Naujas atradimas.
Ne kiekvienoje žvejų parduotuvėse mėtosi šie mikro guminukai. Ačiū Dolcui. Jo dėka mano arsenale atsirado štai tokie keli nauji mikriukai



Spiningu nelabai kas tuo metu kibo, bet šie mirkiukai parodė aukštąjį pilotažą....















Sužavėjo šie mikriukai . Atrodė kad mano vietose visiškai nėra šapalų, ir še tau kad nori. Gavau kaip šlapiu skuduru per veidą. Pasirodo yra ir kimba puikiai, tik reikia tinkamo masalo.
Tagi šie mikro riperiukai tikrai pagarbią vietą užims mano spiningavimo arsenale

nenutrauk nuotrauku publikavimo,o tai kai atvaziuosiu

Mano "asmeninis" vandens lygio Nemune indikarotius



Šį akmenuką jau ne vienas pabuvojas su spiningu mano valdose jau žino Bet ne apie tai.....

Negaliu praleisti vienos žūklės, tiksliau vieno spingautojų mini susitikimo.
Bet apie viską nuo pradžių. Šeštadienio vakarą turėjau progos sudalyvauti pas baubą , na o ryte aš jau prie Nemuno kur atvyksta į mano valdas svečiai Baubas yra baubas. Išlydėdamas mane įdavė mano svečiams lauktuvių, taigi atvyke svečiai į mano valdas vaišinami baubo gimtadieniniu šampanų.Va čia tai draugai. Žino Čeisukas kokias lauktuves įdėti
Rytini šampaniukas prieš žūklę į baubo sveikatą


Šį kartą svečiuose apsilankė Pelekas, saulius67 ir TADZIUS Šampaniukas truputi prablaškė nelabai švankią dūšelę po nelabai miegotos naktelės ir kagi, jamsim Nemuną.

Tą kart vanduo buvo aukštokas, nelabai buvo įmanoma prieiti prie geresnių vietelių, tad tnekinomės ešeriais. Nebuvo stebūklingas kibimas, bet tai vienas tai kitas vis traukėme. Viskas būtų taip ir tesesi, bet....apniuko dangus, pritemo ir.....ir pasipylė lietus. Žvejui blogo oro nėra bet ne šį kartą. Prausė visus vasarinis dušas kaip iš trūkusio vandentiekio vamzdžio. Iš pradžių dar bandėme kaip tarakonai slapstyti po krūmais, bet kur tau....tuoj bridkelnėse pradėjo kilti vanduo Tai kam slėptis jei šlapi





Saulius dar kiša uodegą po krūmu kad neprilytų pilnas bridkelnes, bet kur ten neprilis, jei jau iki juosmens ir taip užsėmė



Gal buvom nešvarūs ,kad taip išprausė bet likom šlapi iki paskutinio siūlo galo, plius pilnos bridkelnės vandens ( ne savo, o lietaus vandens )
Kai truputi susilpnėjo lietutis beliko tik klampoti per apsemtą aukšto vandens pakrantę iki auto. Taip gal ir būtume pabaigią tą žūklę, bet jau dabridus iki takelio vedančio prie mašinu, spėjau tik atsisukt ir....vietoje ėjusio paskui mane TADZIAUS, vandens paviršiuje liko tik jo kepurė.. Išniro visas besikeikdamas , pasirodo brisdamas užkliuvo už akmens ir pabučiavo Nemuno dugną . Va kaip žmogus gerbia Nemuną
Tokios linksmos žūklės nepamenu
Na o laimikis kaip ir turėjo būti...tik ešeriai...



Pilam iš brideklnių vandenį ir bandysim pradžiūti o paskui gal dar pakartosim
Dar kartą ačiū vyručiai už super linkmsiai praleistą laiką. Šauni tada medžioklė buvo,... ups,- šaunus dušas buvo, o ypač TADZIUI

Rugpjūtis.
Mano žvejybiniame arsenale atsirado dar viena naujovė. Šį kartą skirta spiningavimui.



Sbirulino skaidrios plūdės. Gal keistai skamba plūdės spiningavimui, bet pasigilinus kaip jomis žvejojama pasirodo visiškai neblogas atradimas.
Šios plūdės skirtos spiningauti nelabai dideliuose gyliuose kai reikia lengvą masaliuką užmesti labai toli, t.y daug toliau nei leistų to masaliuko svoris. Masalas gali būti muselės, mikro guminukai be galvakablių ir pan.
Šių plūdžių yra keletas grupių nuo greitais skestančių iki visiškai neskestančių. Skaidri plūdė beveik visiškai nebaido žuvies ir ir suteikia labai lengvam masaliukui papildomą užmetimo svorį
Gaila negavau išmėginti šią vasarą neskestančių, gavau nusipirkti tik lėtai skestančias.
Man tai visiškai naujas žūklės būdas tad viską reikės atrasti iš naujo. Nusipirkau pabandymui ir leletą muselių nors apie jas žinių beveik nulis
Kagi,su spiningu rugpkūtis visiškai tuščias, tad pamėginsiu pažaisti su šia naujove.
Pirmi bandomieji užmetimai, po truputi įsisavimu kaip reikia jomis žvejoti ir štai. Musele susigundo pirmas žuveliokas



Truputi pačiam keista spiningu mėtyti mažą, lengvą muselę...bet pasirodo tai veikia



Muselės kuriomis mėginau žvejoti



Kagi, plūdės savo darbą spiningaujant dirba ir tai atveria visai naujas spiningavimo galimybes

Pakuojam daiktus į auto,suku vairą ir kartu su šeimininke pajudame į dar viena kibkit.lt meetą
PakeliuiKaune prie maximos prisijungia girinis su Vilkijos kolektyvu, taip pat tuoj sulaukiame ir Lydekos su Kėlmės kolektyvu. Trys auto pajudame iš Kauno, Prienų link.
Viniuotas miško keliukas ir štai mes vietoje.



Gyvenimas čia jau verda nuo vakar vakaro

Susitikimas, "ŠAMAS 2011" Bus spiningavimo varžybos, vėliau per naktį dugninėmis bus tikimasi šamo.
Malonu vėl visus susitikti, vėl keletas naujų pažinčių, vėl linksmas kolektyva, - viskas ko reikia puikiam laiko praleidimui gamtoje.
Aplinka fantastiška, statūs aukšti Nemuno šlaitai, pušynai, skardžiai. Vien tas Nemuno vingių grožis jau nuteikia puikiam sudalyvavimui



.



Įsikūrėm palapinių mirkro rajone, pasiplepėjom su draugais ir po truputi pradėjome ruosštis spiningavimo varžyboms. Deje Nemunas spiningautojams buvo tikrai šykštus. Nekibo, ir nekibo tikrąja žodžio prasme. Pasipylė spiningautojai Nemuno pakrantėmis kaip skruzdėlės iš skruzdėlyno o laimikių nebuvo. Gal čia jau tokia tradicia, kad kai norisi smagiai su kolegomis pamojuoti spiningais,visada žuvis tokiems mūsų planams atsuka uodegas Na , nieko nepakeisi. Nekimba tai nekimba,bet nors maloniai visi pamojavome spiningais ir smagiai pasišnekučiavome

Po spiningavimo varžybų smagu susėsti prie stalo. Mūsų tiek kad vieno pavėsinės stalo buvo net per mažai





Atėjo vakaras. Prasidėjo naktinė žūklė dugninėmis. Tikslas šamas.Vakare dar visų palapinių siūles patikrino nemenkas lietutis su perkūno strėlių apšaudymu, bet kai toks linksmas kolektyvas net šlapios palapinės ir rūbai jokia kliūtis.
Ryte sulaukėme grįžtančių varžybų dalyvių iš naktinės šamų žūklės. Pasirodo jiems sekėsi daug geriau nei spiningautojams. Šamų yra . Nedideli bet svarbiausia,kad susitikimo vardą "Šamas 2011" pateisino



Susitikimas įvyko šauniai Nors meteriškių kolektyvas nebuvo labai gausus, bet iš susitikimo grįžusi namo mano šeimininkė dar ilgai apie šį susitikimą visiems kaimynams pasakojo
Labai smagiai praleidom laiką. Ten nebuvę niekados to nesupras, niekados to nepapasakosi nei žodžiais nei raštu. Tiesiog reikia sudalyvauti, kad pajusti tokių susitikimų dvasią

Iki kitų susitikimų bičiuliai , kurių manau tikrai ir bus ir kurių tikrai reikia,- kaip žuvims vandens

Ne vien žūklei skirtų naujovių šią vasarą atsirado mano arsenale. Įsigijau mini filmavimo kamerą, kurią nesunkiai galima pasiimti į žūklę ir nesitrukdant žūklėje, nufilmuoti viena kitą siužetą
Nelabai buvo progos nufilmuoti rimtesnes kovas, tiesiog nebuvo jau su kuom kovoti . Įpusėjus vasarai su spininginiu kibimu pasidarė ne kas. Džiugino tik smulkmė ant mikro masalų.

Filmukas,- mikro masalų magija....

Dar vieni svečiai mano valdose . Vėl malonu susitikti su bičiuliais ir kartu pabraidyti mano apylinkėse po Nemunėlį mojuojant spiningu
Smagiai pažvejojom,nors neskaitant Ziupkos pagautos gražios lydekaitės nieko rimtesnio daugiau nepapuolė. Gal ne taip ir svarbu ta žuvis, kai susitinki su draugais . Veiksmas vis tiek buvo, traukėm vieną po kito ešeriukus, bet svarbiausia gerai praleidom laiką
Trupas video siužetukas, kaip Ziupka lydį ėmė .

Prasidėjo ruduo.
Nepraleidžiu nei vieno savaitgalio be žūklės, bet kas kartą, nugeltę medžių lapai primena, kad Nemunas dovanos vis mažiau ir mažiau laimikių. Kituose vandens telkiniuose, o ir kituose Nemuno ruožuose prasideda rydeninės lydekos, karšiai, suaktyvėja ir kitos žuvys... Gal nemoku rudenį žvejoti, gal nesugebu prisitaikyti prie rudeninės žūklės pasikeitimų, o gal tikrai žuvis nemėgsta šio Nemuno ruožo kai atvėsta vanduo. Nebuvo tokių metų per visą laiką kiek žvejoju, kad ruduneninis Nemunas mano apylinkėse būtų dosnus laimikiais. Nesiseka ir visiems kitiems vietiniams žvejams,nors kartais ir pasiseka kažkuom nustebinti bet tai jau tik atsitiktinumai. Gal todėl, kad visos Nemuno apylinkė gan seklios, gal todėl, kad nėra didesnių gilesnių ramios srovės ruožų....gal,...gal,....Ne pirmas ruduo kai bandau atsakyti pats sau kodėl ruduo man nemune beveik ruščias, bet.... - atsakymo taip ir neturiu.
Yra buvę tokių metų kai jau rugsėjo pradžioje ezoną Nemune visiškai užbaigadavau ir net nemėgindavau, yra buve metų kai kankindavau Nemuną iki užšalant, bet visada rezultatai buvo panašūs t.y labai skurdūs....
Šis ruduo gal nebuvo labai blogas, nes ir vasara manau pakankamai Nemune atseikėjo savo dovanų, bet rudeninio kibimo suaktyvėjimo kaip ir kitais metais,- jokio.
Nebuvo visiškai tuščios rudeninės žūklės bet tik smulkmė ir tik su begalinėmis pastangomis.
Taigi ruduo tas metas kai drąsiaigaliu palikti mėtamą Nemunėlį ir pamėginti kažką sužvejoti svetur.
Pirmas toks rudeninis pažvejojimas buvo plūdine, Klausučių tvenkinyje...
Nieko rimto nesitikėjau, nieko daug neplanavau, tiesiog laiko praleidimui paspoksojau į plūdę stovinčiame vandenyje...



Tokiu metu nelabai kas su plūdine žvejoja šiame tvenkinyje tad netgi mažos kuojikės, plakiukai ar nedideli karšiukai kaip ir žiemą iš po ledo ,- buvo labai malonu





Mano nuostabai, kibimas po kibimo, žuvelė po žuvelės labai maloniai pažvejojau to net nesitikėdamas



Taigi šiame tvenkinyje nors ir nieko stambesnio sugraibyti nelabai išeina bet netgi vėlų rudenį su plūdine smagiai pažvejoti tikrai įmanoma. Įmanoma ir žiemą pagraibyti smulkmės. Kartais to ir užtenka, svarbu yra kibimas, yra veiksmas...o kai yra judesys tai ir mintys atitrūksta nuo kasdienybės,To labiausiai ir reikia po ilgos darbo savaitės.
Palikes Nemunėlį rudenį apsilankiau ir Kėdainių krašte pamojuoti spiningėliu. Tiesiog dėl įdomumo, tiesiog šeip dėl bendro išprusimo
Gana daug turėta kibimų, smagiai pavaikštinėta tvenkinuko pakrantėmis, laikas vėl prabėgo puikiai

Kėdainietiškos lydekaitės





Patiko spinigauti šiuose tveniniuose, nors nieko rimto nepapuolė bet...šeštas jausmas kužda kad aplink sukiojosi ne vienas monstriukas o tai užveda, tik gaila, kad ruduo, kaip ir vasara, dideliais žingsniais bėga pro šalį ir jau tikriausiai šį rudenį daugiau ten nepažvjosiu.
Bet laikas praleistas buvo šauniai . Dolcas, Mėgėjas, Maironis...linksmas kolektyvas ir ten norisi dar ne kartą apsilankyti

Nežinau kokia musė man įkando vasarą , kad niekaip nesiseka uždaryti spiningavimo sezono
Jau ritės išvalytos, suteptos nauju tepaliuku, spiningai ir plūdinės meškerės kaip šautuvai surikiuoti spintoje ir še tau kad nori. Skambutis,- šiandiena žadu apsilankyti tavo valdose ir pamėginti rasti vėgėlą,- gal prisijungsi?? Sakoma, kad dėl kompanijos kažkas net pasikorė , - šį kartą ant tų kartuvių pakliuuvau ir aš
Atvažiuoja į mano valdas Ziupka, tad nejau sėdėsiu namuose kai iki mano valdų man vos keletas minučių kėlio. Vėgėlių negaudau, neturiu net dugninių, belieka pakvailioti panemuneis su spiningu
Susimontavau spiningėlį, susivyniojau pintuką ant ritės, susimečiau gumas į rankinę ir išlėkiau prie Nemunėlio. Kad spalio pabaigoje jau beveik niekad nespiningauju jau nieko naujo, o lapkritį ??? Tikriausiai lapkritį iš vis neesu spiningu žvejojas Nemune O dabar net antra lapkričio pusė Keistas vaizdas tokiu laiku spiningauti mano tėviškės apylinkėse. Kažkaip net nesiderina tas spiningautojas prie gamtovaizdžio Orelis irgi makaluotis panemuneis nelabai malonus. Smarkokas vakaris, lengvas lietutis ar purškalas iš viršaus...Ai, kas bus tas.Važiuoju .
Malonu susitikti su senei matytu Ziupką . Susitikom, paplepėjom, keletas gerulio gurkšnelių ant šilumos ir pradėjuom juokinti žmonės, t.y spiningauti
Apie kažkokį kibima net minčių nėra. Vanduo net labai žemas, Nemunėlis pasišiaušes, gan didelės bangos, o iš dangaus lyg būtų nusileide debesys ir nuolat smelkia smulkus lietutis.
Gal suveikė gerulis, o gal kai tiesiog įsikalbėjus, kažkaip nesijautė šalčio, nesijautė nei to vėjo nei tos dulknsos ir metimas po metimo pradėjom mojuoti. Vieta nelabai spiningavimui rudenį tinkama bet Ziupka numates temstant jamti dugine vėgėlą , tad koks skirtumas kur nieko spiningu nepagauti
Ir še tau kad nori....beplepant lengvas stuktelėjimas, pakirtimas ir stipriais vėjo išlenktas lanku valas išsitiesia. Kažkas yra. Pagal taip kaip spurda tai neturėtų būti lydekiukas. Taip ir yra. Į krantą išlaipinu neblogą ešerioką





Tikrai to nesitikėjau, bet matyt jau taip buvo lemta ir Nemunas spiningavimo sezono pabaigtuvėms padovanojo šį gražuolį
Vėliau dar nusimalėm nusekusiomis pakrantėmis į kitą vietelę, bet daugiau nei lydžiai nei ešeriai taip ir nesusigundė mūsų gumomis...o gal tiesiog jos buvo nesak nios ar per pigios

Ziupkos laimikis



Pradėjo temti, bet taip daugiau nieko iškrapštyti ir nepavyko. Nėra ką norėti. Labai didelių gelmių pas mane nėra, tad ir žuvis žiemojimui tikriausiai pasirenka kitas vietas, o jei ir lieka kažkas čia žiemoti tai nėra ką norėt, kad esant tokiai vandens temperatūrai dar vaikytūsi mūsų guminukus.Gal net pro nosį kokiam lydžiui pravedi guminuką bet tikriausiai nelabai tiems lydžiams jie jau įdomūs. Tokiu metų laiku matinimosi laikas labai trumpas ir trunka gal tik kokia valanda per parą, o jei dar per tą valanda tam lydekiukui po nosimi pasipainioja koks gružlys, tai jį suvartoja pietums ir vėl visą parą niekas jam jau nebeįdomu....
Temstat Ziupką ištraukė iš bagažinės sunkiaja techniką vėgėlėms



Apie pora valandžikių pasėdėjom prie nejudančių dugninių. Visiškai sutemo bet kibimo nematėme.
Vėliau turėjau jau važiuoti namo ir palikti Taduką jamti mano valdų vėgėliukus vieną. Gal būt dar bus kažkoks kibimas, gal dar paklius kokia viena varlaalė, o gal ir ne. Manau Tadukas parašys kuom baigėsi jam ši žūklė.
Smagu buvo susitiktiu senei matytu meškerės braliuku, paplepėti, pavalkatauti nusekusio Nemunėlio pakrantėmis ir netgi rankas žuvimi pasismardinti. Neplanuota, bet laikas vėl praėjo puikiai
Manau jau tikrai šį kartą spiningavimo sezoną uždariau nors ????......
Tai tikriausiai tiek iš paskutinės, atviro vandens Nemune, neplanuotos žūklės

Audriaus visokių reportažų prisižiūrėjau,ir galvojau,kad daugiau nieko nuostabaus,bet labai klydau.Ir vėl nustebino savo reportažėliais malonu žiūrėti,smagu skaityti

Bent jau vidurinė meškerė ryškiai ne Ziupkos(nebent buvo kam nors paskolinęs)...

Gruodžio 3d. Vėl kažkokia musė man įkando , o gal Baubas čia viskuom kaltas , kad tokiu metų laiku susiruošiau spiningauti Kur tai matyta, jau reiktų nuo ledo žvejoti ir še tau kad nori . Vėl pakuojuosi mantą į bagažnę ir vietoje žieminės įrangos, spininginis krapšys su guminukais ir kitokiais pribumbasais, spiningas ir aišku liesas rem komplektas ant šilumos
Į Nemuną jau net nerizikuoju . Netikiu, kad ten manęs nors vienas žuveliokas tokiu metų laiku ten laukia. Bandysim jamti Volungiškių tvenkinį . Netoli, tik penkiolika km, bet praktišiai galsšimtis metų ten nežvejota. Po ilgos pertraukos pamėginau tik šį rudenį bet buvau žemutinėje dalyje prie pylymo tai Šį kartą pamėginsiu apsilankyti aukštutinėje dalyje. Prisimenu nuo senų laikų dar kelis privažiavimus. Gal kas nors gausis
Pirmas mėginimas nusigauti prie vandens nepasisekė. Keliukas nuo senų laikų išlikes bet ....




Mano "džipą" audi B4 gali ištikti titaniko likimas. Nerizikuoju . Kas paskui mane čia vieną laukuose iškrapštys iš tos pelkės jei teks burbuliuoti Mėginu rasti kiitą keliuką, bet arba atmintis šlubuoja arba vietoje to keliuko jau suarti laukai
Dar pasimakalavau ir galausiai užsukau link vienos sodybos kuri netoli vandens. Pasikeitė viskas nuo senų laikų. Gerai kad nors maps.lt pasižiūrinėjau priš važiuodamas

Kaip gera po ilgos nežvejojimo pertraukos vėl atsidurti prie vandens Tegu ir niekas nekibs, gal net kibimo nematysiu , bet koks skirtumas. Oras neblogas, kartais nušvinta net saulutė, nešalta, tad nors smagiai pavaikštinėsiu tvenkinio pakrantėmis.



Ne kokie reikalai be valties . Pakrantės po vasaros stipriai apaugusios meldais, pakraščiuose tai vienur tai kitur vis įveliu gumas į visokias šakas. Pradžia ne kokia, bet svarbiausia uodega tikrai gerai pravėdinsiu vaikštinėdamas be takų po tuos meldynus ir pernykščią iki pažastų žolę

Štai dar vienas normalesnis priėjimas prie vandens. Mėginu bet vėl
Masalui bandau dėti pačius įvairiusius twiaterius, bet ramu Na ir aišku už eilinės šakų krūvos po vandeniu palieku gal jau trečią gumą Spininginiame krepšyje dar daug turiu , gal kaip nors iki pavakarės užteks

Randu ir tai kas nelabai linksmai nuteikia Dalis vandenyje, dalis ant kranto. Nepasisekė padegt tai nors su peiluku pasmulkinau



Taip nusimaliau pakrantėmis pėsčiomis apie porą km. Čia jau prasideda didesni gyliai, bet kol kas rezultato jokio. Mečiau šalin tuos twisterius ir uždėjau standartinį naturalių spavų riperį.
Gal penktu metimu, vos apsukus ritę grybštelėjimas. Dar pora karų apsukau ir laukiant kol guminukas atsimuš į dugną vėl...Ir taip iki pat kranto. Kai liko kokie penki metrai iki pakrantės pagaliau "sėdo" YRA ir į krantą išlaipinu nedidelį lydekiuką


Lydekiukas jau legalus tad pasirišu. Po kiek laiko vėl kibimas, vėl yra Tik šį kartą jau silkutė



Kad labai neįsijausčiau už lydekutes teko palikti guminuką Kimba nedidelės, tad užsidedu mažesnį riperiuka. Keli metimai vėl yra tik vėl vos legali



Kaip ten bebūtų, nors ir nedidelės bet tokiu metų laiku spiningu jas pagauti jau dvigubas malonumas

Sutinku žveją. Jis primetes skritulių, tuo pačiu iš pūstinukės spiningauja o krante jaunimas ant gyvos plūdes mirkina. Paplepėjom apie bites ir ūkį. Pasirodo jiems ne kas. Skritulių apvertimų buvo bet kol kas tušti. Tolumoje už pukilometrio dar vienas aistruolis su pūstinuke slankioja apie savo skritulius, bet kiek jis buvo mano akiratyje tai irgi nieko nepaėmė.

Na o aš maliausi vis tolyn. Apakintas tokio kibimo , gal sakau kokį rimtą rainių pavyks sumedžioti Nuklampojau per suartus dirvonus prie statesnio šlaito kur turėtų būti didesnį gyliai. Gyliai didesni, bet iš jų pavyko iškrapštyti tik pora štai tokių nelabai legalių šaudyklikių





Ten pat nukentėjo ir mano guminikai . Vienas buvo išniekintas fiziškai ir liko be uodegos, kitas nukentėjo mažiau ir tik morališkai buvo pažemintas . Apkramtytas ir su pasibjaurėjimu išspjautas

Oras išsitaisė, užkaitino saulutė tai su fufaika darėsi net per karštą klampojant pakrantėmis, bet ta išlindusi saulutė matyt nelabai buvo geras ženklas. Kibimas pradingo







Jau grįžtant atgal link palikto mano dumblino "džipo" audi ,Vėl apsiniaukė, tad pakeliui pavyko sugraibyti dar vieną neblogą verta nuodėmės lydekiuką Po jos tuoj pat į krantą toje pačioje vietoje išlaipinau dar vieną bet ta jau vos sulaukusi pilnametystės





Visi, išskyrus du didesniuosius lydekiukus grįžo pas saviškius. Taip mano šeimininkė buvo man įsakius. Be žuvies negrįžk
Namuose abu kartu lydekiukus pakabinau ant svartyklių,- 1.7kg. Nedidelės bet smagumėlis tokiu metų laiku taip smagiai pamojuoti spiningu. Laikas praleistas fantastiškai. Maloniai skauda kojas nuo vaikščiojimo, bet makaulėje taip šviesu ir dušioje taip gera
Jėginė žvejyba buvo

ne nu Audrius visada pakrauna energija savo tokiais komentarais,taip ir norisi lekt zvejot

Na va, o tu bijojai Lydekos- jos visada valgo

saunuolis, skaiciau su pasigerejimu, puiki zvejyba, aciu uz grazias nuotraukas iki kaulo smegenu pazystamas vietas

SU NAUJAIS METAIS
Dar nespėjus išgaruoti iš galvelės naujų metų sutikimo "garui" , susiruošiau žvejoti.
Po naktelės galva sunki, kažkas kala joje vinis kaip į stogą, bet plano reikia laikytis Pakilau iš lovaičių tik prieš pietus. Oriukas gražus, tylu ramu, lengva migla slepią daugaus mėlynę. Viskas ko reikia žūklei Tik ryžto mažoka taip gera dar būtų pasivartyti nuo vieno šono ant kito...
Į žūjklę pajudėjau tik po dviliktos val. Tikslas volungiškių tvenkinys ir ten gyvenančios lydekaitės ar rainai. Žolė nubalinta šaltuko nors jau vidurdienis. Geras ženklas, nes gal bus truputi užšalusios klampynės ir galėsiu geriau su auto prie tvenkinio privažiuoti
Taip, - privažiavau puikiai bet vos išlipus teko nusivilti. Tvenkinį dengia plonas ledas ir tik keliose vietose matosi dar neužšalusios properšos. Įdomu kaip dabar aš spiningausiu





Pamėginau leduką....o jis pasirodo pakraštyje ne toks jau ir plonas kaip pasirodė. Gal apie vieno cm
Ar tik nereikės suktis namo, juk nepaspiningauti nei nuo kranto nei nuo ledo



Tikriausiai esu per daug užsispyres, kad taip nieko nepešes išvažiuočiau namo. Apžvelgias tvenkinio tolius nužiūrėjau vieną vietele kur ledo nėra beveik iki pat kranto. Taigi pro tą tarpą yra nors šioks toks šansas pamėtyti masalus į tvenkinio vandenis. O gal kas susigundys , gal kas užkibs.
Nuvėžlioju pakrante per pastyrusius nuo šalčio žolynus iki numtytos vietos. Iš toli atrodė kad vanduo beveik iki kranto bet priėjus arčiau pasirodo ir čia ledas tik gal ne taip toli nuo kranto jo pabaiga. Masalą manau prisitraukus iki to leduko krašto jau gerai pakelus bus galima jį užvilti ant leduko ir susivynioti likusį valą.



Gal po dešimties minučių spiningavimo, pradėjo sunkiai užsimesti. Pasirodo žiemą spiningavimas turi savų minusu. Užsikimšo sušalusiu ant valo ledu, trys viršutiniai žiedeliai. Taigi po keletos metimų reikės juos nuolt pravalyti



Užkaitino saulutė ir tiesiog akyse pradėjo siaurėti ledo juosta pakrašiais. Gal sakau iki žūklės pabaigos to ledo visai neliks
Naivuolis....truputi ledo sumažėjo bet tik nutirpo matyt pats ploniausias ir tik apie metra susiaurėjo ta juosta, tad kas kartą masalą turėjau užsitraukti ant ledo kad susivynioti likusį valą prieš užmetant.
Nelabai tikėjausi kad gali kas kibti, bet.....po eilinnio ritės sustabdybo kai riperis skesta iki dugno,- smūgis akimirksniu pakertu, spiningas sulinksta, valas pradeda slinkti į šoną ...bet per pintą valą tiesiog jaučiu kaip kabliukas per dantis sprūsta iš dantytosios žabtų....dar akimirka ir ...tuščia.
Tikriausiai nebuvo lemta, gal ir lydekiukas nebuvo pats mažiausias....deje. Aišku užvirė azartas bet greitai atvėsau. Apie pora valandžikių dar šukavau tą nedideį tarpeklį atviro vandens tarp ledų bet tuščiai. Daugiau kibimo nesulaukiau jokio nors mėginau ir masalus kaitalioti ir keičiau pravedimo stilių.Nepadėjo niekas.
Kaip ten betūtų, bet pažvejojau smagiai, gerai pamalonino ir ta vientelė masalo ataka. juk ir metų laikas nelabai man įprastas spiningauti ir salygos šį kartą visai ne mano naudai. Ko norėti, kibimas buvo to ir užteks šį kartą, o laikas praėjo puikiai. Išgaravo naujūjų sutikimo garas, nustojo galvoje kalti vinis, ir netgi dangus pasidarė šviesesnis
Tai tikriausiai tik iš nelabai rezultatyvios žūklės, bet teigiamos energijos dozė vis vieną gauta

Tai tiek reportažo, ir šį kartą jau be žuvies bet pirma žūklė naujais metais jau įvyko

Kartą gyveno senelis ir senelė,- na tai buvo tikrai labai senei senei, kai dar niekas nežinojo kas yra anglies pluošto meškerės, kai niekas nežinojo, kad meškerė gali būti teleskopinė, kai keletas metrų valo buvo dar didelis deficitas, o kabliuką saugodavai kaip savo akį. Tada plūdę atstodavo žąsies plunksna, ir kuo riebesnę plunksną turėjai tuo "kietesnis " žvejas skaiteisi. Taip,- tai buvo tikrai labai senei ir ištiesintas, su pakabinta plyta, lazdynas buvo vienintelis ir pats geriausias "shimano".
Negalima pamiršti jau tada seno tėvuko pamokų kaip žvejoti su lazdynu be jokios plūdelės, be jokių svarelių tik valas ir kabliukas. Įstrigo vaikui tos nepakartojamos žūklės akimirkos su lazdynu rankose. Pradžioje aukšlės, vėliau kuojos, šapaliukai, raudės, o kiek emocijų, kiek žavesio teikia tokia žūklė. Ant kabliuko musė, slieko gabaliukas, duonos minkštimo gumuliukas, kokios įspūdingos masalo atakos, kokie verpetai, smūgiai ir iki paskutinės ribos perlinkes lazdynas....
Vėliau pirma stiklo audinio meškerė, veliau teleskopas, maža ritelė, savos gamybos plūdelės, dar vėliau spiningas....o lazdynas?? O lazdynas jau liko linguoti pamiškės šlaite.
Nutekėjo labai daug vandenėlio Nemuno vaga. Išmėginta beveik viskas kuom tik įmanoma žvejoti. Plūdinė, dugninė, spiningas, tuo metu leistinos "rogės", spininginis tandemas, o lazdynas vis dar tebelinguoja tame pačiame šlaite iš kurio vaikystėje buvo pagamintos pirmosios meškerės.
Visą tą laiką nuo vaikystės išliko atminty tos pirmosios žūklės be plūdelės, išliko prisiminimuose tėvuko pamokymai, kaip užmesti, kaip vilioti pakirsti ir išvesti žuvelę į krantą. Išliko ir išliko ne todėl, kad tai vaikystės prisiminimai, bet tikriausiai todėl, kad tokių emocijų jokioje kitoje žūklėje nebuvo patirta.
Visada žavėjausi žvejais, žvejojančiais museline, žavėjausi ta egzotika, kažkuom, kas visada atrodė kaip aukščiausia žūklės klasė. Nepraėjo jokia vasara, per kurią nepasigesčiau tokios žūklės.
Gal iki to reikia suaugti, gal praeiti visą kelią nuo nulio, o gal tiesiog subresti, kad pagaliau vieną dieną sau pasakyti. Viskas, gana,- gana su pavydu žvelgti į museline žvejojančius žvejus.
Ateina vasara ir tai bus pirmoji vasara kai mano žūklės arsenale jau ir muselinė įranga. Gal kukli gal dar daug reikės įdėti darbo praktikuojantis, bet pirmas žingsnis jau žengtas.

Sausio 21 d.
Pirma pamokėlė prie vandens su museline rankose
Diena pasitaikė išskirtinai graži. Lengvas šaltukas, kartais pro debesiukus išlendanti saulutė, beveik jokio vejuko. Tokiu oru tikrai sunku išsėdėti namuose, Pati geriausia reabilitacija po darbo savaitės, tai laikas praleistas gamotje prie vandens, o dar kai toks puikus oras tai net nuodėmė sėdėti namuose.
Taigi buvo nutarta laiką praleisti turiningai ir tuo pačiu pasimokinti dirbti nauju įranku.
Su savo mokytoju susitikom apie12 val prie Dubysos.





Pirmi bandymai krante, be muselės pirmi judesiai kotu norint kuo toliau iššauti muselinės šniūrą..... mokytojo patarimai paaiškinimai ir po truputi darosi aišku kaip viskas turi būti daroma tik akivaizdu, kad norint viską atlikti tobulai reikia treniruočių.
Įspūdis paliko tikrai malonus ir ypač tada kai viską atlieki teisingai ir muselinės šniūrą iššauni gan toli
Po pasitreniravimo krante dar truputi tuščiai be muselės pašlifavau judesius jau prie vndens, na o vėliau ir strimerį parišau. Kažką pagauti gal tikimybės ir nelabai yra tokiu metų laiku su museline, bet....na ta viltis, net į šulinį užmetus žvejui tikriausiai nenumiršta
Taigi metimas po metimo pradėjom tikrinti Dubysos vandenis, bet mano didžiausias dėmesys kol kas sutelktas ne į galimą kibima ar žuvies paiešką, bet į judesių su muselinės kotu šlifavimu,,,,



Smagiai pavaikštinėjome Dubysos pakrantėmis







Ačiū Rukas už pirmają pamokėlią, geranoriškus paaiškinimus kas kur ir kaip. Pirmas įspūdis tikrai labai geras nors net nematėme jokio kibimo, nematėme jokios strimerių atakos ir niekas agresyvaus ir galingo nepakibo kitame gale. Užteko jau vien pačio proceso. Kažkuom jis užburiantis
Kol kas man dar sunkokai pavyko susitvarkyti su krūmais už nugaros ir vienas/ nulis krūmų naudai,- praradau strimeriuką Bet manau tai labai mažas praradimas kai muselinę laikau pirma kartą rankose.Kagi, su krūmais už nugaros mėginsim susitardi draugiškai jau kitą kartą
Nežinau kokį man pažymį parašytu mano mokytojas už pirmą mano pamoką, bet manau per laiką tikrai įvaldysiu šį įrankuką, reikia tik nepatingėti pašlifuoti judesius, pasitreniruoti ir tuomet šapaliokai ir visi kiti žuveliokai laikykitės



Smagiai ir naudingai prabėgo laikas . Nauja patirtis nauji įspūdžiai ir geros nuotaikos užtaisas ateinančiai svaitei
Ačiū Rukas už pamokėlią , tikiuosi dvejeto gal negausiu ir belieka dar pasitreniravus jau laukti kada truputi atšils, ir kada pajudės žuveliokai
Iki kitų susitikimu su museline rankose jau prie pavasarėjančio vandenuko

Joooo, gaila, neliko rimto žvejo išėjo blyn muselių gaudyt

baubas parašė:
Žinau žinau kad laukiat, kada pradėsiu papigiai išpardavinėti likusią savo žūklės įrangą