Gegužės 31d.

Po savaitės žvejybinio poilsio, vakar tik padariau žvalgybą, o šiandien vakarop, jau rimčiau nusiteikęs, vėl šturmavau Nemuną su UL spiningėliu. Tikslo jokio, nes vakar vakaro žvalgyba nieko gero nežadėjo. Pradėjau su pasyviais masalais kaip įprastai tikintis karšio kibimo ir pats save pagavau, kad baigiu jau pamiršti kaip žvejojamos lydekos ir kita plėšri žuvis. Bet karšiai taip užveda, taip traukia....
Nemuno lygis vidutiniškai žemas, vanduo normalaus skaidrumo, tik štai žuvies judesio prie vandens jokio. Kur ne kur suspurda paviršiuje aukšlikė...ir viskas. Jokių didesnės žuvies išėjimų, jokių plėšrūnų užvaikymu. Nieko gero nebus,- mintis kuri pirma atėjo į galvą, vos tik išsitiesiau spiningą.
Beja, šį vakarą nutariau žvejoti pasyviais "BAIT BRATH" sliekiukais. Jei nekimba, tai nelabai yra skirtumo ant kojio masalo, nekimba.
Per pusvalandį kokie du, labai smulkūs ešeriukai, bet vienas kibimas pamalonino. Pakirtus, perlinko UL spiningėlio viršūnėlė, o kitame gale jautėsi galingi ir tuo pačiu "buki" karšio smūgiai. Prasivedžiau pro priekrantės žoles ir beveik kilograminis karšiukas jau krante.



Vakarėja, o aš vėl retkarčiais ištraukiu po nedidelį ešeriuką. Nenori kibti, kad ir kaip juos erzinčiau purtydamas kratydamas ir dar visaip kitaip miklindamas pasyvų BAIT BREATH kirminiuką. Pavasaris buvo gan dosnus, o dabar prieš prasidedant vasarai, žuvis visiškai neaktyvi.
Sunkiai, bet vieną kitą vis vieną pasikertu. Masaliukai veikia, tikrai taip pat, kaip ir CRAZY FICH kirminiukai.





Sulaukiau ir atrodo ir antro karšinio kibimo, tačiau labai trumpai jis buvo ant kabliuko. Matyt neaktyvus kibimas daro savo.
Nors ir sunkiai pavyksta sulaukti vieno kito kibimo, bet pastebėjau, kad kartais per guminuką kažkas kerta, kai tas dar aukštai nuo dugno, skendimo stadijoje. Buvo smalsu,- ešerys negalėtų pusiaukelėje tarp dugno ir paviršiaus atakuoti, negalėtų būti ir kokia meknė ar šapalas, net jų atakų nesupainiosi su jokios kitos žuvies kibimu. Labai norėjosi išsiaiškinti ir pagaliau pasisekė.



"BAIT BREATH" sliekiuką, mielai graibo kuojos. Geras atradimas ateičiai.
Beerzinant kuojųkštes, prisižaidžiau. Kai sėdo monstriukas, tai UL kotukas išsitiesė nuo pat rankenos. Kitame gale karšiniai buki smūgiai ir galingas pasipriešinimas. Tik po kokių penketos minučių, prisivedžiau galiūną prie kranto. Taip, tai solidi keptuvė, kurią nuvargusią jau nesunkiai pasiguldžiau ant šono.



"BAIT BREATH" masaliukai, savo darbą atlieka be priekaištų. Tai didžiausias šį sezoną, mano sugautas karšiukas su UL spiningėliu. Gal tai tik sutapimas, bet šis gražuolis be tik didžiausias, bet dar ir trisdešimtas. Svoris 2,750kg.
Be reikalo šiuos masaliukus tik pasinešiodavau spiningavimo rankinėje, o karšiams siūlydavau tik CRAZY FISH. Pasirodo jie niekuo ne blogesni ir aplamai gal net ne masale visa esmė. Pats svarbiausias sėkmės koziris, ne pats masalas, o jo pateikimas.





Žvejojau tradiciškai su 3gr "čeburaška", nors šiam masaliukui manau labiau tiktų tik 2gr.
Kagi, šio vakaro žūkle likau beveik patenkintas. Kimba retai ir ypatingai pasyviai, bet jei kibtų kiekvienu metimu kilograminiai karšiai, po pusvalandžio tokios žūklės, ji prarastų visą savo žavesį. Nebeliktų, ieškojimų, bandymų, medžioklės polėkio... liktų tik mėsos traukimas be jokio žūklės malonumo.



Šio vakaro laimikis,- karšiukas arti kilogramo, antrasis tikra keptuvė 2,750kg.

Birželio 1d.
Vasara, tačiau visai ne panašu, kad tai būtų vasara. Ryte jei kas būtų pasiūlęs pirštines, mielai būčiau užsimaukšlinęs.
Rytinę žūklę pradėjau prieš 7val, o baigiau....geriau net nesakyti,- buvo jau po pietų.
Žuvelių aktyvumas nesikeičia, visos sočios, pilnais pilvais, guli savo duobutėse ir nė motais, kad šiandien pirma vasaros diena.
Ešeriukas, vienas, ešeriukas du, ešeriukas....galėtų būti ir daugiau, tačiau tik retsykiais po vieną kitą kibimą. Karšys iš vis atrodo miega pilnais prikimštais pilvais. Niekas jiems neįdomu, ką besiūlyčiau su UL spiningėliu. O štai priekrantės silkutės, nors ir vangios, bet laiko veltui neleidžia. Guminukas be uodegos vienas, be uodegos du, be uodegos,trys, kol galiausiai pasičiupo mano traukiamą mažą ešeriuką. Iki pat kojų prisitraukiau, nepaleidžia nors tu ką. Nejau sakau taip ir paimsiu abu, bet ne,- paskutiniu momentu išspjovė.
Lydekutės štai tokios.



Ešeriuka visai smulkūs. Šis gal būt buvo iš visų didžiausias.



Nemunas kartais sugeba nustebinti. Nustebino ir šį kartą, kai karšinėje vietoje, pasyvų mikro guminuką, pačiupo sterkas. Jau ir kova buvo beveik laimėta, tačiau viskas baigėsi prie pat kranto žolėse. Atsikabino. Šioje vietoje net nebūčiau pagalvojas, kad gali užklysti. Net kokį pusvalandį, su kitu spiningu mėginau pakartoti starkio kibimą, bet tikriausiai tai buvo nepakartojama. Pagavau tik mažulį ešeriuką.
Vėliau į mano valdas atvyko Pelekas su kolegomis.





Pamojavom kartu, tačiau neilgai. Paskaudo kojas nuo pat ankstaus ryto maklinėti Nemuno pakrantėmis, prdėjo ir skrandis reikalauti aukų, tad kiek pažvejojas kartu su kolegomis išvykau namo pailsėti.
Rytinis ano rezultatas net labai skurdus. Tik vienas apie 800gr karšiukas.



Nelabai koks vasaros atidarymas, bet prieš vėją nepapūsi. Reikia tenkintis tuo kas yra,
Vandens lygis šiandien kritęs beveik iki vasarinio, visur priėjimai puikūs, o štai oras nelabai žvejybinis. Pučia smarkokas šiaurys, šalta net vidurdienį. Tikiuosi tai tik mažas nesusipratimas, prasidėjus mano atostogoms.

O mes penkta valanda pajudejom namo. As sukrapsciau tik 2 eseriukus, kokie 3 -4 atsikabino, buvau kazka uzkinkes normalaus, bet ir tas zuveliokas atsikabino Draugas ant voblerio turejo lydzioka ir salacioka uzkirtes, bet irgi atsikabino, sukrapste 3 eseriokus, jo tevukas irgi pasitenkino tik eseriais. Zodziu, nepataikem dienos pas Audriu, o taip norejom karsiuku Na, bet siek tiek paminejom tevo diena, pakalbejom apie karsiu gaudymo spiningu subtilybes, gavom eilini karta pamoku is Audriaus. Manau dar sia vasarele mes pas ji apsilankysim ir pataikysim i labiau kibia diena

Birželio 2d.

Šiandieną Nemunas nusekęs iki vasarinio lygio, priėjimai visur geri, dangus apniukęs, atrodo pats tas pavaikščioti po starkines vietas.
Pradėjau anksčiau, kad pakaktų laiko pasidairyti ir po netoliese esančias seklias sraunumas. Visada juk yra jose viltis pasikirsti šapaliūkštį ar bent meknę.
Pakedenau seklumų keteras su mikro riperiukais ir twisteriukais kuriuos jau nuo senų laikų, mielai atakuoja tiek meknės tiek šapalai. Iš viso turėjau du kibimus, ir labiau panašu į šapalų agresyvias atakas. Nepaėmė nė vienas, nors su vienu truputi pavyko pasigalinėti smarkioje srovėje. Seklumos kol kas dosnumu nepasižymi. Gal sukrė būtų suveikusi geriau, bet tiesiog patingėjau perrišinėti visą sistemėlią. Trūksta ir šilumos, kad sukiltų šios srovių žuvelės ant seklumų keterų ir pradėtų aktyviai maitintis.
Kagi, vėliau nutūpiau prie starkinės duobės. Pradėjau stambokomis gumomis ir kas kart vis jautėsi, kaip kažkas jas duobės dugne paragauja.Pasimažinau džigą ir masalą.
Vienas prisiragavo.



Dar kiek pamėtęs, paėmiau UL spiningėlį jau su mažais twisteriukais ir 3gr čeburaška. Kibo galima sakyti net puikiai.



Nemanau kad verta tykoti starkio, kai visas starkinės duobės dugnas nusėtais nedideliais ešeriukais. Pamėginau ir kitus masalus,- beveik jokio skirtumo, tik įsitikinau juk norint, kad užkibtų, reikia labai labai lėtai pravedinėti. Šokdinamus masaliukus atakuoja bet nepaima, o labai lėtai pravedant vos ne liečiant dugną, - suryja masaliuką iki šaknų. Pabegimų nulis.

Šis atrodo šį vakarą buvo didžiausias.



Nors nieko gero neradau šį vakarą, o ir vieta šiais metais mano žvejojama pirmą kartą, bet reikia džiaugtis, kad nors tie nelabai dideli ešeriukai kibo. Pasigavo apie 20-30 vnt, o žvejojant juos su UL spiningėliu jau visai maloniai jie purto viršūnėlią, tad nors nieko stambesnio šį vakarą neradau, bet nors maloniai pažvejojau.

Birželio 3d.

Rytas prasidėjo po 7val. Nemuno lygis kyla, padavė šiek tiek šiukšlių, bet už tai pasirodė šioks toks žuvų sujudimas. Gal dėl kylančio vandens, bet labiau tikėtina, kad dėl truputi šiltesnio oro. Apie 7val. ryto buvo jau visas 17 laipsnių. Vakar ir užvakar net dienos metu tiek neįspaudė.
Ešeriai jau pirmais metimais davė apie save žinot. Kibo beveik kas antrą pravedima, aišku ten kur šį rytą žvejojau, niekados jų didelių nepapuola, tad smaginausi su tokiais kokie yra. Kadangi ešerių kibimas neblogas, o žuvis Nemune sujudus, nusprendžiau pamėginti kai kuriuos užsigulėjusius mikro masalus. Kibo ir ant jų.








Vėliau pamėginau taip pat užsigulėjusius, pačius mažiausius kokius tik turiu CRAZY FISH twisteriukus. jie tokie mažuliai, kad užverti ant kabliuko, jau maniau reikės ieškoti pinceto.



Pamėginau su viltimi, kad gal kokia kuoja ar plakis paragaus, nes žuvis tikrai, nors ir negausiai bet šį rytą jau judėjo.
Nė kuoja, nė plakis nesusigundė, o štai karšiukui arti kilogramo, nervas neatlaikė.



Kas įdomiausia, kad guminukas žuvies kvapo. Kaip ir anksčiau ne kartą įsitikinau, ne kvapai, ne pati guminuko forma ar spalva sugundo karšį. Visas masalo skanumas susiveda į jo pateikimą ant karšio stalo. Juk pagauta yra ir visiškai nevalgomais relax riperiukais, nevalgomai po 40cnt twisteriukais, ir jokio skirtumo ar tas guminukas valgomas ar ne. Gal būt stovinčiame vandenyje, pasireikštų skonių ir kvapų magija labiau, tačiau srovėje, viskas įvyksta per daug greitai, kad uostinėti, tyrinėti spalvą ir skonį. Net neabejoju, kad ir kitais mikro masalais galima be jokio vargo pagauti karšį ir kažkokie išskirtinai karšiui kibūs masalai, tikrai čia nieko dėti.



Aišku kartais geriau suveikia vienas, kartais kitas, o kartais tik mano įsitikinimas, kad jei su šiuo pagavau tai jis jau šiandieną favoritas tarp kitų masalų. Taip nėra. Gal būt atskirais momentais, kažkas kibesnis, bet visumoje dažniausiai juk žvejoji su tuo masalu, su kuriuo pagauni pirmą karšį, nors kartais uždėjus kitą masalą, rezultatas gali būti lygiai toks pat ar net geresnis.
Kagi, rytinė žvejyba nebuvo iš lengvūjų, nes gerokai trukdė pietrytinis vėjas, galiausiai netgi teko atsisakyti mažulio twisteriuko, nes jis tiko tik ant 2gr čeburaškos, o su dviem gramais, žvejoti pasidarė jau neįmanoma.
Laimikis nors ir negausus, bet kaip su UL spiningėliu gan solidus. Pagavau apie 20 nedidelių ešeriukų, du karšiukai paspruko, du pagavau. Vienas arti kilogramo, antrasis šiek tiek virš kilogramo.



Tai jau 33- tieji karšiai, pagauti šiais metais spiningu.

Birželio 4d.
Rytas gražus, lygis stipriai iškilęs, tačiau žuvelės tarsi iš miego pabudusios duodasi, net vanduo verda. Na sakau dabar tai bus....
Po valandos mojavimo su UL spiningėliu, mano optimizmas, kaip rytinis rūkas išsisklaidė. Nekibo visiškai.nors kuojos, salačiai meknės daužėsi vos ne po spiningo galu. Antra žvejybos valanda prabėgo taip pat panašiai, kaip pirma. Gal kokį ešeriuką tik išprašiau, o aplink davėsi. Pradėjo net nervas imti kad toks puikus rytas, taip duodasi žuvis, o aš tegaliu tik visą tą šou, stebėti.
Po kelių salačio išpuolių, visai man prie kojų, neatlaikiau. Nuėjau iki automobilio, atsinešiau kitą spiningėlį ir išdaviau savo įsitikinimus, žvejoti tik karšius ir žvejoti tik guma.
Pavalkiojau sukrę,- nieko, užsidėjau mažą blizgutę,- du metimai ir iš antros atakos salačiukas jau rankose. Bus tau čia mane taškyti po nosim.



Čiupo šią blizgutę net per du kartus. Iš pirmo karto atrodo nepataikė, tad apsisukęs, kad nepasirodytų per mažai,- pakartojo.



Salatis aišku manęs visiškai nedomina, tad laisvė salačiams.





Nedidukas, vos virš kilogramo, tegul toliau daužo aukšles.
Daugiau šio metalo neragavo niekas. Užsidėjau mikro blizgutę. Pirmu metimu sėdo meknė, kuri beimant į rankas paspruko. Nepatinka kai kurios mikro blizgutės su vienšakiu kabliuku. Būtų trišakiukas, nemanau kad taip lengvai paspruktų.
Deja tai ir buvo vienintelis kibimas ant tos blizgutės.Pradėjo niauktis, tad ir žuvų šėlsmas paviršiuje nurimo.
Vėl į rankas paėmiau UL spiningėlį su mikro guminukais. Per kokią valandą ešeriukas. Labai jau nenori niekas kibti. Per paskutinę žūklės valandą, maža silkutė ir nesiekiantis kilogramo, karšiukas.







Taip ir nesupratau šio ryto žūklės. Išmėginau beveik visą turimą gumų arsenalą, bet pagavau vos keletą žuvelių, o ošeriukai iš vis gal tik kokie trys. Nesuprantu truputi kas vyksta Nemune. Aišku tik vieną, kad žuvis nors ir duodasi paviršiuje, bet maistas jos nerūpi.
Vandens lygis man bežvejojant jau pradėjo kristi, nors ryte buvo gan stipriai iškilęs. Manau šios rytinės žūklės "peržvejojimo" nedarysiu. Atrodo kažką darau ne taip, kad taip nenori niekas kibti, tad bandysiu ieškoti kažkokio sprendimo.
Netyčia karšiuko paleidimas gavosi ne foto, o video. Kokia jam garbė, net matosi kaip išdidžiai nuplevena į gelmę.

Siauteji Audriau Kai pagalvoji, but neblogai tureti tokia banko saskaita, kurioje nera pinigu taip, kaip pas tave zuvies Praeita savaite netoli tavo valdu, tik kad is kitos puses teko pazvejoti keleta valandeliu..deja tusciai, stipriai krites vanduo, gylis iki keliu ir srove, 4 uncijas kaip puka nesanti belenkur

Čebas parašė:
Sąskaida beveik visada tuščia, tad kad į ją nors kas nubyrėtų, tenka iki kelių išklampoti pakrančių dumblynes , po keletą valandų įsibridus iki juosmens, mojuoti rykštele tuščiai , brautis per karklynus ir dilgėles virš galvos , daug eksperimentuoti , bandyti ir dar visokių nesamonių prisigalvoti Po visos tos, net ne visada malonios rutinos kai skauda nuogarą, vos pavelki kojas , kartais ir nubyra į tą saskaitą, koks skatikas

Birželio 6d.

Taip gavosi, kad net nelabai ruošiausi šiandieną žvejoti. Nors atostogos, bet kai visiškai nėra jokio žuvų aktyvumo Nemune, beveik norėjau šiandieną likti namuose, tačiau apsilankė mano valdose svečiai, tad aplankiau ir pats pavakarojau su spiningu.









Nors tose vietose nežvejoju, bet dėl įdomumo pamojavau su UL spiningėliu. Labai prastai su kibimu. Apie karšius ar kitą žuvį net nekalbu, bet ne taip parasta buvo pagauti net mažą ešeriuką. Atrodo ir oras labai puikus, ir vanduo normalus, tačiau kažką pagauti tapo net labai rimtu iššūkiu. Keliose vietose radau ešerių susibūrimus, tačiau jie ne kibo o tik baksnojo su nosim į masalą. Nelabai buvo prasmės net tinkamo masalo paieškose, kad ponai rainiai teiktūsi atverti burnas. Iš dešimties tokių pabaksnojimį kokį vieną pasikerti kuris, pusiaukelėje pabėga. Tokio didelio pabėgimo skaičiaus dar neesu šiais metais turėjas net su mažais ešeriukais.
Apie kitos žuvies kibimą spiningaujant net minčių nebuvo. Visai vakarėjant pasiėmiau sunkesnį spiningą. Be didelių išradinėjimų pasikabinau REINS, 3 colių guminuką. Pagavau du truputi didesnius ešeriukus ir vieną silkutę.
Neturiu jokio paaiškinimo kodėl tokia pasyvi žuvis Nemune. Per paskutiniuosius metus nepamenu tokio nekibimo.
Svečiai su fideriais taip pat nelabai turėjo ką veikti. Tiesa per tris žvejus pagavo tris nedidelius karšiukus ir keletą kuojikių, bet kibimai labai reti ir vangūs.
Netoliese, pasislėpia krūmuose žvejojo ir žulikas su kolega. Nieko gero ir pas juos.



Čia mano šio vakaro bonusinis lydys





Ešeriukų iš viso pagavau apie 20-30, bet dydžiai visai apgailėtini.
Gal būt svečiams rytinis kibimas bus laimingesnis. Lauksim iš jų žinių

Birželio 7d,

Nemunas nebuvo dosnus ir šį vakarą. Karšių su UL suvilioti jau net nemėginau.
Vandens lygis daugokai nusekęs, todėl pabandžiau rasti bendrą kalbą su šapalais ar meknėmis. Pirmoje vietoje ant mikro riperiukų 2vnt. Nedideli, nelabai siekiantys puskilogramį.



Vėliau persikrausčiau ant didžiųjų seklumų. Vanduo dar per aukštas, kad būtų įmanoma nubristi iki jų laikymosi vietų. Bridau vos ne iki bridkelių viršaus, srovė verčianti iš kojų, aplink duobės, sūkuriai, tad tik pusę kelio iki šapalinių seklumų teįveikiau. Toliau nerizikavau, nes net mano keletos orientyrų (stambių akmenų) nesisekė aptikti, o aplink juos staigios gilios duobės. Pasvaidžiau sukrę į galimas jų laikymosi vietas. Vis tik tris pagavau, tačiau ir čia dydžiai beveik tokie patys kaip ir pirmoje vietoje. Gal tik puskilograminiai.



Visi aišku liko gyventi. Tikėjausi rasti ir meknių, tačiau nepagavau nė vienos. Gal jau šapalai bus atsikovoją iš meknių savo sraunumas, nes paskutiniais metais siautėjo tik menknės, o šapalų pakliūdavo tik vienas kitas.





Iš viso pasisekė pagauti penkis šapaliukus, tačiau sraunias seklumas, kol kas palikau ramybėje. Reikia, kad daug kristų vandens lygis, o dabar po jas braidyti, kol kas per daug pavojinga. Kartais net iki kelių įbridus jau sunku išstovėti, o šiandien pastovėjau net gerokai virš juosmens, tokioje smarkioje srovėje. Nesmagi tokia žūklė, kai vos išsilaikai vietoje, o pro šonus ūžia smarki vandens srovė.
Baigęs pažintį su šapalais, nubridau netoli tų seklumų į ramesnes vietas kur yra keletas duobučių. Ten visada mėgdavo lankytis meknės ir ešeriai. Meknių ir ten deja nebuvo, o ešerių radau. Negausiai, bet keletą pasirišau ant kukano.



Mažiukų nebuvo, nors ir šie ne patys didžiausi, bet smarkioje srovėje su UL kovos emocijų užteko.
Visi sukibo ant REINS, 5cm vibro kirmino. Pamėgianu ir twisteriuką, bet šio iš vis nelietė. REINS guminuką taip pat neatakavo, o tik nuleistą į dugną daugiau baksnojo su nosimis, negu kad ragavo. Jokie kitokie pravedimai, šokdinimai ar pakratymai jų visiškai nedomino.
Jei tokie neaktyvūs net ešeriai, tai nėra ką norėti ir iš kitos žuvies, kad būtų aktyvi, nors šapaliukai šiandieną šiek tiek pamalonino.

Birželio 11d.

Vakar vakare prasiviriau kruopų, turiu porą skardinių kukurūzų, tad šį rytą susiplanavau užmerkti plūdinę.
Vanduo vėl daug pakilo, užliejo visus priėjimus, todėl numatytoje vietoje sustiprėjo srovė, bet kad jau pasiruošiau įmerkti plūdę, teks tai padaryti.
Jaukas, kruopos ir kukurūzai, tad jaukinimo vietą prišaudžiau su laidyne.



Kibimas šioks toks yra. Jaučiasi, kad Nemuno gyventojams trūksta aktyvumo, tingi, maivosi prieš kabliuką, bet vieną kita žuvelė vis tik užkimba.
Visas kibimas vyko panašiai nuo 6 iki 9 val.Ypač padažnėdavo "paplavoko" skandinimai po eilinės iššautos porcijos kukurūzų. Žvejojau pagrinde taip pat ant kukurūzo, nes nieko kito nelietė. Po 9 val nurimo visiškai ir per kokius dešimt ilgų pravedimų, sulaukdavau tik vieno kito atsargaus bakstelėjimo į masalą.. Apie 11val. nusprendžiau, kad gana. Ko neprivalgiai,- neprilaižysi.
Pabaigai, jaukintą vietą praėjau su UL spiningėliu. Tas užtruko apie valandą, o rezultatas tik du vos vos į lūpos kraštelį įkibę sprindiniai ešeriukai. Jokio rimtesnio kibimo, o ir tie patys ešeriukai, tik baksnoja su nosim į masaliuką, o atakuoti kaip priklauso,- nenori.
Tai buvo antra šiais metais, mano žvejyba su plūdine.
Iš viso pasisekė prigraibyti apie dvidešimt kuojų, keli plakiukai ir vieną, bet kaip su plūdine, jau padorų, netoli 1,5kg karšiuką. Pagavau ir keletą šapaliukų, bet jiems iki legalumo dar teks paūgėti.



Lygis vėl staigiai krenta. Judesio beveik jokio, tik salačiukai kai kur, iš ankstaus ryto, pagainiojo mailių.
Nežinau kaip vertinti, geras kibimas buvo, ar blogas. Aplink daugelis skundžiasi labai blogu kibimu, tad jeigu tikrai taip,- tuomet man šį kartą dar galima sakyti pasisekė...

Birželio 12d.

Šiandieną nusistovėjusius ramius orus, pakeitė vos ne vėtra. Per paskutines dvi savaites, buvo gan tykūs orai, tad tokio smarkaus vėjo jau net laukiau. Nuo senei teko pastebėti, kad vėjuotomis dienomis, o ypatingai po ilgai užsistovėjusių ramių orų, vėtra išjudina Nemuno gyventojus. Nelabai žinau kas joms ten po vandeniu įvyksta, tačiau jau daugelį kartų, šis mano įsitikinimas pasitvirtina. Gal būt ūžiančios bangos, putotas vanduo, galiausiai bangų mūšos pakrantėse triukšmas, išjudina Nemuno gyventojus ir kiek pamena atmintis, neretai tokiomis dienomis, žvejoti sunku, bet kimba žymiai geriau.
Taigi, vakare, vedamas šio savo įsitikinimo, trumpam nuvažiavau prie tėvelio Nemunėlio, pabandyti su spiningu paerzinti bent ešerius, Buvo ir kitas tikslas,- tai pirmas 'L" kotuko "MIKADO NICHONTO" testavimas.
Žinoma žvejyba kai tokia vėtra ne iš lengvų.



Po pirmų metimų, buvo aišku, kad ne tik nebus lengva, bet jau ekstremalu. Masalas skrieja visai kiton pusėn, valas išlenktas didžiausiu lanku, nemanau kad galima pajusti žuvies kibimą, o juo labiau jausti kada masalas paliečia dugną. Vienintelis išsigelbėjimas dėti aktyviai dirbantį guminuką, ir daryti paprasčiausius pravedimus be jokių šokdinimų ar sulaikymų.
Pradėjau su REINS , 5cm, vibro kirminu, ant 4gr galvakablio. Pasirodo su šiuo spiningu visai nesunkiai galia pastebėti net per tokią vėtrą, kada masalas pasiekia dugną. Puikiai pajutau per spiningą ir pirmą kibimą.



Vėliau antrą, trečią....



Nors žuvelės nedidelės, bet kibimas nesulyginamai aktyvesnis ir daug kartų dažnesnis, negu paskutinėmis, praeitų žvejybų dienomis, šioje vietoje. Kibo galima sakyti puikiai, aišku tik pati žvejyba, kai tokia vėtra, truputi jau ekstremali.
Per porą šio vakaro valandų testuojamas spiningėlis ištraukė apie 10 panašaus dydžio ešeriukų, keturias nelabai dar legales lydekaites ir netgi ant REINS guminuko,- kilograminis karšiukas.





Banalu, bet mano įsitikinimas, kad po ramių dienų pakilęs smarkus vėjas, išjudina aptingusias žuvis ir vėl pasitvirtino. Kibo puikiai, nors ir nedidelės žuvys, tačiau per porą valandėlių, kibimų turėta tikrai daug. Nemažai ir pagauta, jei lyginti su paskutinių dienų laimikiais.

Na, o spiningėlis atrodo dirba neblogai. Pirmas įspūdis truputi keistas, tačiau jautrumas 10 balų, užmetimo savybės 10 balų, kova ir žuvies varginimas 10 balų. Sakau keistas įspūdis, todėl, kad iš pažiūros truputi keistas jo blankas. Prieš pat rankeną, jis gerokai sustorėja ir kažkaip neįprastai bent iš pirmo žvilgsnio atrodo, tačiau tai daugiau tik iliuzija.
Įklijuota viršūnėlė tikrai ypatingai jautri, visas kotas taip pat labai, kaip sakoma "skambus", akcija greita, bet užtenka ešeriuko ir blanko linkis nuo viršūnėlės pasiskirsto beveik per visą blanką.
Ritės laikiklis neįprastas, bet labai patogus. Gamybos kokybė atrodo gera be jokių priekaištų, lengvutis ir šmaikštus įrankiukas, net su nelabai lengva RYOBI ZAUBER 2000 rite. Kagi, kol kas esu patenkintas šiuo žaisliuku, gaila tik, kad šiandieną nelabai norėjosi jau testuoti, per tokią vėtra su 2 ar 8gr, žvejojau tik su 4gr, tačiau susidarė įspūdis, kad 2-8 gramai gali būti patys kofortiškiausi šiam įrankiui. Beja, vadinamos galios šiam kotukui tikrai netrūksta. Nebijočiau su juo ir 10kg žuviną pasikirsti, ko tikrai nedrįsčiau daryti su GM SIMPHONIA.

Birželio 13d, ir dar penktadienis.

Nesimiegojo. Atrodo ne tik penktadienis 13 diena, bet dar ir pilnatis.
Apie 5val. jau buvau prie Nemuno. Lygis kritęs ir tebekrenta, tačiau jau tokį ankstų rytą pučia ne visai silpnas pietvakarių vėjas. Dangus kaip ašutinis maišas, pilnas vandens.
Niekur toliau nevažiavau, nes pagal prognozes, jau vėlyvą rytą turėtų užeiti nemokamas dušas. Vėjas kol kas nelabai stiprus, todėl padariau keletą spiningėlio bandymų su įvairių svorių masalais. Apsistojau ties 3gr nes pasikirtau pirmus ešerius.



Palaikiau rankose ir dvi mažules silkutes, vėliau sekė fluoro karbono pavadėlio nukandimas. Dar po to antras nukandimas visai prie rankų, kai lydekiūkštis įsivėlė į priekrantės žoles. Nebuvo dideli ir tie du lydekiukai, - kandžiukai . Abu nesiekiantys kilogramo.
Na o dar vėliau, netikėtai atradau ešerių susirinkimo vietą, tačiau greitai stiprėjantis vėjas davė suprasti, kad greitu laiku reikės nešti klumpes namo.



Taip ir buvo. Pagavau toje vietoje kelis nedidelius ešeriukus ir teko susiskubinti, nes iki automobilio dar visas puskilometris brovimosi , per mano ūgio žolynus. Pakeliui kad neprailgų klampojimas per žolynus, gavau nemokamo dušo,o žaibai pašvietė kelią.
Kagi, ešeriukai ir lydekiūkščiai tikrai šiek tiek aktyvesni, lyginant su tuo kas buvo paskutines dvi savaites. Juda atrodo jau ir kita žuvis, nes nuolat matėsi bangose vis kažką šokinėjant. Gaila tik, kad rytinė žūklė tesėsi vos apie porą valandų.

Birželio 15d.

Paskutinė, pirmų atostogų diena, o kaip ją turiningiau praleisti jei ne žvejyboje.
Ryte ilgokai sukau galvą kur ir kaip pradėti, tos paskutinės atostogų dienos žūklę. Svarsčiau, bet sprendimas kaip visada,- Nemunas prie namų ir spiningas.
Kol ilgai svajojau, mano valdose jau įsikūrė Arūnas.



Įsikūrė ir nesnaudžia. Aš dar tik ruošiuosi įkristi į bridkelnes, ištiesti spiningus, o jis per tą laiką traukia....
Vandens lygis, kaip pagal užsakymą, žemas, oras taip pat, kaip užsakytas. Beveik jokio vėjo, ramu, tik gal tokiam metų laikui, galėtų būti šilčiau. Ryte apie 6 val. rodė tik 12 šilumos, nors vakar buvo dar vėsiau. Vos 10.
Pasilabinom, paplepėjom ir pradėjom jau abu užbaiginėti paskutinę pirmų atostogų dieną.
Arūnui su plūdine, po truputi kibo, bet kibimai reti, atsargūs, o ir žuvys ne iš didžiųjų. Man su spiningu dar sunkiau. Nelabai turi noro kibti net ešeriukai. Tikriausiai tik po geros valandos spiningavimo pasikirtau pirmą nedidelį karšiuką. Užkibo visai arti Arūno plūdės, ant 2gr čeburaškos su CRAZY FISH mažiausiuoju, 2,5 cm twisteriuku.. Tikriausiai jaukinimas buvo priviliojas, bet užkibo ne ant plūdinės meškerės su naturaliu gardėsiu, o ant spiningėlio su mikro guminuku. Tikriausiai guminukai skankiau...



Atsiprašome, kad prieš fotografuojantis, nenusiprausėme. (Kritus lygiui, labai didelės pakrantėse klampynės)
Antrą karšiuką, truputi didesnį už pirmąjį , pagavau jau kitoje vietoje. Šis jau apie kilogramą. Pačiupo REINS guminuko "puselę" . Puselė, tai beveik pusiau padalintas REINS wibro worm, 5 cm. guminukas, kurio, tik uodegėlės dalį veriu ant paprasto micro galvakablio.



Ir vėl atsiprašome, kad prieš fotografuojantis nenusiprausėme. Vis tos atsivėrusios, pakrančių dumblynės.
Ant dambos seklumos, po keletos nepasisekusių atakų, pagavau tik mažulį šapaliuką.



Na ir keletą saujų ešeriu, tačiau nedideli ir kibo labai atsargiai, be jokio apetito.




Nelabai linksmai kibo ir Arūnui su plūdine meškere. Vieną, kitą pagauna, tačiau kibimai net pajaukinus, vis vieną reti ir labai atsargūs.
Buvo tikriausiai apie 12:30, kai nusprendėm, kad šiam kartui gana. Šį bei tą pagauti įmanoma, tačiau kibimas tokiu metų laiku, norėtūsi, kad būtų žymiai aktyvesnis ir tankesnis.



Didžiausia Arūno sugauta šios dienos žuvis - be 2 gr 700...



Ne gausus laimikis, bet kai paskutiniu metu visiškas nekibimas, tai jau ir tiek galima užskaityti kaip pavykusią žūklę.



Laiką praleidom aišku smagiai. Oras žvejybai malonus, o dar kelios pagautos žuvelės visai nebloga įžanga, Arūnui ir man, prieš prasidedant, po atostoginiai darbo savaitei.
Beje,- vakar pavarčiau savo blog'e, praėjusių ir užpraėjusių metų birželio mėnesius. Pasirodo labai dejuot dėl prasto kibimo nederėtų. Toks prastas, apie šį metų laiką, buvo tiek pernai, tiek užpernai.

Tai jau 37 karšiai, pagauti šiais metais spiningu, o šiandieną netgi 2-0, spiningo naudai......

Šį vakarą po darbo, apsilankiau Nemune, bet ne žvejoti, o tik aplankyti gausaus būrio žvejų.
Smagu susitikti, , tik gaila, kad ryt mums dar reikia į darbus ....











Nemunėlis dar žemas, bet jau sparčiai kyla.
Dolcui su kolega sekėsi kol kas sunkiai, visų pirma dėl labai smarkaus vėjo ir didelių bangų, tačiau vieną padorų karšiuką turi, o ANRI atvyko vėliau ir tik naktinei žūklei užmetė fiderius.
Pabuvom, pavakarojom, suvartojom remontinį komplektuką ir aišku labai nesinorėjo juos palikti, bet.....rytoj mums reikia į darbus, tad lauksim žinių, kaip sekėsi naktinė ir rytinė žūklė.

Birželio 21d.

Prasidėjo antros atostogos, tad darbo vietoje kolegoms palikau, šiokį tokį "meno šedevrą", kad primintų, juk man atostogos.



Aišku ne pikasas, bet gal supras.
Taigi, šiandieną nuo ryto iki pavakarės praleidau Nemune žvejodamas. Su manimi "L" ir "UL" spiningėliai. Kokrečių tikslų net neturiu, nes nuo birželio pradžios labai sunkiai kimba, todėl belieką tik mėginti, mėginti, mėginti....nors kažką pasikirsti.
Nuo pat ankstaus ryto mano valdose įsikūrė ir Dolcas (fideris) su sūnumi ir Modestas ( abu spiningaus).



Vandens lygis žemas, tik kaip visada nenurimsta ir vėl sparčiai lipa aukštyn.
Ryte praėjau ešerines, šapalines ir net lydekines vietas, bandydamas pačius įvairiausius guminukus ir netgi metalą. Kibo labai sunkiai ir tik atsitiktinai, be jokios sistemos. Rezultatas taip pat net labai silpnas, Ešeriukai tik smulkūs, kelios lydekaitės taip dar mailius, du šapaliniai kibimai ir...ir viskas.
Po pietų jau niekur toli nuo apsistojimo vietos nevaikštinėjau ieškodamas kibių,- auksinių vietelių, o pamojavau be jokios sistemos prie mūsų stovyklėlės.
Iki pavakarės vėl sauja nedidelių ešeriukų, silkutės, salačiukas ir kažkaip pasisekė,- dar nebandytus mikro masaliukus suvalgė du karšiukai.
Pagal tai kiek šiandieną mojuota spiningais, kiek išmaišyta kibių ir šimtaprocentinių vietų, visos dienos laimikis net labai silpnas. Nekimba, tačiau ne vien spiningu nekimba. Su dugnine Dolcui pasisekė taip pat, kaip ir man su spiningu, tik du karšiukus pagauti, tad kibimo tikrai nėra. Šį kartą spiningas prieš fiderį, - lygiosios 2-2.
Modestas su Dolco sūnumi taip pat nieko rimtesnio nepagavo. Pavieniai ešeriukai ir nedidelės lydekaitės.

Šios dienos bonusas.







Vienas karšiukas dar nesiekiantis kilogramo, kitas kilograminis. Dolco pagauti su fideriu, taip pat buvo panašaus kūno sudėjimo.
Smagiai praleidom beveik visą dieną žūklėje. Oras nors ir vėsus, bet ramus. Virtos dešrelės, kava daug skanesni negu namuose prie stalo, tad laiką praleidom turiningai ir be didelės skriaudos gamtai.
Iki kitų susitikimų prie vandens.

Kadangi pradėjau skaičiuoti,- tai jau 39 karšys šį sezoną pagauti spiningu.

Birželio 25d.

Jau buvau padėjas kryžių,- kol nepagerės orai neisiu ir nežvejosiu.
Šiandieną oras ėmė ir pasitaisė. Trumpai galiojo mano įžadai,- neatlaikiau ir 18val jau buvau prie Nemuno.



Atvykus prie vandens iškilo dilema. Kairėn ar dešinėn. Jei į kairę, ten seklumos, sraunumos, šapalai meknės, ešeriai. Jei į kairę, lydekos, ešeriai ir karšiai. Aišku nekimba ne vieni, nė kiti, bet šiais metais stipriai pats užkibau ant karšių gaudymo su spiningu, kabliuko, tad pasukau dešinėn.
Pirmoje duobutėje, po keletos metimų, vos tik pasiekusį vandenį mikro masaliuką, atakavo solidus salatis. Paprašė nenaudėlis apie 20-30 metrų valo iš ritės, o kai jau po truputi pradėjo pasiduoti mano naudai, ėmė ir dingo. Liko tik numautas guminukas ant čeburaškos kabliuko kadaruoti. Nelemta, tai nelemta.
Na, o vėliau kaip visada paskutiniu metu. Tai vienoje vietoje, tai kitoje, vis po nedidelį ešeriuką, o karšys tyli.





Saulė visai nukrypo į vakarus, tačiau kažko įspūdingesnio taip ir nepagavau. Vis tie patys pavieniai ešeriukai. Kartais didesnis, kartais visai špingalietas.
Gal būt pasigailėjo manęs, Nemuno neptūnas ir jau beveik besiruošiant apie 20 val. judėti link namų,- "sėdo", jubiliejinis 40 -tasis, šių metų karšiukas, pagautas spiningu. Nedidelis, vos kilogramo, bet jubiliejinis.



Dar ir dar kartą įsitikinu, kad ne masalas pats svarbiausias, žvejojant karšį spiningu.
Šį kartą skaniai suvalgė LUCKY JOHN mažulį twisteriuką, ant 3gr čeburaškos.



Tuo, šio vakaro žūklę ir baigiau. Daugiau nežvejojau. Per tas dvi geras valandas, su manimi susipažino (o gal jau pažįstami iš anksčiau) apie 20 ešeriukų, ir tas vienintelis karšiukas. Kai tokia nekiba mano valdose, nieko geriau ir nesitikėjau. Oras buvo labai puikus, ramu, nešalta, beveik be vėjo, vos ne nuolat švietė saulutė, lygis žemas. Ko daugiau bereikia, maloniai pavakaroti gamtoje.



Tai jau 40 -tas jubiliejinis karšis, pagautas šį sezoną su spiningu.

Birželio 26d.

Kai būnu namuose, visada priekaištauja sąžinė,- kodėl aš ne žvejyboje, juk atostogos. Kai žvejoju vėl graužia sąžinė. Visiškai niekas nekimba, ko aš čia mojuoju su tomis rykštėmis, yra kalnas darbų namuose...
Taip ir neapsisprendžiu, todėl ryte vėl pabandžiau. Šturmavau dar neįsisavintą šiais metais pakrantę.



Nieko įdomaus neradau ir čia. Pakrantė gera, akmenuota, kriauklės, dubės, yra ir smarkesnės srovės ruožiukų šapalams ganytis, yra ir visai ramios tėkmės atkarpų kur mėgdavo laikytis didesni rainiai ir auksašoniai karšiai.
Pirmą valandą pražvejojau be jokio kibimo. Vėliau atradau sraunumą, už kurios duobė, tai joje po truputi masalą baksnojo ešeriai. Kelis pagavau ir baigėsi mano laimė.
Kiek žemiau, mikriuką surijo netoli kilogramo, silkutė.



Laisvė silkėms.... vos spėjau nufotografuot. Labai jau gėdijosi prieš objektyvą, tai mikliai nešė pelekus į gelmę.



Dar po keletos smulkių ešeriukų, vis tik vieną pasikabinau gerulį rainį. Pradžioje pamaniau kad "sėdo" karšis. Didelis kuprius jau nesipurto, kaip mažieji rainiai, o labiau primena karšio kovą. Jaučiasi tik stiprus pasipriešinimas ir reti, buki smūgiai.
Gaila, nepaėmiau įsibridęs į rankas. Įsivėlė į žoles, subadė delną su nugariniu peleku, bet nesugraibiau ir padarė "dingau". Galėjo būti apie 800gr. Deja...
Nieko daugiau įdomesnio per žūklę neįvyko. Vienas, kitas mažas ešeriukas ir viskas.

Ryte vandens lygis Nemune tiesiog akyse kilo, nešė daug šiukšlių, vanduo buvo stipriai susidrumstęs. Kol žvejojau, pakilo apie 30cm, taigi ten kur ryte buvo sausa, pasidarė vos ne iki kelių gylis.
Kai susiruošiau namo, lygis vėl sparčiai pradėjo kristi.

Birželio 27d.

Gal net nebūčiau šį ryta žvejojas,- nekimba, bet ryte atsibodo vartytis, nuo šono ant šono. Prieš 8 val. pajudėjau.
Dar vakar, susikambinau su vietiniu giminaičiu, gyvenančiu prie Seredžiaus. Nieko linksmesnio apie žvejybą, jo valdose, nepapasakojo ir jis, bet kas bus tas,- važiuoju ten.
Jei aukščiau Belvederio siurblinės dar kartais per sezoną pažvejoju, tai žemiau siurblinės, jau šimtas metų, net nebuvęs.



Matosi net Seredžiaus "dangoraižiai", o kitoje Nemuno pusėje Kriūkai.
Pakrantė žemiau siurblinės visiškai man nepažįstama ir vos atvažiavus, iš dažnai žvejų lankomos vietelės išvažinėjo fiderininkų ekipažas.
Nespėjau paklausti kaip reikalai su kibimu, tačiau jei 8 val. jau palieka žūklės vietą, akivaizdu, juk kibimo ne prūdai ir čia.
Koks skirtumas pagalvojau. Ar savo valdose nieko nepagauti ar čia. Bus bent proga susipažinti su nauja pakrante.
Pasirinkau žemiau siurblinės apie 100 metrų pakrantės ruožą, nes ten dažniausiai matau sėdint fiderininkus ir šiaip, dažniau žvejų lankoma pakrantė.
Arsenale du spiningai. Kaip visada "UL" ir "L". Aišku pirmiausia ir labiausiai norėčiau susigrumti su karšiu, bet būsiu laimingas, jei bent ešeriukų pavyks pagauti.
Nors buvo vėjuota, Nemunas pasišiaušęs, bet vos nužvelgus pakrantę susidarė šioks toks vaizdas,- čia turėtų laikytis ešeriai, ten gal net karšiukas galėtų pasivaidenti, o ten ir lydys gali patikrinti pavadėlius.
Viskas taip ir buvo kaip atrodė. Teorinėje, ešerinėje vietoje, ešeriai tikrai kibo.



Pasigavo visas tuzinas ir nurimo. Tikriausiai ne daug jų ir buvo, tačiau truputi žemiau labai pamalonino kita spiningautojo retenybė....



Netgi ne viena atsitktinė....



Po truputi, vis "skanuodamas" dugną, daėjau iki mano manymu, karšiams tinkamos vietos.
Po kokių 15 min. gavau ir pirmą įrodymą, kad tikrai neapsirikau.



Visai ne kūdas, apie 1,5 kg auksašonis.



Vėliau apie pusvalandį, tenkinausi tik pavieniais ešeriukais, bet vos pradėjus teorinės karšinės vietos, "apėjimą" nuo pradžių, gavau ir antrą įrodymą, kad čia karšys tikrai laikosi.



Nežinau net ką pasakyti. Aš savo valdose, net gerai žinodamas išstudijuotas iki menkiausių smulkmenų, vietose, nieko nepagaunu, o čia jau du karšiukai ir aplamai būtų nuodėmė skūstis nekibimu.
Kažkada, ta pati situacija, buvo ir kai buvau nuvažiavęs prie Vilkijos. Ir ten pagavau daug geriau, negu savo valdose, tad antrą kartą šį sezoną iškyla klausimas. Kur realiai tos žuvies nėra ? Visi kažkodėl tvirtina, juk gerai man žvejoti savo valdose kai tiek žuvies jose yra , o kaip yra realybėje ? Kažkodėl nuvažiavus atokiau nuo savo valdų, galima daug rezultatyviau pažvejoti.
Daugiau karšiukų nesuviliojau, tačiau atradau labai perspektyvią vietą ešeriams. Gaila, kad įdienojo, išlindo saulutė, tad vidurdienį tikėtis gero jų kibimo jau nederėtų, tačiau ir ši, mano numatyta teorinė ešerinė vieta, davė vieną įrodymą, kad neapsirikau.



Padovanojo saują mažesnių ir vieną solidesnį arti puskilogramio rainių. Manau netolimoje ateityje reikės čia pavakaroti su "UL" spiningėliu ir pažiūrėti ar yra dar didesnių.
Kai nuėjau iki teorinės lydekinės vietos, po kokio dešimto metimo iš žolių išpuolė solidus lydys ir čiupo mano mikro masaliuką ant 3gr čeburaškos. Neapsirikau vadinasi ir su šia vieta. Kodėl sakau solidus lydys? Todėl, kad prieš pabėgdamas pasirodė visu grožiu, koks jis didelis apie 2-3kg, padarydamas metrinę "žvakę".

Žūklė neplanuotai buvo labai rezultatyvi. Likau patenkintas tiek laimikiu, tiek kibimų skaičiumi. Dabar pagalvoju, ir ko aš ten maluosi tose savo valdose, kai tereikia tik keletą kilometrų pavažiuoti ir galima, net tada, kai niekas niekam nekimba, čia šį bei tą smagiai pagauti.
Kartu su manimi žvejojo ir vietinis giminaitis. Keikė tas savo valdų vietas, kurias aš šiandien atsitiktinai pasirinkau,, kad nekimba, bet po šios žūklės kartu, manau visai kitaip pažvelgs į tas savo vietas, kurias kaip sakė, net aplenkdavo. Jam pasisekė suvilioti tik saują ešeriukų, bet dabar manau jau bandys "jamti" karšį.
Ačiū jam už foto sesiją.



Šiai pakrantei taškas dar tikrai nepadėtas. Manau greitu laiku aš vėl ten apsilankysiu.
Jau 42 karšys šį sezoną, pagauti su "UL" spiningu.

AudriusM parašė:
man panasi situacija, bet as zvejoju ne spiningu, bet bailia zuvi, sapalus, turiu 3 etatines vietas, mano zvejybos budai yra keli, varle ant dugno arba ant sroves, ir ziogas stovinciame vandevyje arba ant sroves arba ziogo metymas salia zoliu, esme ta kad vienoje vietoje visu budu neisbandysiu, zinau kurioj vietoj ka bandyti reikia, bet kartais zuvies norai pasikeicia, ilgai trypciodamas krante nenoromis issiduodi tai atejus reikia apsispresti kaip zvejosi, renkiesi labiausiai tiketina varijanta, nors tiksliau neatsispiri pagundai rinktis ta varijanta ant kurio paskutini karta toj vietoj pagavai, o nuvaziavus i nauja vieta is naujo ivertini situacija be isankstinio nusistatymo ir dazniasuiai tai pasiteisina.