuno. Be šių kibimų turėjau dar dvi "kietas" atakas. Vienos metu vos spiningas neišlėkė iš rankų. Manau arba padorūs šapalai, arba būta solidaus salačio. Nemėginau jokių vobleriukų ar sukrių. Žvejojau ant mikro guminukų.
Na o karšinėje vietoje žvejojo nemažas būrys pažįstamų, tad aplankiau ir juos.



Pamėčiau mikro masaliuką ir netgi karšiuką pavyko suvilioti. Nedidelis, apie kilogramą, bet vis vieną įskaitomas į šių metų, spiningu sugautų karšių skaičių.
Šis jau 45-tas.








Ačiū Modei už foto.
Žvejojantys keturiese dugninėmis nuo vakar vakaro pagavo tik tris karšiukus, tad mano rezultatas su spiningu, gaudant tikslingai karšį, manau nieko ne blogesnis už dugnininkų.

Tai tikriausiai ir viskas iš šios žūklės.
Nežinau kodėl, tačiau atkreipiau dėmesį, juk neįprastai skaudrus Nemuno vanduo. Šiandieną braidžiojau iki juosmens, - vanduo kaip krikštolas. Paprastai toks skaidrus būna tik vėlų rudenį, kai jau naktimis šalena. Nieko gero toks skaidrumas vidurvasarį. Gal būt tai, taip pat įtakoja, kad žuvis net labai neaktyvi, neskaitant nevykusių vėsių orų.



Šio sezono 45-tas su spiningu.

Liepos 5d. vakaras.

Nėra nieko blogiau kai nežinia į kurią puse pasiduoti, kur ir kaip žvejoti. Aplink visiems labai sunkiai sekasi, tad nusileidus į pagrindinį kelią buvo beveik dilema. Sukti kairėn ar dešinėn pusėn. Pasukau į kairę, bet jau važiuodamas pradėjau gailėti,- o gal reikėjo į dešinę.....
Kaip bus, taip. Stojau žemiau Seredžiaus.



Nemuno lygis kritęs, oras pavakary nurimo, dušna,- žvejok ir žvejok, tik su kibimu kaip įprasta, blogai.
Pradėjau apie 19val, baigiau lygiai 21val. Ilgiau neiškenčiau puolančių muselių. Lenda į nosį, burną, kirba po rūbais, nelabai padėjo ir uodų baidymo priemonė. Ilgiau nežvejojau ir todėl, kad per tas dvi valandas mojavimo su UL spiningu, turėjau vieną, vienintelį kibimą. Aišku tas kibimas "įskaitinis", tačiau galėjo nors ešeriukai retkarčiais papurtyti spiningo viršūnę, kad pakelti žvejišką dvasią.



Jau darosi tradicija. Viena žūklė,- vienas karšiukas. Iš akies šiek tiek virš kilogramo, bet pusantro dar nesiekia. Tai jau 46 karšis šį sezoną sugraibytas spiningu. Sunkiai, bet po truputi skaičius didėja.
Eilinį kartą užkibo ant LUCKY JOHN twisteriuko. Nežinau kuo jis ypatingas karšiams, bet paskutiniai karšys dažniausiai pagauti, būtent šiuo masalu ant 3gr čeburaškos.



Laisvė karšiams....



Netoliese mirko trys fideriai, su šėryklomis. Keista,- nepagavo net kuojikės, tik kelis kartus kažkas pakrutino viršūnes. Jokio judesio. Ir kada gi pagaliau Nemune "pajudės ledai".
Mano vienintelis kibimas per dvi valandas taip pat labai skurdus rezultatas, bet įsirašius į šių metų spiningavimo sąskaitą 46-tą karšį, vis viena malonu.

grazu grazu! turbut kiekvieno lietuvos zvejo svajone butu gyventi prie nemuno jai kurnors kraustysiuos tai tik prie nemuno!! net keista kad karsiai ant spiningo kimba nesu to anksciau girdejas nes pagrinde su mikriukais zvejodavau eserius upetakius ir lydekaites

Liepos 6d.

Ryte bridau ant seklumų. Vėl bandžiau su spiningu suvilioti ūsorių. Nesuviliojau. Silikoniniai masalai iš vis nieko nesudomino. Pabaigai dėjau sukrę, tai nors šioks toks judesys buvo.



Kibimų turėjau palyginus daug, tik labai atsargiai atakuoja sukrę. Atrodo bus kaltas labai skaidrus vanduo. Pajunti švelnų smūgį per masalą, tačiau nepaima.
Pagavau keturis nedidelius apie puskilogramio mekniukus ir du, vertus nuodėmės, ešerius.







Visos sugautos žuvelės liko nardyti Nemune.
Smagu aišku buvo pasigalynėti labai smarkioje srovėje su šiomis žuvelėmis, bet norėjosi truputi kažko rimčiau, tačiau gavosi kaip visada...
Lygis labai žemas, spiningavimui priėjimai geri, tik jokios iš to, kol kas naudos.

Liepos 6d.

Vakare nuvažiavau žemiau Seredžiaus. Užėjo noras paieškoti didelių ešerių, bet gavosi kaip ir ryte tik gerokai silpniau.



Ant sukrės vienas puskilinis ešeriukas ir smulkutė meknė.





Mėginau įvairias nebandytas gumas. Viena buvo tikrai kibi, tik ešeriukai smulkūs.
Mėginau šį guminuką uždėjas ant 8gr čeburaškos, nes tik su tokiu svoriu buvo įmanoma pasiekti, vienos, atsitiktinai atrastos, labai gilios, duobės dugną.



Beje, ant sukrės buvo paėmęs labai solidus lydys (taip bent manau) Kova užtruko apie minutę, bet jautėsi, kad labai ne greitai pavyks man ją suvaldyti, nes gerokai paprašė valo iš ritės. Pazirzino ritės stabdį ir pasiėmė sukrę atminčiai.

Bendrai paėmus kibimas labai silpnas. Gal būtų geriau kibę, jei ne pramogautojai, nuolat zujantys kaip įkyri musė su greitaeigiu kateriu ir slidininkais.



Ryte vanduo braidant ant seklumų buvo skaidrus kaip krikštolas, o vakare atvažiavus prie Nemuno, jau buvo kaip priklauso vasarai,- neskaidrus. Tikiuosi gal pagerės kibimas su spiningu.

Liepos 7d.

Nieko ryte nesugalvojau kur ir kaip spiningauti, tad beliko toliau tęsti didesnių ešerių paieškas.
Paskutinėse žvejybose su mikro masalais jau kelintą kartą susiduriu su dantytosiomis. Keli paskutinių dienų solidūs lydekiniai kibimai, solidžių lydekiukų žvakės, galiausiai nukasti masalai, privertė truputi keisti taktiką. Nebūsiu naivuolis ir šį rytą žvejosiu jau naudodamas lydekinį pavadėlį.
Stojau savo valdose. Nesuprantu,- vakar vakare vanduo buvo drumstas kaip priklauso vasarai, o šį rytą vėl skaidrus, na o žolių žolelių prižėlė. Apie 50 metrų pakrantės prie seklumų skendi neperbrendamuose žolynuose.



Žemiau seklumų gyvena ešeriai, kartais užklysta ir didesnių tad juos ir bandysim paerzinti.
Po kokios valandos jau turėjau kelis gražuolius ant kukano ir pagavau dar visą tuziną smulkių. Žvejojau ant naujo, man neįprasto egzotinio masalo. Nors jo spalva saulėtai dienai gal nelabai tinkama, bet ešeriai, pauzės metu jį rijo su pasigardžiavimu. Beje jį jau reikia truputi kitaip šokdinti, bet labai greitai perpratau šio masaliuko darbą.





Kibimai reti ir pagrinde nedideli, bet tarp jų pasigavo 7vnt truputi didesni. Dičkis kokių 400gr.



Beerzinant ešeriukus, sėdo ir lydekiukas. Ir ne šiaip lydekiukas, o jau visas lydokas. Ilgokai tampėmės pirmyn atgal, nes į krantą išvesti per tuos žolynus neįmanoma, tad beliko bandyti pasiimti į rankas, stovint iki juosmens vandenyje. Pasisekė,- paėmiau. Kagi, žvejojant mikro masaliukais, pavadėlis darosi jau būtinas.



Iš akies 4kg. Senei tokią turėjau, nes žvejodamas mikro masalais, lydekų stengiuosi išvengti.



Žūklė manau visai pasisekė, o kadangi viskas taip pakrypo,- visi ešeriai po foto sesijos grįžo pas saviškius .
Tikras lydekiuko svoris 3.7kg.

Liepos 7d. vakaras.

Rytoj pagal prognozes turėtų Nemune šiek tiek kilti vandens lygis, todėl prieš paskutinį atostogų vakarą, kol įmanoma nubristi, nusprendžiau skirti seklumoms.



Šiokių tokių "vaisių" davė tik sukrė, nors ilgokai žvejojau su guminuku, tikėdamasis ūsoriaus, tačiau ant silikono net neturėjau kibimo. Sukrė iš kart davė rezultatų, tačiau dydžiai silpni. Per pavakarę, pagavau tik tris nedidelius mekniukus.



Netoliese pakrantėje pasipylę visas būrys spiningautojų iš Kėdainių. Nubridau pakrante pasilabinti ir tuo pačiu užbaigti vakarinę žūklę.
Jei gaudyti, tai gaudyti "rimtą" žuvį. Užsidėjau starkinį guminuką ir kad užzirzino ritės stabdį, net varlės pakrantėje nutilo. po keletos akimirkų pasidarė aišku, kad kažkas ne taip. Jokia žuvis taip nesielgia ir pradėjau įtarti kad kažką netyčia "užkabliavau" Taip ir buvo.
Nelegalus ir ne ten kur reikia kabliukas.



Gražus šamo anūkėlis. Keli kadrai pirmai pažinčiai ir į laisvę.







Iš tos netikėtos, įdomios pažinties su ūsuotuoju į laisve sugrįžo ir meknės.
Namo grįžau tuščiomis, bet likau visai patenkintas šia vakarine žūkle
Ryt jau paskutinė atostogų diena. Pailsės Nemunas nuo įkyraus, beveik kiekvieną dieną besisukiojančio tai vienoje tai kitoje pakrantėje, žvejo. Pailsės ir žuvys, sumažės jų budrumas, tačiau jei niekas nesikeis, rugpjūti jos vėl dviems savaitės, rytas vakaras, matys įkyrų kantrų žveją....

Liepos 8d.

Paskutinė atostogų diena, paskutinis vakaras žvejybai. Karšų jau prigaudžiau, ešerių prigaudžiau, pagavau ant seklumų ir meknių, beliko starkiai.
Pradėjau anksti apie 19 val, todėl kol ateis starkių laikas, patikrinau naujus masalus. Ešeriukai valgo, bet sunkiai. Tiek su naujais masalais, tiek su laiko patikrintais, kibimai reti ir vangūs. Didesnių nepagavau. Visi iki 200gr.
Kai saulutė pradėjo kliūti už medžių viršūmių, dėjau starkinę gumą ir paskutę žūklės valandą, bandžiau suvilioti starkį. Net nežinau ar jų žūklės vietoje gali būti. Labai sulėtėjusi srovė, dugnas prižėlęs neaiškios augmenijos, bet paskutinė atostogų diena, tad gal Nemuno neptūnas, manęs pasigailės.

Pasigailėjo, ir mano tikslas pasiektas.





Nedidelis, vos virš pusantro kg.., bet ne svoris svarbiausia, o tai kad mano siekis išsipildė.
Rytoj jau į darbą. Pailsės Nemunas nuo manęs , gal būt pagerės kibimas, o rugpjūtį vėl bandysim rimtai užsiimti su Nemuno gyventojais...

Liepos 12d.

Oras, kaip tyčia savaitgaliui lietingas. Žvejoti nuvykau jau vėlokai vakare, kai praėjo visos liūtys ir perkūnijos.
Važiavau į naują vietą, kur kažkada yra tekę pagaut starkių. Savo valdose net nestojau. Visa pakrantė nusėta, žvejais, visi privažiavimai užgrūsti žvejų automobiliais.
Žvejojau apie tris valandas. Porą valandų prieš saulėlydį ir valandėlę po jo.
Senų laikų starkinė vieta, nieko gero nedavė. Gal atsitiktinai, gal ne, - starkiaudamas pagavau tik peraugusią aukšlę.. Starkinio kibimo lyg ir neturėjau, o keletas pakrebždėjimų kitame gale, buvo labiau panašūs į didesnių ešerių kibimus.



Kažkoks keistas jo "veidelis". Gal kažkada jau buvo kažkam užkibęs ir pabėgo netekęs viršutinės lūpos, bet atrodo išgyveno ir sėkminga auga toliau.
Iš akies 2-2.5 kg.



Kova buvo žinoma visai smagi, tačiau ne jo man norėjosi, tad jei sėkmingai lig šiol gyveno su sutrumpinta viršutine lūpa, tai gyvens ir toliau. Mano pagavimas jam jokios žalos nepadarė, tad laisvė salačiams.



Suspėjau tik tiek nufotografuot. Davė vandens purslų į akis ir pradingo gelmėje.
Starkio taip ir neradau. Liko dar dvi vietos kur yra tikimybė jų rasti.

Liepos 13d.

Per vėlai šį rytą išvažiavau ieškoti starkio kitoje vietoje. Pamigau, bet vis vieną pamėginau tą vietą patikrinti su starkinėmis gumomis. Buvo tik vienas, vienintelis kibimas. Ešerys papurtė ir viskas. Už šimto metrų kita vieta. Ten bent ešeriai mėgdavo laikytis. Porą valandų pamojavau su "L" spiningėliu, bet ešerių vos keletą tepagavau.



Tik keli ir tie patys smulkūs, tad ilgai ir nesikankinau. Važiavau namo. Lygis per naktį gerokai pakilo, vanduo kaip reikiant pasidrumstė. Gal ir gerai, kad truputi usidrumstė, tik du kibimu šią vasarą tikrai labai sunku.

Liepos 13d.

Nebuvo planuose vakare žvejyba, juo labiau, kad sugalvoja vakare atvykti į svečius, visas būrys spiningautojų, persigalvojo. Tačiau taip nutiko, kad prieš saulėlydį neatlaikiau. Prieš tai nušniokštė smarkus lietus, palankstė medžius smarkus vėjas, o visai vakarėjant, oras pasidarė labai gražus. Išlindo saulutė, nurimo pietvakarinis vėjas ir aš staiga persigalvojau.
Tikslo jokio. Važiuosiu toliau tyrinėti naujas vietas ir ieškoti potencialios, galimos starkių susibūrimo vietos.
Tai ką radau, pasirodė visai tinkama laikytis starkiams, tačiau užsižaidžiau su ten tūnojusiais ešeriais ir nepajutau, kad jau ne starkius reikia žvejoti, o važiuoti namo.



Kibo visai padorūs ešeriukai. Vienas gal truputi virš puskilio, kiti šiek tiek mažesni, tačiau ten smarkoka srovė, tad pasikirtus jau yra ką veikti, kol iš labai toli, atsivedi juos prie kojų.
Keletą priglaudžiau, dar panašiai tiek pat, tik mažesni, liko savo duobėje.



Trumpai, bet visai rezultatyviai pavakarojau. Starkiams šį vakarą pasisekė, kad ten buvo gražių ešerių, bet kitą kartą nežaisiu su ešeriais ir iš kart skandinsim į jų duobę, starkinius masalus.

Vakaras buvo tikrai labai gražus...

Liepos 19d,

Niekaip nesusitariu paskutiniu metu su starkiais, nelabai sekasi rasti bendrą kalbą ir su kitais Nemuno gyventojais, todėl šį vakarą porą valandėlių pakeičiau "sunkiąją ginkluotę" į "UL" spiningėlį.
Sekėsi sunkokai, bet pagauti karšį spiningu sekasi nepalyginamai geriau negu lydeką ar kitą Nemuno plėšrūną. Na ir laikai atėjo.....



Žvejoti pradėjau vėlai, apie 20 val, baigiau po 22 val. Rezultatas,- keletas nedidelių ešeriukų, kurie labai nenoriai atakuoją masalą ir du iš jų pagavau įkibusiu kabliuku iš išorės o ne burnoje. Akivaizdu, kad labai tingi graibyti guminuką, todėl ir nepataiko atakuodami.
Be ešeriukų pavyko suvilioti porą karšių. Pirmasis panašus į kilograminį,



Antrasis gerokai mažesnis 600-700gr. Mažas, bet vis viena karšis ir į sugautų spiningu karšių skaičių,- įskaitomas.
Šie du karšiukai, pasuko karšų "skaitliuką", prie 48 vnt. šį sezoną, pagautų spiningu.





Abu liko nardyti Nemune.
Kagi, taikią žuvį pagauti spiningu, atrodo pasidarė paprasčiau negu plėšrią. Tokia šį vasara...

Nemuno lygis vasaris, nors šį vakarą sparčiai kilo, bet atrodo ryt jau turėtų vėl kristi. Vanduo kaip priklauso vasarai truputi "mutnas', bet tai normalu. Na o žuvis galima sakyti nejuda visiškai, išskyrus kartais praalkstančius salačius.

Liepos 20d.

Vakarą praleidau Nemune su "UL" spiningu.
Riebesniais masalais kol kas nelabai sekasi kažką suvilioti, tad belieka karšys su mikro masaliukais. Tegu tai ne visai įprasta spiningautojui, tačiau be galo malonu, pagauti tai, kas atrodo visiškai nesuderinama su spiningavimu.
Suderinama ar ne, bet šio vakaro, vėl sugauti du karšiukai, šio sezono karšų skaitliuką, sugautų spiningu, pasuko ant 50 vnt.



Pirmasis apie kilogramo, susigundė paragauti "BAIT BREATH NEEDLE" guminuku,



Antrajam taip pat apie panašaus kūno sudėjimo, labiau patiko "CRAZY FISH" guminukas.
Abu liko Nemune.

Besislepiant saulei, paleidau į darbą, sunkesnę ginkluotę ir vėl patikrinau ar yra starkių. Pamėčiau apie valandą, bet neturėjau jokio kibimo. Net ešeriai nesiteikia paragauti didesnio starkinio guminuko, nors prieš tai ant mikro masaliukų, toje vietoje pagavau ne vieną.
Nemuno lygis vėl truputi pakrito, vanduo nuo šilumos drumstokas ir per visą vakarą, nesimatė jokio žuvų judesio.
Šie du karšiukai jau pasiekė pusšimčio skaičių, tikslingai sugautų šį sezoną su spiningu. Drąsiai manau galima sakyti, kad karšis, pagautas spiningu, tikrai ne atsitiktinis reiškinys.

Šiandieną vakare, mano valdose apsilankė ANRI, tad priėmėm svečius kaip priklauso





Šašlykas gamotje labai skanu, bet kugelis....mmmmmmm
Nors laiko man pažvejoti buvo minimaliai bet netgi suspėjau truputi psišvaisyti su "UL" spiningėliu. Rezultatas skurdus. Du karšiniai kibimai ir keli maži ešeriukai. Kol kas nieko įspūdingo nepagavo ir ANRI. Kuojos, kelios jau mamytės ir keletas ešerių.
Na bet juk ne visada vien žuvyje esmė Pavakarojom, pamaitinom uodus, smagiai palydėjom saulėlydį ir puikiai pavakarojom. Gaila, kad mums rytoj į darbus

Taiklu.Kas daugiau gali pasakyti-kas tai yra Nemunas,negu jis pats.Ir labai grazu Aciu Tau Audriau

Tikrai gražu ir smagu būti prie Nemuno...ypač su meškere arba fotiku...
picasaweb.google.com/114871141246058502601/NemunasGrazuolis#

Liepos 29d.

Labai jau ekstremali ši vasarą. Beveik visą birželį buvo šalta, net dienos metu retai kada oras sušildavo iki 15 laipsnių, buvo vėjuota, lietinga, o štai liepos antra pusė puolė į kitą kraštutinumą. Beveik kiekvieną dieną virš 30 karščio, vieną dieną net 34 termometras įspaudė, naktimis taip pat nelabai žemiau 20- ties nukrenta. Nors jau visą birželį buvo labai silpnas visų Nemuno gyventojų aktyvumas, tačiau kai prasidėjo liepos karščiai, tai birželio nekibimas dabar atrodo tik žibutės, prieš dabartinę nekibą.
Po paskutinio "užregistruoto" 50-dešimto karšio, pagautu spiningu šį sezoną, dar ne kartą bandžiau ieškoti ir starkių ir meknių su šapalais.. Nesisekė. Starkių neturėjau net kibimo, o meknės ir šapalai taip pat tik labai labai atsitiktiniai, beje ir dydžiai labai smulkūs. Gal du vakarus mėginau ir ūsorių vilioti, nors jau iš anksto nuojauta sakė, kad be reikalo tikiuosi. tik anksti pavasarį dar mačiau jų "išėjimų". Dabar šių galiūnų atrodo visai nebėra Nemune.
Šiek tiek keista, kad šią vasarą net lydekos ir ešeriai prarado bet kokį apetitą. Ankstesniais metais, net kai prasidėdavo vasarinė nekiba, ešerių ar lydekų vis vieną ant mikro masalų pasigaudavo. Šią vasarą, ešeriai tik pavieniai, o lydekos jau tapo visiška retenybė, nors anksčiau labai dažnai mikro guminukai likdavo jų nasruose su nukastu pavadėliu.
Žinoma verkti, kad prasta vasara Nemune, gal nederėtų. Pagauti vis vieną kažką įmanoma, tik nemėgstu kai kibimas visiškai atsitiktinis. Vieną kartą kažką pagauni vienoje vietoje, su kažkokiu vienu masalu, kitą kartą jau kitoje vietoje su visiškai kitokiu masalu, bet sistemos tame jokios. Viskas spontaniškai- chaotiškai. Paprastai išsiruošius spiningauti jau iš anksto kuri strategiją, ką, kur ir kaip žvejosi. Dabar to nėra. Spiningauji praktiškai be jokio konkretaus tikslo. Gal čia kibs, gal ant šio masalo, o gal ten ir ant kito masaliuko. Chaosas, kuris nė trupučio nesuteikia žinių, nė trupučio ne tobulina žuvies paieškos ir spiningavimo įgūdžius, bet prieš motulę gamtą, mes bejėgiai. Lieka tik prisitaikyti ir plaukti pasroviui.....

Šį rytą galima sakyti jau visai smagiai buvo pažvejota, nors puikiai žinau kad gal būt rytoj, to paties jau nebus.
Pradėjau apie 6val. Žvejojau ten, kur dar šiais metais Nemuno gyventojai neturėjo progos su manimi susipažinti iš arčiau. Pradžioje mėginau su UL spiningu ieškoti karšių. Neskaitant keletos išbandytų masalų, pagavau tik gal tris- keturis visiškai mažus ešeriukus. Vėliau užspirginus saulei, pradėjau ieškoti šapalų- meknių. Turėjau dvi agresyvias šapalines atakas ir abu sugavau.



Pirmasis iki kilogramo dar niekaip nesiekiantis, o antrasis jau arčiau kilograminio.



Be šių pagavau ir du šapalų mažylius.



Vos keltą smulkių ešeriukų.



Ir visai netikėtai, sraunioje seklumoje, užklydusią pasiganyti, lydekaitę. Iš akies virš 1.5kg.



Nesiruošiau jos imti, tad ji tikriausiai tai supratus, vos spėjus nufotografuoti, pasimuistė,- neišlaikiau ir liko tik kadaruoti mano sukrė.
Sugrįžo į laisvę ir abu šapaliukai.





Ešerius būčiau surinkęs, deją, nelabai buvo ką rinkti, tad ir jie visi liko laisvėje.
Nepasakyčiau, kad buvo labai lengva net šias žuveles šį rytą suvilioti, tačiau lyginant su keliomis paskutinėmis žūklėmis, rezultatas jau neblogas.
Kagi, mums žvejams, kaip ir žuvims belieka kažkaip iškęsti tuos svilinančius karščius, sulaukti labiau tinkamų žūklei orų, o tada gal dar pasiseks ir rimčiau susikauti su Nemuno gyventojais....
Nemuno lygis paskutinėmis dienomis labai žemas ir jau net nesvyruoja. Atviros visos pakrantės, visur priėjimai puikūs, tik kad Nemunėlis per šiuos karščius atrodo kaip išmiręs.