Viskas bus kaip tik atvirksciai,nosi i debesis

Balandžio 19d.

Vakar buvo gerai , šiandien
Reikėjo eiti žvejoti su plūdine , atrodo Nemune motininės kuojos jau juda , bet sveikatėlė ne kas ,- užteks paspiningauti .
Nusiridenau iki Dubysos. Į kolūkiečių valdas kur smaugia žiobrius nelindau , norisi visiškos ramybės
Iki pietų paslampinėjau pakrantėmis. Testavau naujus mikro masaliukus, naujas sukres, bet nieko ant jų neiškrapščiau Vobleriukais nežvejoju, tad turiu tik kelis kažkokius nevykėlius. Prieš važiuojant namo vieną pasirišau. Pasirodo jau vienas kitas šapaliūkštis vis tik nardo po Dubysos sroves, bet kol kas atrodo tik vienas kitas ir tie patys dar ne motininiai. Du išsiprašiau gal apie 500gr , o štai sukrės dar neliečia. Vadinasi truputi dar per anksti, bet kai taip dabar užkaitino, tuoj prasidės jų antplūdis.





Abu gražuoliukai pilni, stori, gal kokiam "devintam mėnesyje" , tad abu liko gyventi ir išneršti



Matosi prieš srovę kylantys, mažesnių šapaliukų būreliai, kyla aukšlės, kuojos. Kol kas ne gausiai bet judesys jau atsiranda

Po pietų, visiškam galvelės "išvalymui" nuo vakarykščio , apsilankiau Nemune. Tradicijos nesikeičia. Be balandžio 25d, mano valdose Kruta viena kita smulki aukšlikė, bet su spiningu Vienoje vietoje kažkas nuolat ragavo valgomą mikro twisteriuką, Ragavo gal dešimt kartų, bet taip ir neiškrapščiau bent pažiūrėt kas per žuveliokas. Matyt tik už uodegos patampydavo
Taigi, kol kas ne stebūklai.

Beje, buvo smagu abu tuos šapaliūkščius, Dubysos srovėje, išsikrapštyt su mano "GOLD MEAN SIMPHPNOA" UL kotuku Kotukas dirba užtikrintai

Balandžio 20d.

Su šv, Velykom
Su lydekų draudimo pabaiga

Iš ryto pas gimines, kapai, artimieji ir visi kiti velykiniai malonumai su margais kiaušiniais, o į pavakarę į žvejybą
Nors ir galima jau imti lydekas, bet tai kas paprasta, ne visada įdomu . Pasiėmiau aišku ir "lydekinį" spiningėlį, bet beveik visą vakarą pražvejojau su UL spiningėliu. Netraukia tos lydekos nors tu ką . Įrankiai gruboki, masalai dideli, valai stori. Tiek to, - ateis ir joms laikas, o kol kas labiau norisi pažaist su mikriukais, be to daug įdomiau pagauti "kažką" kai beveik niekas net su plūdine ar dugnine nekimba, vietoj to kad daužyti dantis lydekiūkščiams. Su jomis ir taip viskas aišku
Vandens lygis Nemune per naktį kilo, o nuo ryto jau krito, bet priėįjimų dar neatidengė. Ne visur net su bridkelnėm įmanoma nusigauti, tad vietos žvejybai kol kas ne prūdai, bet vis vieną, šį bei tą pavyko sukrapštyti.
Prie vieno pagilėjimo pasikabinau šiokią tokią kuojikę



Visai prie pat kranto žolių, net kelis kartus, kažkas vis bandė ragauti guminuką. Padirbėjau toje vietoje atidžiau ir išprašiau dar vieną Antroji jau beveik visa mamytė tik kol kas dar ne šiurkšti, tad nerštas dar ne greitai, nors visa net išsipūtusi nuo ikrų.



Gal išsibaidė, gal jų tiek ten ir tebuvo, bet daugiau nei toje, nei kitoje vietoje kuojų nepagavau, nors kibimų- paragavimų buvo ne vienas, deje nepasisekė. Nepagavau kuojų, bet bežaisdamas su jomis, įsisegiau lydekiuką. Nedidelį,- na toks vos vos legalus netoli kilogramo, bet jau smagiai palankstė liauną spiningėlį



Užslinko būrelis debesiukų, uch kaip įsisiautėjo rytys Lengvą spiningėlį teko dėti į šoną, nes net užmest 2-3gr nelabai išeina ten kur nori, valas išlinksta dideliu lanku ir visiškai nesijaučia kas vyksta su masaliuku. Paleidau į darbą lydekinį spiningą. Pusvalandis ir nė krepšt , bet mano laimei vėl išlindo saulutė, pradėjo rimti vėjukas, tad vėl ėmiausi mikriukų.



Nekibo. Perėjau į kitą vietą, vėl nieko. Grįžau ten, nuo kur pradėjau. Oras visiškai nurimo, pradėjo saulutė artėti prie horizonto, tad nors paskutinę valandą dar reikia pažvejoti.



Ir mano džiaugsmui, kibimas. Gal po pusvalandžio tos vietos, atidaus "apdorojimo" vis tik pasikabinau. Mano džiaugsmui karšis.



Kagi, šį vakarą užteks. Nors ir negausiai, bet kokybiškai pažvejojau
Visos žuvelės liko savo stichijoje . Kai kas plėšikauti, kai kas išneršti... Bus dar tos žuvies.

Su plūdine ir dugninėmis kiek pasiekė žinios, kol kas šnipštas. Nesimato šiandien net aukšlių paviršiuje.

Balandžio 21d.

Gerai kai yra visokios šventės, tai nors gali pažvejot.
Įsimečiau ryte du spiningus, - sunkųjį lydokams ir UL visam kitam jei kas kibs. Nors rytas vėlyvas bet dar nepakilęs rytinis vėjukas leido žvejoti su UL spiningėliu, tad naudojausi proga ir lydekinis liko padžiautas ant karklų
Vandens lygis stipriai kritęs, bet to nežinodamas nuvažiavau prie Raudonės ant dambų.
Ilgokai niekas nesigundė mikro masaliukais, neskaitant kelių, vos juntamų pakrebždėjimų. Keičiau vieną po kito, kirminai, twisteriukai, riperiukai, kol pagaliau ant mikro kirminiuko pasikabinau ešeriuką.



Jaučiau, kad jų yra ir daugiau toje vietoje, bet nesisekė. Vėl kaitaliojau masaliukus ir..... Jau kad sėdo tai sėdo. UL spiningėlis tokiems monstrams nepritaikytas. Valiukas 0,04mm, pavadėlis fluoro karbonas 0,2mm, čeburaška tik 3gr ir prie jos prisegtas plonytis kabliukas, o čia su tokia jėga man viską pradėjo plėšti iš rankų, kad atrodė tuoj tuoj visi tie mikro žaisliukai subyrės.
Labai buvo smalsu nors pamatyti kokį monstrą įkabinau, bet rupūžokas nepasidavė, o ir padaryti su tokiu liaunu koteliu nelabai ką galiu. Tikriausiai apie 20 minučių tampėmės pirmyn- atgal. Kartais stabdžiukas ne trakšėjo o tik cypė. Tikriausiai kokia dešimt kartų išsiprašiau iš gilokos duobės į sėklių, bet tik išvirsta dumblai ir vėl atgal Pagaliau pamačiau. Saulė apšvietė didoką lydoko šoną. Ir ką man su juo dabar daryt. Kaip išprašyt į krantą, jei su tokiu kotuku, be lydekinio pavadėlio ir dar tokiu plonyčiu kabliuku, prieš ją bejėgis. Taip ir prabėgo tas dvidešimt minučių, bet jautėsi kad jos jėgos senka. Sunkiai, bet iš kelinto karto, vis prisitraukdamas iki pat kranto, pačiupau.



Ką galiu pasakyti,- šauni kova buvo Lydekiukas 4,3kg. Viskas būtų normalu jei būtų pagautas su normaliu lydekiniu spiningu, o su UL, truputi nelygeverė kova, bet vis vieną sėkmingai laimėta.
UL spiningėlis GM SIMPHONIA nepasivedė, tik gal tokių monstriukų jau daugiau jam nereikia. Per žiauru
Lydekiukas susigundė štai tokiu twisteriuku, beveik velkamu dugnu.



Po tokios sėkmės paleidau į darbą sunkųjį spiningą, lydekinius masalus ir visą kitą, kas susiję su lydokais. A nei krepšt. Lydekinių gumų nelietė niekas. Po valandos tuščio mojavimo, vėl griebiausi UL kotuko.
Deja, nieko nepešiau Bežvejodamas nusliūginau toli nuo dambų, kur jau lygi pakrantė, ir štai atradimas. Viename užutekyje mikro kirminiuką suvalgė karšiukas



Kiek žemiau tos vietos, po keletos paragavimų, pasikabinau antrą Tas jau akivaizdžiai virš kilogramo.



Vėliau trečią, ketvirtą ir tt Iš viso pasisekė suvilioti 6vnt. Vienas iš jų apie 1.5kg, kiti apie kilogramą.



Gal pasirodys juokinga, bet karšiukai keliavo atgal į savo valdas, pratęsti giminę . Juk ne už kalnų jų nerštas, nes visi pagautieji kaip bulkutės išsipūtusios nuo ikrų. Tik dviems iš jų teks paragauti rūkyklos dūmo

Be karšiukų, mikro kirminiukus dar ragavo silkutės.



Pakliuvo ir keli rainiai, bet masinio jų kibimo dar nėra.



Beje, šis rainius pats vos netapo kažkieno auka.

Taigi, apžvelgiant šios dienos žūklę, galima jau pasidžiaugti kad ir mano valdose kažkas vyksta. Sudėjus visas šios dienos žuveles būtų virš 10 kg, ir viskas buvo sugaudyta plonyčiu, liaunu UL spiningėliu. Mikriukai valdo , o aš patenkintas galiu ramiai pradėti darbo savaitę.
Auksinė medžioklė buvo.

P.S
Žvejojantys su dugninėmis karšiukų pagavo per pus mažiau

Žūklė spiningu mikro masalais prie Rambyno

Gegužės 1d.

Nieko nėra geriau gauti laisvadienį, vidury savaitės.
Pusdienį galiu skirtį žvejybai. Išimiegojau ir tik apie 9val buvau prie vandens. Nemuno lygis stipriai nukritęs ir jau beveik toks, kaip būna vidurvasarį. Priėjimai, geri, oras ryte gražus, todėl pirmiausia į darbą leidžiu UL spiningėlį. Tikslas nepasikeitė,- karšis.
Per pirmą valandą du kibimai su trumpa kova, tačiau trečias kibimas įveiktas iki galo.



Arti kilogramo karšiukas, susigundė tradiciniu CREIZY FISH kirminu. Deja, daugiau toje vietoje karšinių kibimų neturėjau, nors dar beveik visą valandą ten žvejojau.
Pakeičiau žūklės vietą. Priėjimai, geri, tad nuklampojau per pakrantės klampynes prie duobės. Vienas, kitas ešerinis papurtymas ir gal po pusvalandžio vietoje ešerio, pasikirtau antrą karšiuką. Nedidelis, bet juk ne dydyje esmė.
Ešeriai taip pat netinginiavo nors dar iki įprastinio smagaus jų kibimo atrodo toli. Atakuoja, atsargiai, tinginiaudami,o gal net žiovaudami, tačiau po truputi veiksmas jau atsiranda. Tiesa kimba toli gražu ne bet kur, o tik tam tikrose jų susikaupimo vietose.



Pakaitaliojau masalus. Kimba ir ant kitokių mikro masaliukų.





Pakraščiuose gan daug gulinėja štai tokių lydekaičiu. Auga pamaina toms, kurios šį sezona paklius ant kabliuko.



Jų tiek daug, kad nespėjau keisti nukastus guminukas.



Kagi, veiksmo Nemune jau yra. Tai ešeriukas, tai silkutė ir net karšiukas jau valgo. Ryte jau šokinėjo kuojos, matėsi šapalų ar meknių išėjimų, netgi ūsorius tolimoje seklumoje davė apie save žinią.
O aš vis viliojau iš duobės apylinkių ešerius.



Žūklę baigiau apie 14 val. Nelabai jau buvo noro tęsti žūklę. Labai sustiprėjo vakarų- pietvakarių vėjas, pradėjo plaukti dangumi įtartini debesys, pasidarė sunku ne tik kontroliuoti mikro masaliuką, bet netgi užmesti jau nesekė, tad nusprendžiau nesikankinti, juo labiau, kad ant kukano pilna dienos norma.
Rezultatas keturi karšiukais ir saujalė ešerių. Du karšiukai virš 1kg



Du ešeriukai virš 400gr.



Užteks. Laikas namo.
Žūklės ligos simptomai laikinai numalšinti. Žūklė ne tik kiekybiška, bet ir gan kokybiška. Šį bei tą, vėl pasimokiau, šį bei tą, supratau naujo, tad žūklės mikro maslais bagažas. vėl pasipildė naujais pamąstymais.



Smagu, kai pagaliau ir mano valdose jau galima kažką pagauti, o nežiūrėti kaip kiti svetur gaudo. Tikiuosi manęs dar laukia ne viena rezultatyvi, kokybiška ir miela žūklė.

Gegužės 3d.

Ir vėl išsimiegojau ligi soties. Prie vandens tik apie 9 val, bet gal net taip geriau.
Prie vandens, kiaurai, net per pašiltintą striukę, "košia" žvarbus pietryčių vėjukas.Pasigailėjau, kad nepasiėmiau pirštinių. Saulutė šviečia, deja jokios iš jos šilumos.
Komplekte kaip visada du spiningai, bet jaučiau, kad užteks vieno "UL" kotuko..
Vandens lygis Nemune toks žemas, kad tik vidurvasarį iki tiek nusenka. Priėjmai visur puikūs, netgi galima nubristi iki vidury Nemuno esančių seklumų, tik kol kas dar ne laikas. Atšils orai, sušils vanduo, štai tada ir brisim iki jų, o dabar užteks pamaišyti po ramias duobutes.
Antru metimu, kažkur dingo mirko guminuko uodega. Nepajutau, kada kažkas ją nuvalgė. Deja, po to apie valandą nemačiau jokio kibimo. Sugrubo rankos, pietrytys vis stiprėjo ir jau jaučiau kaip jis baigią dasigauti iki mano kaulų. Jei ir toliu taip nekibs ir stiprės vėjas, gali tekti vyniotis meškeres ir lėkti namo.
Nupėdinau į kitą duobę. Pusvalandis ramybės ir staiga "sėdo" pirmas karšiukas.





Smagumėlis, bet atrodo, kad šiandieną su karšiais bus prasti popierai. Tikriausiai atvėsiąs oras atėmė iš jų apetitą, o šis užkibo labai toli, beveik per visą užmetimą, todėl manau juk jie pasitraukė iš pakrančių. Pasitraukti galėjo ir dėl stipriai kritusio vandens lygio.
Dar kokią valandą "maišiau" po tą duobę, - nepadėjo. Keičiau ir masalus ir pravedimą, bet jie man skelbė "streiką"
Nelabai kibo net ešeriai. Pagavau tik kelis sprindinukus, tad žygiavau toliau, prie giliausios duobės išėjimo. Čia visada būriuodavosi ešeriai. Yra ir dabar, kimba, bet smulkūs.



Tarp sprindinukų, įsiterpia keli jau gražesni, bet tik vienetai.



Už duobės išėjimo yra sekluma, o už jos vėl maža duobutė jau su nesilpna srovele. Pradėjau "šukuoti" tą negilią, sraunią duobutę ir staiga, kietas smūgis. Kialiasdešimt metimu,- ramybė. Pradėjau kaitalioti masalus ir pakliuvo tai ko visai nesitikėjau. Mažas, bet čia juk ne plūdinė, tad žvejiško malonumo suteikia net toks plakiukas, sugautas mikro masalu su spiningu.



Vėliau vienas, kitas, sekė keli ešeriukai.



Žvejiška nuojauta kuždėjo, kad gal ten laikosi ir riebesnis. Vėl keičiau masalus į dar nemėgintus "SAKURA" kirminus.



Kelis sugavau, vėl keičiau,- šį kartą į CREIZY FISH pastorintą anyžium kvepiantį kirminą. Keli metimai ir pagaliau atrodo "sėdo" padoresnis rainius.





Štai to aš ir siekiau. Smagumėlis. Iš akies 600-700gr.
Iš viso toje vietoje pagavau keturis tokius gražuolius rainius ir dar kelis nedidelius. Tarp tų ešerių įsimaišė vienas solidus 1,7kg karšis.



Taip pat, iš kažkur atklydęs žobriukas.



Štai tau ir anyžis. Nesitikėjau, kad tokiu metų laiku jis gali duoti nors kokį rezultatą. Davė pastebimai ir su kaupu. Taigi, ne vien guminuko spalva ir forma viską lemia. Daugiausiai lemia pravedimas, viliojimas,- šuoliukai, padrebinimai, pakratymai ir tik paskui spalvos , formos, bet šį kartą kvapas buvo svarbiau už spalvą, nes ryte pradėjau taip pat su tokia spalva tik česnako kvapu, deja rezultato nedavė.
Išvada peršasi savaime. Kai vanduo šaltas ir žuvis pasyvi, pagrindinį vaidmenįį atlieka ne spalva, ne forma, o kvapas.

Kagi, žūklė buvo sunki, bet visai šauni. Karšiukus ir kelis didžiuosius rainius priglaudžiau, o visi kiti žvynuotieji Nemuno gyventojai, liko savo stichijoje augti, daugintis ir klestėti.

Gegužės 10d.

Savaitgalis,- galimybė vėl sušlapinti valus.
Apie 8 val. jau buvau prie vandens. Nemunas, vidury savaitės buvo daugokai pakilęs, tačiau dabar jau vėl beveik vasarinis lygis. Oras tik šiaip sau... Ne ką numatė ir meteorologų prognozės. Vėsu, dieną lietus, vakarų- pietvakarių vėjas,o dangus kaip ašutinis maišas, pilnas vandens. Nespinduliavo didelis optimizmas ir dėl praėjusių labai vėsių dienų ir naktinių šalnų. Stipriai atvėso vanduo ir nuojauta kuždėjo, kad to judesio, kuris buvo prieš atvėstant orams, dabar nebus, tačiau laiko žūklei nepasirinksi, kaip nepadarysi šeštadienio, vidury savaitės.
Su tokiomis nuotaikomis ir atvažiavau prie vandens. Nesvarbu kas, nelabai svarbu kaip, svarbu kad nors kažkas kibtų, kad būtų nors kažkoks veiksmas.
Karšių su "UL" spiningu nelabai tikėjausi, bet gal ešeriai dar nesustėro nuo šalto vandens, gal ir koks lydys bus praalkęs, o gal...o gal...
Kokią valandą maišiau su pasyviais mikro masaliukais, kokių 200 metrų pakrantės ruožą, kuriame kelios duobės, kelios seklumos ir rami srovė.Nusivyliau. Pagavau tik kelis mažus ešeriukus. Bandžiau ir masalus keisti, spalvas, kvapus, pravedimą, deja nelabai kas nuo to keitėsi. Nekibo.





Priekrantėse, kartas nuo karto, masaliuką timptelėdavo, praėjusių metų gimimo, mailiukas.



Jei užkibdavo, pasilabindavome, jei ne,- iš guminukų likdavo tik štai tiek.



Vis dėl to, duobės išėjime, kaip ir kitais kartais, pasikirtau vieną smagesnį rainių.



Paskui jau buvau apsidžiaugęs, kad "sėdo" kažkas didesnio, deją nusivyliau. Žiobrius ir tas tik už nugarinio peleko.



Apie 11 val. prasidėjo tikros linksmybės. Pradėjo stiprėti vakarinis vėjas ir prakiuro dangus. Ir taip, nelabai konfortiška žvejyba, pasidarė jau net nemaloni. Pirštinių nepasiėmiau, visai sugrubo rankos, merkė smarkokas šaltas lietus. Apranga apsaugojo, bet malonumo nebeliko.
Nusprendžiau "eiti" į pabaigą su žvejyba, bet pabaigai į rankas paėmiau sunkesnį spiningą. Gal sakau nors koks lydys pamalonins.
Nepamalonino. Neišradinėjau dviračio, nekaitaliojau masalų, viskas šlapia, rankos sugrubusios, tad užvėriau ant galvakablio 'REINS" gumą ir mojavau. Pradėjo ir lietus ramintis, o pasidžiaugti kibimu negalėjau. Pagavau vėl kelis ešerius, du tokie pusiau verti nuodėmės, kiti mažesni, bet dauguma kibimų beveik nejuntami. Taigi, šios dienos žvejybos, didžiausias akcentas buvo netikėtai ant "REINS" gumos, visai šapalams nebūdingoje vietoje pagautas arti puskilio, šapaliūkštis.



Kai apstojo lietus ir vėl apsiramino vėjas, buvo jau gerokai po pietų. Pakeliui link automobilio, dar trumpam apsistojau prie seklios sraunumos. Pagautas šapaliukas truputi įkvėpė azarto, tai nusprendžiau pamėginti juos pavilioti su mikro guminukais, aišku jei aplamai jų prie tos seklumos yra.
Dar apie valandą neišvažiavau namo ir mojavau 'UL" spiningu. Mojavau, bet su kiekvienu metimu viltis blėso.
Kibo, deja ne šapalai, o smulkios, dažniausiai toli gražu, nelegalios lydekaitės. Nežengdamas iš vienos vietos nė žingsnio, pagavau keturias. Na, nors koks veiksmas. Kai tokia nekiba suvirpa širdis, net nuo tokios kiekvienos atakos, nors žinai, kad tai tik smulki silkutė. Nepiknaudžiavau per daug jų kvailumu. Su keturiomis susipažinau akis į akį ir pats sau pasakiau. UŽTEKS.
Ši, buvo šios dienos rekordininikė. Aišku gaila, kad dienos didžiausia žuvis vos kokių 700-800gr silkutė, bet nieko nepadarysi.



Didžiausias šios dienos rainius apie 400gr.



Prieš vėją nepapūsi, o ir kam pūsti. Blogas laikas, blogas oras, nekiba, pasiteisininmų galima sugalvoti daug, bet šios toks procesas vis tiek įvyko. To labiausiai ir reikia, kad po darbo savaitės, nors kiek pravėdinti smegeninę.
Gamtai žalos šį kartą nadariau, tad visos žuvytės liko su savo gentainėmis nardyti po Nemuno vandenis.

Gegužės 11d.

Gaila, bet labai trumpai šį rytą pažvejojau. Patikrinau kas gyvena dar nemėgintose šiais metais vietose.
Nieko gero neradau. Vandens lygis kyla, rytinė saulutė tuoj pasislėpė po storais debesimis, pakilo pietryčių vėjas, pradėjo lyti, tad žvejyba net neįpusėjusią teko užbaigti.
Labai sunkiai, bet šiek tiek kibo smulkūs ešeriukai. Vienas įsimaišė tarp jų gerulis, o prieš pat išvažiuojant namo, turėjau progos su UL spiningu pasigalinėti su padoriu virš 2kg. karšiuku. Buvo jau ranka pasiekiamas..... lūžo kabliukas , tad jam laisvė o aš namo.



Žuvis ypatingai pasyvi, pravedamo masalo net ešeriukai neliečia. Beveik visi kibimai tik nuo dugno, kai masalas ramybės būsenoje. Taip užkibo ir šis dičkis, taip užkibo ir karšis.
Belieka laukti atšilimo ir malonesnių orų žūklei.

Nuostabus laimikis, grazu ziureti

Gegužės 14d.

Po darbo porai valandų aplankiau Nemuną su UL spiningu. Laiko žvejybai tik trupinėliai, todėl be jokio didelio tikslo, pasvaidžiau masaliukus į Nemuno duobių gelmes. Kaip tyčia, visą dieną buvęs gražus oras, vos tik atvykus prie vandens, sugedo. Virš galvos užslinko nedidelis debesis ir pradėjo lynoti, nors visur aplink buvo giedra. Atrodė, kad pati gamta prieštarauja mano norams nors trumpam pasimėgauti žūklės malonumais. Nebuvo dosnus ir Nemunas. vienas kitas nedidelis ešeriukas, kurie tingėjo vaikytis masalus. Jei į burną pataikai, tuomet akimirką pakramto ir išspjauna. Taip besimėgaujant tingiu ešerių kibimu, paragavo ir karšiukas. Paragavo ir gavo į lūpą;



Jau visai prieš pradedant temti, lietutis sustiprėjo, todėl pradėjau paskubomis judėti link automobilio, vis dar užmesdamas tepalinį 5cm twisteriuką. Vos ne paskutiniu metimu, vėl "sėdo" karšis. Nelabai net pasidavė mano norams pasikelti jį į paviršių su UL rykštele. Pasitampėm keliasdešimt sekundžių ir likau musę kandęs. Pabėgo. Nelemta, tai nelemta, negi dėl to reikia nukabinti nosį.
Nors labai trumpai, bet žvejybinės "formos" palaikymui, žūklės malonumų užteko.
Visi ešeriai ir iš akies, arti kilogramo, karšiukas liko Nemune, kad kada nors vėl užkibtų.



Laisvė...



Paskutinis žvilgsnis į vakarėjantį Nemuną.

Gegužės 17d.

Tik vakare turėjau laisvo laiko, kurį galėjau paskirti žvejybai, o gal labiau ne žvejybai o naujos RYOBI SLAM ritės ir naujo DRAGON pinto valio testavimui. Oras visiškai nevykęs "UL" spiningavimui, bet tas nepažabotas smalsumas, kaip dirbs naujas inventorius, buvo aukščiau visko. Smarkus pietryčių- rytų vėjas, Nemunas ne tik pašiauštas, bet net plaka krantus, pasroviui besiritančios putotos bangos. Su 2-3gr masalais jau net per daug ekstremalu.
Pasilabinau su vienu vietiniu žvejokliu, kuris mirkino dugnines. Gražu ir truputi nostalgiškai atrodo, kai matai ant kietų dugninių viršūnėlių didelius skambalus, Daug kas taip tebežvejoja ir žvejos, ypač vyresnieji Nemuno žvejai, žvejos ir pagaus, o kartais net gerokai stebins savo laimikiais. Deja, pakalbintas žvejas nelabai galėjo šį kartą pasigirti laimikiu. Jau apie porą valandų mirkstu, o sietelyje tik kelios smulkios kuojikės. Sako turėjau ir karšį pasikabinęs, bet tas pabėgo.... Bekalbėdamas su juo, padariau ir aš pirmuosius metimus su naujais pirkiniais.



Ešeriukai kimba ir visai neblogai, tik kibimą labai sunku pajusti, kai lenku išlenktas nuo vėjo valas. Kibimai matomai ypatingai atsargūs- tingūs, tad dar labiau apsunkina pagauti pakirtimo momentą.
Bešnekučiuojant su vietiniu žveju, spiningo viršūnę, linksmai pakratė net nedidelis žiobriukas.



Palikau žveją, laukti skambūčių koncerto ir patraukiau tolyn. Vos tik palikau žveją, sėkmė nuo manęs nusisuko. Vos per kelis metimus, net trys guminukai liko be uodegų. Mažų ešeriukų darbas. Dar vėliau ir jie nusiramino. Užsidėjau tvisteriuką. Po keletos metimų išsitraukiau visišką |silkutę". Vėliau antrą, truputi didesnę, bet taip pat dar darželinukę.



Tai buvo didžiausia, šios labai vėjuotos dienos, sugauta žuvis. Vėliau iki pat saulėlydžio,- vos vienas mažas ešeriukas. Aprimo vėjas, nustojo linguoti pakrančių karklynai, bet ir žuvis tikriausiai ramiai "išėjo miegoti".


Bet ne apie žuvis norėjosi parašyti, ne apie taip kibo ar ne, o apie naujus žvejybinius žaisliukus.
Pirmą įspūdį tiek ritė tik naujas pintas valas, paliko tik teigiamą. Ritė dirbą be priekaištų, valą kloja puikiai, užmetimai be jokių pastangų ir užsimeta pastebimai toliau.Nors labai didelių apkrovų nebuvo, bet jaučiasi ir ritės galia. Be jokių "pompavimų", buvo galima traukti ešerius ir lydekaites tiesiog sukant rankenėlią, nejaučiant jokios ritės apkrovos. Susidarė įspūdis labai tikslios, tvirtos ir konfortiškos ritės įvaizdis. Visą kitą aišku parodys laikas.
Nieko blogo negaliu kol kas pasakyti ir apie valą. Minkštas, beveik be jokio, įprastinio pintiems valams, garso. Metasi sklandžiai net per tokį smarkų vėją kaip šiandien. Kol kas labai slidus. Jei jis sugebės atitarnauti bent pusę mano žūklės sezono, tuomet galima sakyti, kad jis pranoksta jau mano labai pamėgtą KAMATSU TECHRON.
Su spiningu ritė susiderino gerai ir gavosi labai mielas, limpantis prie rankos, jautrus komplektukas, sveriantis vos 300gr su kapeikom....
Kagi, viską parodys laikas, o kol kas esu visapusiškai patenkintas naujais žaisliukais.



Beja, valą RYOBI SLAM suklojo kaip ir buvo galima tikėtis iš RIOBI ritės,- puikiai.

Gegužės 18d.

Nelabai nusisekė su rytine žvejyba.Kelis kartus išprausė, ne silpnas lietus ir visiškai nekibo. Sauja smulkių ešerių ir tik įdienojus apie pietus, pakliuvo du gražesni, arti puskilio ešeriukai.
Net neplanavau vakarinės žvejybos, bet kai taip išsitaisė oras, smalsumas nugalėjo.
Visai pavakariu pamėginau pakedenti sraunias seklumas. Vandens lygis Nemune per dieną nemažai nuslūgo, todėl kilo noras bent dalinai, kiek pavyks iki jų nubristi ir pasidomėti ar yra jose gyvybės.
Vakare oras visiškai priešingas negu buvo ryte. Dvelkia lengvas pietvakarinis vėjalis, vandens paviršius beveik kaip veidrodis ir atvykus prie vandens iš karto pasimatė Nemuno gyventojų sujudimas. "Virė" vanduo nuo aukšlių, jas su pasimėgavimu gainioja salačiukai, net padarydami salto virš vandens, o prie seklumų paviršiuje kartas nuo karto pasirodo nemaži verpetai....
Nieko neišėjo, kol neužsidėjau nevalgomą 1,5colio riperiuką. Vienas ešeriukas, kitas, trečias... Nedideli bet po tokios paskutinių dienų nekibos, jau buvo linksma. Nebuvo didelių, didžiausias gal tik kokių 250gr, bet stiprioje srovėje su UL spiningėliu jau ir su tokiu yra ką veikti.



Labai geras ženklas,- dvi meknių atakos. Kodėl tuo tikras, kad tai meknės ?? Viena kirsdama per riperiuką iššoko pusmetri iš vandens ir pasirodė visu grožiu. Trečia ir paskutinė mekniukų ataka baigėsi mano naudai.



Nedidukas 300-400gr, bet tai labai geras ženklas.
Pamėginau vietoje riperiuko, ant paprasto galvakablio užverti 2colių REINS guminuką. Pagavau taip pat keletą ešeriūkščių ir mažulį salatuką.



Visos žuvelės aišku liko savo stichijoje, o man jau sukasi galvoje naujos mintys apie seklumas ir jų gyventojus, juo labiau, kad kol kas karšių žūklę spiningu atrodo laikinai teks atidėti. Manau, kad jie pasiilgę meilės, laikinai iškeliavo iš mano valdų į "raudonų žibintų gatvę".....

Audriau sveikas,o nuotraukoj ar ne naujoji Ryobi Slam?

Arta777 parašė:

Taip ta pati
Ankstesniame komentare trumpai aprašiau kaip vakar ją pirmą kartą išmėginau, Pirmas įspūdis susidarė labai geras ir kol kas tik džiaugiuosi

Gegužės 24d.

Po liūčių, Nemuno lygis užkopė į neregėtas aukštumas, o iš mažesnių upių kaip Dubysa ir Nevėžis, į Nemunėlį plūstelėjo rudas kaip kava vanduo.
Ne kokia perspektyva žvejybai, sulaukus savaitgalio, tačiau nežiūrint visų šių blogybių, žvejo liga, prasilenkia su sveiku protu.
Išsiemiegojas, apie 7val. jau buvau prie vandens. Jau norėjosi važiuoti namo. Niekas nepasikeitė, vanduo labai aukštas ir rudas, bet toptelėjo mintis. Daugiausiai drumzlių dabar į Nemuną atplukdo Dubysa. O jei pamėginti pažiūrėti aukščiau Dubysos. Po 15 min. jau maluosi pakrantėmis netoli Vilkijos. Vandens skaidrumas čia kaip ir tikėjausi žymiai geresnis. Dar po keletos minučių susiradau ir vietą. Tegul tai būna vieta "X", aukščiau Dubysos.
Po pusvalandžio mojavimo su UL spiningėliu, pirmas netoli pusantro kg. karšiukas.



Net ant akių pasidarė šviesiau. Pasirodo nėra viskas taip beviltiška kaip atrodė iš pradžių.
Po kokio pusvalandžio jau su kitu masaliuku,- karšiukas Nr2., Svoris iš akies apie padorius 2kg.



Panašiai tuo pačiu kibimo ritmu užkibo ir trečias, pats mažiausias, bet taip pat arti pusantro kg plačiašonis.
Viskas nežinia kaip būtų pasibaigę jei ne skambutis. Skubiai turiu baigti žvejybą. Buvau sukabinęs ant kukano nesitikėtą šio ryto laimikį. Kadangi reikalai pakrypo ne žvejybos naudai, beliko padaryti tik trumputę laimikio foto sesiją, skubiai sumesti laimikį atgal į nemunėlį ir skubiai išvažiuoti.



Žvejojau lygiai dvi valandas, o laimikis tikrai vertas nuodėmės. Netikėtai likau nustebintas tokia sėkme. Likau patenkintas ir žūkle. Rezultatyvi, kokybiška ir truputi ekstremali. Viskas pagauta su 3gr čeburaška ant CRAZY FISH kirminiukų. Pirmas karšis su česnaku kvapu, kiti du su anyžiaus aromatu ir dar nemėginta mano spalva.
Be karšiukų, pakliuvo keli ešeriukai, tik deja nedidukai.
Visi sako, kad prie Vilkijos visai nėra žuvies. Tikrai nėra, todėl atsitiktinai pasirinkta mano vietelė, tegul ir lieka kaip "X".

Ta pati diena tik vakaras.

Laiko žvejybai turėjau tik apie porą valandų. Nusprendžiau niekur nevažiuoti, nors ten taip šauniai ryte sukibo geruliai karšiai. Laiko ne prūdai, kas bus tas, liksiu ištikimas šį kartą, savo teritoriniams vandenims.
Pradėjau apie 19 val, Vandens lygis nuo ryto, nukrito apie 20cm ir pastebimai jau skaidresnis. Pirmi metimai ir UL spiningėlio viršūnėlės tvirtumą, patikrino žiobriukas.



Po žiobriuko, ilgokai mojavau spiningu visai tuščiai. Atrodo turėjo kibti bent ešeriukai, tačiau nekibo ir nekibo visiškai niekas. Keičiau masalus, keičiau taktiką, tai prie kranto duobutę iššukavau, tai srovėje šokdinau pasyvius ir aktyvius masalus. Atrodė lyg žvejočiau šulinyje. Jau ir nusivylimas pradėjo jaustis, kad nevažiavau į rytinę vietą link Vilkijos, tačiau kai nusivylimas pasiekė kritinę ribą, sulingavo spiningėlis ir mano valdose.



Malonus jausmas kai liauną kotuką lanksto "buki" karšio smūgiai.Po pirmojo karšio, ilgai nereikėjo lakti ir antro. O paskui vėl stojo visiška ramybė iki pat saulėlydžio.Tad dabar ir mastau, kur čia tos žuvies mažiau,- ten ar čia.
Kagi, nors ne patys didžiausi karšiukai papuolė, bet žūklė įvyko rezultatyviai. Abu nelabai siekia kilogramą, tačiau ne vien dydis svarbus. Pridėjus šiuos mažylius prie kitų, tai jau 21 karšis, sugautas šiais metais su spiningu. Jei seniau atrodė, kad karšis užkimba ant spiningo atsitiktinai, tai dabar net abejonių nekyla, kad misija "karšis spiningu" tikrai įmanoma.



Be karšiukų buvo ir štai tokių padaužų. (atsiprašau už foto kokybę,- nepasisekė)



Vakarą praleidau smagiai. Oras puikus, uodai kanda, tylu ramu, o vakarėjantis dangus, besileidžiant saulei, kaip iš kokios pasakos.



Ryt, beveik laisva diena, tad manau vėl paleisiu į darbą UL kotuką, nors bręsta minčių, pasiimti ir kitą spiningą.

Gegužės 25d.

Jau be jokių trukdymų, galėjau šį ryta žvejoti. Pradėjau apie 5:30, deja su kibimu prastai.
Vandens lygis nuo vakar ryto kritęs apie pusmetrį, gerokai praskaidrėjas, atrodo tik žvejoti ir žvejoti.
Niekur nevažiavau, tad šturmavau savo valdas. Iki 8 val ryto, pagavau tik du, nedidelius karšiukus. Ešerių nulis,kitos žuvies taip pat,nors paviršiuje išdykauja ir karšiai ir šapalai ar meknės, daužosi salačiai. Aišku mano tikslas buvo tik karšys, bet atrodo kad jiems mano siūlomi guminukai nerūpi.

Sulaukiau ir svečio. Tad nuo 8 iki 11val. žvejojom kartu su Arūnu.



Arutis jau buvo patikrinęs Vilkijos apylinkių Nemuną, deją ir ten nieko gero. Nieko ne geriau ir mano valdose. Pamojavom spiningais iki 11val. ir atsisveikinom. Jei nekimba net ešeriukai ant mikro masalų, tai ką norėt, kad kibtų karšys. Arūnas buvo pasikirtęs padorų lydį, tik ne durnas lydys papuolė. Matė kad be lydekinio pavadėlio žvejoja, tad nusikando guminuką atminčiai.
Buvau nuėjas ir iki šapalinių vietų, kurias galima nuo kranto pasiekti. Šapalų aišku nesitikėjau, nors viltis ruseno, tačiau ten visada būdavo ešeriukų rojus. Apie pusvalandį pamojavau su UL spiningėliu nuolat keičiant masalus, bet neturėjau net menkiausio prisilietimo prie masalo.
Kagi, yra kaip yra. Jei nekimba, kaltų visada galima rasti. Staigiai ir daug kintanti vandens lygį, nežmonišką kaitrą, besikeičiantį vėja, ateinantį škvalą, o gal tiesiog nekimba ir tiek,net neieškant kas dėl to kaltas. Juk ne visada gali viskas būti tik gerai.

Kuklus šios dienos laimikis su UL spiningu.



Ne gausiai ir nedideli, nesiekiantys kilogramo.
Lauksim geresnių laikų, nors vakare vis vieną dar bus vienas kontrolinins Nemuno patikrinimas.

Šio ryto Audriaus žvejyba:


Jau pririšti du karšiai:


...

Nekibo, nekibo ir visai nustojo...
Nepaisant visų prognozuojamų škvalų, tikriausiai paskutinį kartą prieš artėjančias atostogas, vakare dar kartą įsitikinau kad Nemune tikrai nekimba.
Nuo 18val iki saulėlydžio trys realizuoti kibimai. Vienas nedidelis karšiukas ir du ašarukai.
Bežvejojant virš galvų praėjo perkūnija, veliau ir lietaus truputi užmetė už kalnieriaus, buvo net netikėtas smarkus vėjo gūsis, kuris prie žemės prilenkė karklus, bet kibti nenorėjo ne tik karšys, bet ir ešeriai. Nekibo aplami niekas, net vietinis žvejas su dugninėmis taip pat sietelyje turėjo tik katinui....



Šio vakaro vienintelis karšiukas, kuris nemanau kad siekė kilogramą.



Vienas tai vienas,- laisvė karšiams.



Po savaitės pirmos atostogos. Tikiuosi iki to laiko žuvys praalks, o aš tada šast masaliuką po nosim....